Civilizacijos rykštė – alerginės ligos

Nors išmokome vos pasukę mašinos variklio raktelį be menkiausio vargo atsidurti už šimtų kilometrų, mėgautis puikiu ir mėnesius negendančiu maistu arba lengvai išplauti net sunkiausiai išskalbiamas dėmes, tačiau visa tai turi savo kainą. Sergamumas alerginėmis ligomis sparčiai didėja, o jomis serga mažo kūdikio iki žilo senolio. „Vien sergamumas bronchų astma kas dešimtmetį padvigubėja“, – sako Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos profesorius Lietuvos pediatrų draugijos valdybos pirmininkas Lietuvos santalkos prieš lėtines kvėpavimo ligas (GARD Lietuva) vadovas prof. A. Valiulis.
 

Sergamumas alerginėmis ligomis sparčiai didėja


Pasak Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės Alergologijos centro gydytojos alergologės-klinikinės imunologės Astos Budėnienės, „per pastaruosius dešimtmečius sergamumas alerginėmis ligomis išaugo ne keliais, o keliolika kartų. Alergijos atsiradimą skatina aplinkos užterštumas, genetiniai veiksniai bei jų tarpusavio sąveika, ypač ankstyvame amžiuje. Kontaktas su alergenu ir infekcija kūdikystėje, aplinkos tarša, nutukimas didina vaiko polinkį tapti alergišku. Pasak jos, mokslininkai vis labiau akcentuoja higienos hipotezę, kuri teigia, kad vaiko imuninė sistema turi turėti ką veikti, t. y. ji turi būti nukreipta teisinga linkme ir kovoti su infekcija. Kitu atveju imuninė sistema pradeda karą su įprasta mums aplinka, ir taip organizmas įsijautrina maistui, dulkėms, žiedadulkėmis, gyvūnams. Pastaraisiais metais dėl aplinkos užterštumo, virusinių infekcijų didėja sergamumas kvėpavimo takų alergozėmis – alerginiu rinitu, bronchine astma. Be to, šiomis ligomis serga vis jaunesni pacientai.
Epidemiologijos specialistų atlikti darbai rodo, jog per ateinantį dešimtmetį didžiausias sergamumo bronchine astma augimas bus pokomunistinio bloko šalyse, tarp jų ir Lietuvoje. Prieš sugriūvant dvi Vokietijos dalis skyrusiai sienai, sergamumas bronchine astma Vakarų ir Rytų Vokietijoje dramatiškai skyrėsi. Prireikė mažiau nei dešimtmečio, kad žmonių sergamumas bronchine astma buvusioje Rytų Vokietijoje pasiektų Vakarų Vokietijos lygį. Tikimasi, kad panašūs procesai įvyks ir Lietuvoje.

 

Kodėl sergame mažiau – nežinoma


Vieno geriausiai vaikų bronchų astmos diagnostiką bei gydymą Lietuvoje išmanančio specialisto prof. A. Valiulio teigimu, Lietuvoje sergamumas bronchų astma yra vienas iš mažiausių. Jei Didžiojoje Britanijoje šia liga serga vienas iš septynių vaikų, tai pas mus – vienas iš penkiasdešimties. Daugelis mokslininkų bandė paaiškinti šį fenomeną, tačiau nei vienam to dar nepavyko.
Vieni jų nurodo, kad pagrindinės mažesnio lietuvių sergamumo priežastys galėtų būti tai, kad mes gyvename natūralų gyvenimo būdą, daugiau laiko leisdami gryname, mažai užterštame ore, mažiau valgome pramonės apdorotą maistą.
Deja, ši hipotezė turi nemažai trūkumų. Pasak profesoriaus, panašus aplinkos užterštumas yra ir Lenkijoje, tačiau ten sergamumas bronchų astma kardinaliai skiriasi.
Kiti mano, kad mažą lietuvių sergamumą lemia geriamasis vanduo. Pasak jų, mes gyvename palyginti jauname žemės lopinėlyje, kur dar visai neseniai buvo jūros dugnas, ir geriame mineralinėmis medžiagomis praturtintą gręžinių vandenį. Manoma, kad būtent jos ir lemia mažesnį sergamumą viena dažniausių lėtinių kvėpavimo takų liga – bronchų astma.
 

Kaip susijusi bronchų astma ir oda?


