Žmogaus kaukolės milteliai nervų sistemos ligoms gydyti; budelio aukos, tik ką nukirsdintos turgaus aikštėje, kraujo puodelis sveikatai ir gyvybingumui stiprinti; asilo sėklidžių ištrauka nuo skausmo; žvirblio mėšlo miltelių migla į negaluojančias akis; opijus nuo kosulio suaugusiems ir vaikams... Daugelis būdų ir vaistų, kuriais gydyta senovėje, šiandien kelia šiurpą arba šypseną. Tačiau kai kurie jų yra dabar taikomų metodų archajiškieji analogai ar pirmtakai. Senovės Indijos medicinos ajurvedos, žinomos per 5 tūkst. metų, vienas garsiausių atstovų chirurgas Sušruta naudojo didžiąsias skruzdes – dėdavo jas ant žaizdos kraštų; kai šios imdavosi žaizdą „valgyti“, chirurgas nusukdavo galvas; tada išsiskirianti skruzdžių rūgštis dezinfekuodavo žaizdą.
Senosios medicinos ir vaistininkystės žinios, paaiškina LSMU Medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus vyriausioji muziejinė dr. Vilma Gudienė, liudija apie neįtikėtinai sudėtingą ieškojimų ir intuityvios veiklos, gamtos ir žmogaus stebėjimų kelią, įveiktą siekiant padėti sergančiam ir kenčiančiam žmogui. Praeityje laikai, kai neturėta priemonių paprastoms (mūsų dienų požiūriu) ligoms gydyti, kai visiškai nežinota, kas galėtų padėti sunkiems ligoniams. ...Telšių vaistinės 1830 m. receptų knygoje vienas įrašas liudija, jog „areštantei“ – kalinei – skirta cukraus; tikriausiai pagalbos labai reikėjo, bet, nežinant, kaip padėti, pasikliauta „šventu melu“ – juk pasitikėjimas gydo. Vaistininkystės ir gydymo meno atstovai visais laikais tai žinojo!
„Vaistas stiprina maldą, o malda – vaistą“
Senovės Egipto mediciną galima pavadinti sakraline. Eberso papiruse (apie 1550 m. pr. Kr.) rašoma, kad malda padeda vaistui, o vaistas padeda maldai. Gydydavo šventikai, o gydytojai pasauliečiai neminimi.
Dauguma senovės Egipto vaistų buvo augalinės kilmės, dalis – gyvulinės ir mineralinės. Vaistininkai papiruse neminimi, tik „vaistų gamintojai“ ir „vaistų saugotojai“. Manoma, kad vaistus gamino patys gydytojai. Į jų patalpas, vadintas asit, kiti žmonės įeiti negalėjo. Vaistų sudėtis saugota kaip paslaptis, vaistų pavadinimus išgalvodavo: vaistingasis krokas (Crocus) vadintas „Izidės krauju“, o apetitui skatinti skirtas kartusis kietis (Artemisia absinthium) – „Grifo širdimi“.
Gaminti tepalai, pleistrai, kompresai, nuovirai, piliulės. Taip pat žvakutės, taigi taikytas ir rektalinis būdas. Plinijus rašė, kad egiptiečiai stebėjimus, kaip paukštis ibis savo ilgu snapu į išangę sušvirkščia vandenį, pritaikė praktikoje. Klizmoms naudoti karvių ragai ir jūros vanduo. Populiariausia vaistų forma – ištraukos, kaip tirpikliai buvo vanduo, lietaus vanduo, vynas, alus, sirupai, augalų sultys, pienas, aliejus. Egiptiečiai, gamindami vaistus, pirmieji pradėjo naudoti svarstykles. Taip pat naudojo grūstuves, malūnėlius. Užrašant vaisto sudėtį, pradėta žymėti ne tik sudedamąsias dalis ir jų kiekį, bet ir nurodyta, kada gerti: ryte, vakare ar kitu metu. Egipto medicinos tekstuose dažnai minimi ricinmedžio (Ricinus communis) vaisiai. Jei žmogus blogai jautėsi, jam patardavo nuryti ricinos žirnį ir būtinai užgerti alumi. Jei slinkdavo plaukai, rekomenduota juos tepti ricinos aliejumi. Juo gydytos ir žaizdos.
Blogą nuotaiką egiptiečiai gydė kanapėmis, o pilvo skausmą – asilo sėklidėmis
Egipto gydytojų žinių lygį įrodo medicinos užrašuose nurodomos farmakologinės augalų grupės, pavyzdžiui, vimdomieji vaistai (jūrų svogūnai Scilla maritima), šlapimo išsiskyrimą skatinantys (kadagiai – Juniperus), nuo skausmo (mandragora – Mandragora, kanapės – Cannabis). Dažnai minimi vaistai iš aguonų. Rašoma, kad tai visame pasaulyje žinomas augalas, turįs tiek neigiamą, tiek ir palankų poveikį.
Česnakas (Allium sativum) naudotas dažnai, bet tik kaip vaistas, ne kaip maistas; ne gydymo tikslu suvalgytas česnakas – šventvagystė, už tai bausta. Kanapės ir hašišas skirti nuotaikai gerinti, granatmedžio (Punica) žievė – žarnyno kirmėlėms šalinti. Naudoti ne tik augalinės kilmės vaistai, bet ir kepenys, tulžis, moters pienas (ypač jei gimė sūnus), asilės pienas ir šeriai, šuns, balandžio, asilo kraujas, antilopės viduriai, ožio lytiniai organai, kiaulės smegenys, gyvulių ragai, kanopos, taukai, kaulai. Vaistai gaminti iš žiurkių, vėžlių, ispaniškųjų muselių ir net iš žmogaus smegenų. Jei žmogus blogai matė prieblandoje (vištakumas arba kseroftalmija), jį gydė akis tepdami šviežiomis jaučio kepenimis; 20 a. išaiškinta, kad kepenyse daug vitamino A, o jo stygius gali provokuoti vištakumą. Pilvo skausmus gydė gėrimu, pagamintu iš juodojo asilo sėklidžių, arba mikstūra iš išorinių moters lytinių organų ir vyro varpos ekstraktų, tam naudodavo mirusio žmogaus organus. Žinotas ne vienas receptas nuo plikimo, tokias vaistines priemones gamindavo iš juodųjų driežų ir begemotų, liūtų, krokodilų, žąsų, gyvačių, kalnų ožkų taukų. Dar naudoti „greitojo šuns nagai“; datulių žiedus, asilų kanopas reikėjo kaitinti aliejuje, o atšaldyta mase (joje yra organinės sieros junginių) įtrinti galvos odą.
Nepakantumas ligai senovės Graikijoje
Ankstyvųjų antikos laikų žmonės ligas, ypač ilgai besitęsiančias ir nepagydomas, vertino kaip didžiausią blogybę. Tokia liga buvo kančia, juk skausmui slopinti veiksmingų vaistų nežinota. O štai sužeistaisiais pasirūpindavo: žaizdos buvo valomos, tvarstomos, dedami vaistažolių kompresai, ligoniui rekomenduota ramybė. Lėtinių, sunkių ligų kilmė sieta su dievais ir demonais, su kalte ir nedoru elgesiu. Tikėta, kad tokias ligas padės įveikti dangiškosios jėgos ir atgailos apeigos. Todėl susirgę žmonės pagalbos noriau kreipėsi į šventikus, o ne į gydytojus. „Galima manyti, kad šventikai medicinos žinių turėjo, – atkreipia dėmesį V. Gudienė. – Mat dievai (per šventikus!) dažnai „skirdavo“ racionalias gydymo priemones: dietą, vonias, vaistažoles, pasivaikščiojimą. „Tas, kuris geras ir tinkamas, turi būti gražus, sveikas“ – tokia samprata vyravo graikų visuomenėje ir formavo nepakantumą sergantiesiems bei ligai. Sunkūs ligoniai dažnai net nebuvo gydomi, neauginti silpnesni naujagimiai. Platonas kūrinyje „Valstybė“ rašė, kad (...) visose gerai tvarkomose valstybėse kiekvienam žmogui yra skirtas koks nors darbas, ir kiekvienas jį turi atlikti, o ne visą gyvenimą gydyti savo ligas.“
Elegantiškasis Galenas
Garsus romėnų gydytojas Galenas (2 a.) gydydamas naudojo ir „šleikštulį keliančius vaistus“: išmatas, šlapimą, prakaitą, menstruacijų kraują. Apie savo požiūrį Galenas rašė: „Niekuomet negalėčiau priprasti prie tokios bjaurasties, net jei turėčiau ją vartoti žinodamas, kad niekad daugiau nesirgsiu.“ Galenas atsižvelgdavo į paciento luomą ir „bjaurasties“ nenaudojo, kai gydė patricijus. Paprastiems miestiečiams ir kaimiečiams kelio navikus gydė dėdamas karštą ožio išmatų kompresą, opas tepdavo šuns seno kaulo apnašomis, sumaišytomis su pienu, o sumuštas kūno sritis klojo šlapimo kompresais. Tačiau nualpusią konsulo žmoną Galenas gaivino masažuodamas krūtinę širdies srityje, įtrindamas tonizuojamuoju tepalu iš brangios Indijos augalo žaliavos – Nardostachys jatamansi lapų ir spyglių.
Asklepiado vynas
Vienas iš senovės romėnų gydytojų buvo iš Mažosios Azijos kilęs graikas Asklepiadas. Tai pirmasis graikas gydytojas, kuriam pavyko įgyti romėnų pasitikėjimą. Asklepiadas ligoniams skyrė tik paprastas, gamtines medžiagas, vengė gydymo, kuris suteiktų kokių nors nemalonumų, ir retai skyrė tuo metu populiarių laisvinamųjų, vimdomųjų, prakaitavimą skatinančių vaistų. Asklepiadas kaip vaistą dažniausiai skyrė vyno: šalto arba karšto, su druska arba su pipirais. Jo gydymo principas „greitai, saugiai ir maloniai“ (cito, tute et jucunde).
Šiurpą keliantis vaistas
Tai Caput mirtum, milteliai iš sudžiovintos ir sutrintos mirusio žmogaus galvos. Senosiose farmakopėjose aptinkama įvairių sudėtinių vaistų, kuriuose yra ir caput mortum. Manoma, kad vaistas vartotas epilepsijai gydyti; jau tada, vadovaujantis signatūrų teorija, kad „panašus gydo panašų“, įtarta, kad ligos priežastis susijusi su galva.
Ar šis vaistas veiksmingai gydė epilepsiją? „Tokie įrodymai iš amžių glūdumos mūsų nepasiekia... O caput mortum gamybos „technologija“ galėjo būti didelė rizika užsikrėsti infekcinėmis ligomis“, – daro prielaidą dr. Vilma Gudienė.
*
Praėjusių šimtmečių gydytojų ir mokslininkų, ieškojusių, kaip padėti žmonėms įveikti ligas ir kančias, atradimai sudarė prielaidas kurti šiuolaikinius gydymo būdus. Ar pastarųjų, nepraėjus nė šimtmečiui, kai genų inžinerija ir nanotechnologijos taps gydymo praktikos kasdienybe, žmonija nevadins keistais ir neįtikėtinais?
Asu ir ašipu
2 tūkst. m. pr. Kr. Mesopotamijoje karaliaus įsakymu bazalto stulpe iškalti įstatymai, kaip elgtis ligoniams ir gydytojams. Buvo dvi medicinos rūšys: asu, t.y. liaudies medicina, ir ašipu – žynių, burtininkų medicina. Pastarieji naudojo amuletus, talismanus. Garbinta medicinos deivė, gydymo, motinų ir vaikų globėja Ištar. Asu – liaudies gydytojai – mokėjo atlikti kataraktos operaciją.
Nėštumo testas
Moteris kasdien turi savo šlapimu sudrėkinti du maišelius. Viename turi būti miežiai, kitame – kviečiai. Jei moteris nėščia, grūdai sudygs. Jei pirmiau sudygs miežiai, gims berniukas, jei kviečiai – mergaitė.
Iš Brugšo Bengso papiruso (Egiptas, prieš 2 tūkst. metų)
Seniausias receptas?
Nipūro griuvėsiuose (netoli dabartinės Irako sostinės Bagdado) 1889 m. atkasta tūkstantis molio lentelių. Vieną jų, datuojamą 2100 m. pr. Kr., galima vadinti vaistų receptų rinkiniu. Užrašyta 15 receptų. Vaistams gaminti šumerai vartojo kasijų (Cassia), miramedžių (Commiphora), čiobrelių (Thymus), gluosnių (Salix), pušų (Pinus), kriaušių (Pyrus), kėnių (Abies), datulių palmių (Phoenix dactylifera) žievę, lapus, vaisius, šaknis.
Šiuolaikinė homeopatija įgauna vis didesnį populiarumą, nes daug pacientų stengiasi atsigręžti į natūralesnius gydymo būdus, turinčius mažiau nepageidaujamų poveikių. Pateikiame 7 įdomybes apie homeopatiją, kurias verta žinoti kiekvienam, tačiau tikėti šiuo alternatyviu gydymo metodu ar ne – jau tik Jūsų pasirinkimas. ...
Skaityti daugiauPušų eterinis aliejus gaminamas iš visžalių spygliuočių. Pagrindinis ir dažniausiai naudojamas eterinio aliejaus gavybos būdas – distiliavimas vandens garais. Pušų eteriniame aliejuje gausu šių biologiškai aktyvių medžiagų: pineno, kareno, limoneno, kamfeno, mirceno, terpineno, bornilacetato, borneolio ir kt. ...
Skaityti daugiauromantiniai santykiai gali būti žmonių gyvenimą išpildantis ir praturtinantis...
Skaityti daugiauKai kasdienybė tokia įtempta ir diena veją dieną, o darbas veja darbą, žmogus pasijunta įsitempęs ir pavargęs. Labai svarbu tą įtampą vis „nukratyti“, kad stresas nesikauptų organizme. Pristatome keletą paprastų ir greitų atsipalaidavimo technikų, kurios padės lengviau pasiekti harmoniją ir jaustis geriau. ...
Skaityti daugiauPateikiame 10 priežasčių, kodėl namuose, kuriuose yra vaikų, turėtų būti ir kaladėlių bei konstruktorių. Pasirodo, tai puiki investicija ne tik į fizinį, bet ir į emocinį vaiko tobulėjimą. ...
Skaityti daugiauStatistika rodo, kad per karantiną žmonės kur kas intensyviau ieškojo, kaip praskaidrinti kasdienybę. Vienas populiariausių būdų – įsigyti augintinį, kuriuo galėtų džiaugtis ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Panašu, kad daugiausiai žmonės rinkosi šuniukus – pastaruoju metu namuose auginamų šunų itin padaugėjo. Ir tikrai ne be reikalo – pateikiame net 5 priežastis, kodėl tikrai verta auginti šunį ar net keletą jų. ...
Skaityti daugiauHomeopatija Lietuvoje priskiriama netradicinei arba alternatyviajai medicinai. Ją dažnai renkasi tie, kurie ieško natūralesnių gydymo metodų. Vis dėlto neaišku, ar homeopatijos veikimas yra stipresnis nei placebo efektas, kurio vertės tikrai negalime sumenkinti. Pasidalinsime septyniomis įdomybėmis apie homeopatiją, kad apie šią netradicinės medicinos šaką sužinotumėte daugiau. ...
Skaityti daugiauJau daugelį metų ieškoma eliksyro, kuris gali padėti sustabdyti laiką bei išsaugoti jaunystę. Atrodo, laikas eina, tačiau ta stebuklinga piliulė taip ir nebuvo atrasta. O gal priešingai? Dažniausiai geriausi metodai yra tie, kurie – elementariausi, naudojami jau tūkstančius metu ir kuriuos daugelis, sekdamas farmacijos pėdomis, paprasčiausiai pamiršta. Vienas iš tokių unikalių metodų – limfodrenažinis masažas....
Skaityti daugiauJūsų protas ir kūnas reikalauja miego, tačiau dėl streso naktį neužmiegate. Lekiame į pagalbą! Šie paprasti žvaigždžių instruktorės Mandy Ingber jogos pratimai padės atpalaiduoti mintis ir geriau pailsėti....
Skaityti daugiauMalšinti lėtinį vaikų skausmą – tikras iššūkis, mažai esama įrodymų dėl šiai amžiaus grupei taikomų skausmą mažinančio gydymo būdų veiksmingumo. Tačiau, remiantis naujausio tyrimo duomenimis, akupunktūra gali būti toji saugi ir veiksminga gydymo strategija. ...
Skaityti daugiauNorint pristatyti naują masažo būdą ar priminti jau seniau Lietuvoje praktikuojamą visuomet atsiranda rizika, kad skaitytojas jau žino, matė, bandė, gal net nusivylė.. Tačiau šiame informacijos perpildytame pasaulyje labai