„Nors visuose medicinos vadovėliuose nurodoma, jog bronchų astma yra lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, tačiau pastarojo meto mokslininkų atradimai rodo, kad ji yra glaudžiai susijusi su odos alergija. Iki šiol nėra gerai žinoma, kodėl taip sparčiai didėja sergamumas bronchų astma ir kokie veiksniai skatina jos paūmėjimą. Neseniai įrodyta, kad eksperimentinių gyvūnų odą veikiant įvairiais alergenais, po kurio laiko išsivysto kvėpavimo takų uždegimas ir bronchinė astma“, – pasakoja gyd. A. Budėnienė.
Negana to, pastebėta, kad atopinę egzemą (alerginę odos ligą) apie metus gydant vietinio poveikio imunomoduliatoriais, pagerėja ir plaučių funkcija, sušvelnėja bronchų astmos požymiai.
Neabejojama, kad atopinės egzemos ir bronchų astmos atsiradimui didelės įtakos turi filagrino baltymą koduojančio geno, atsakingo už odos barjerinę funkciją, mutacijos. Nustatyta, kad šio geno mutacija aptinkama iki dešimties procentų žmonių. Dėl geno mutacijos oda būna sausa ir linkusi į įvairius uždegimus. Įvairūs alergenai lengviau patenka į odą ir kontaktuoja su imunine sistema, ją įaudrina. Manoma, kad baltymo mutacijos sutrikdo odos barjerinę funkciją ir padidina polinkį sirgti alerginėmis ligomis.
 

Vis daugiau dėmesio kūdikių astmai


Pastaraisiais metais bronchų astma, kaip ir cukrinis diabetas, pradėta skirstyti į pirmą bei antrą tipus. Pirmasis diagnozuojamas mažamečiams vaikams, o antrasis – suaugusiems.
Pasak profesoriaus, pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama kūdikių ir mažų vaikų astmai. Jau žinoma, jog apie 30 proc. vaikų pirmaisiais gyvenimo metais sirgdami virusinėmis infekcijos švokščia arba dūsta. Manoma, kad virusai padeda atskirti žmones, kurie vėliau turės problemų su kvėpavimo ligomis. Būtent jiems ir turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys, kadangi vieniems iš jų gali pasireikšti bronchų astma, o kitiems – lėtinė obstrukcinė bronchų liga. Pirmoji diagnozuojama jaunesniems pacientams, o antroji manifestuoja vyresniame amžiuje.
Jau įrodyta, kad lėtinė obstrukcinė liga pirmą kartą pasireiškia kūdikiams ir mažiems vaikams iki 3 metų. Prof. A. Valiulio teigimu, dabar manoma, kad bronchų astma turi būti diagnozuojama kuo anksčiau, kadangi tokiems vaikams paskyrus tinkamą bei ilgalaikį gydymą būna daug geresnė ligos prognozė.
Bene didžiausias sunkumas – kūdikių ir mažų vaikų bronchų astmos diagnostika. Laboratoriniai tyrimai mažai specifiški, o papūsti į specialius prietaisus maži vaikai nesugeba. Pasak profesoriaus, nors seniau bronchų astma būdavo diagnozuojama po trečio švokštimo epizodo, tačiau dabar, jei yra alergologinė anamnezė (vaikui nustatyta maisto alergija, atopinis dermatitas, bent vienas iš artimiausių giminaičių serga bronchų astma), užtenka ir vieno švokštimo epizodo. Tai leidžia anksčiau pradėti gydyti ir pagerinti prognozę.
„Deja, bronchų astmos gydymas netobulėja taip greitai, kaip, pavyzdžiui, širdies ligų. Per pastaruosius 30 metų į rinką atėjo tik viena naujų bronchų astmai gydyti skirtų vaistų grupė – leukotrienų receptorių antagonistai“, –pasakoja prof. A. Valiulis.
 

Pagrindinis alerginių ligų kaltininkas – užteršta aplinka


Rūkymas ir oro tarša turi didelę neigiamą įtaką sergantiesiems kvėpavimo takų alerginėmis ligomis – alerginiu rinitu, o ypač bronchų astma, mat astmos priepuolį gali sukelti ne tik alergenai, bet ir šaltis, tabakas, dūmai, kenksmingos ore esančios medžiagos, tokios kaip automobilių išmetamosios dujos. Kuo labiau išsivysčiusi šalis, tuo joje sergamumas alerginėmis ligomis didesnis. Taip pat sergamumas alerginėmis ligomis yra didesnis miesto gyventojų, palyginti su gyvenančiais kaime.
„Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad ne tik aktyvus rūkymas, bet ir buvimas prirūkytoje aplinkoje skatina alerginių ligų atsiradimą ar paūmėjimą. Kuo daugiau vaikas yra veikiamas pasyvaus rūkymo, tuo didesnė tikimybė, kad jis sirgs obstrukciniu bronchitu, pneumonija arba jam labai anksti atsiras bronchų hiperreaktyvumas, kuris veda prie bronchų astmos atsiradimo“, – pasakoja gyd. A. Budėnienė.
Tikimybė susirgti kvėpavimo takų ligomis didėja net dėl maistą gaminant ant dujinės viryklės, nes sudegusių dujų liekamosios dalelės erzina kvėpavimo takus ir sudaro galimybę kvėpavimo takų ligoms vystytis.
Pasak medikės, šiuo metu yra žinoma net keletas tūkstančių alergenų, kurie gali sukelti alergine ligas. Pasak jos, jautriausiai į aplinkos užterštumą reaguoja mažamečiai vaikai, kuriems pirmiausia pasireiškia alergija maistui. Vyresni jau turi imuninę toleranciją, todėl jiems maisto alergenai nebe tokie pavojingi. Manoma, kad augalų genetinis modifikavimas taip pat didina alergijos maistui pasireiškimo tikimybę, pavyzdžiui, įterpus į rapsą arachiso geną, vartojantis rapsų aliejų arachisams alergiškas žmogus gali patirti labai nemalonių sveikatos sutrikimų.
 

Tobulėja alerginių ligų diagnostika bei gydymas


Pasak gyd. A. Budėnienės, nors pagrindiniai alerginių ligų diagnozavimo metodai išlieka tie patys, tačiau ir čia jau yra keletas naujovių. Standartiniais alerginių ligų diagnostikos metodais išlieka odos dūrio mėginiai su standartizuotais alergenais, bendro imunoglobulino E ir specifinių imunoglobulinų E konkretiems alergenams nustatymas, lopo mėginiai su cheminiais alergenais.
Kiek mažiau Lietuvoje žinomas odos dūrio mėginys, paprastai atliekamas su natyviniais maisto produktais, kai duriama į maisto produktą, tada ta pačia adata į odą. Šis metodas kai kuriose užsienio šalyse yra populiaresnis už odos dūrio mėginius su komerciniais alergenais ir netgi laikomas efektyvesniu.
Taip pat gana naujas Lietuvoje metodas maisto alergijai diagnozuoti yra lopo mėginiai su maisto produktais. Jis gali padėti diagnozuoti maisto alergiją sergantiesiems atopiniu dermatitu, kai yra neigiami odos dūrio mėginiai ir nėra maistui specifinių IgE, kai nustatyta specifiniu IgE sensibilizacija daugeliui maisto produktų, bet sunku atsekti ryšį su ligos klinika; kai pacientas serga sunkiu atopiniu dermatitu. Medikamentinei alergijai išaiškinti atliekami provokaciniai testai su įtariamu preparatu. Šie tyrimai atliekami specializuotose klinikose.
Pagrindiniai vaistai nuo alerginių ligų ir toliau išlieka antihistamininiai preparatai, tik jie tobulėja – kuriami efektyvesni preparatai su mažesne šalutinių reakcijų tikimybe. Moksliškai pagrindžiami vaistų deriniai tam tikroms alerginėms ligoms gydyti, pavyzdžiui, šienligės simptomus veiksmingai sumažina II klasės antihistamino ir antileukotrieno derinys. Klinikiniai tyrimai patvirtino imunomoduliuojamojo gydymo monokloniniu antikūnu IgE efektyvumą gydant vidutinio sunkumo ir sunkią bronchinę astmą ir alerginį rinitą. Šis gydymas skinasi kelią ir Lietuvoje, deja, dėl didelių kaštų dar plačiai neskiriamas. Taip pat pradėta plačiau taikyti specifinę imunoterapiją vaikams. Įrodyta, kad ji gali apsaugoti nuo bronchų astmos atsiradimo. Deja, šis gydymo metodas taip pat nėra kompensuojamas ligonių kasų.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai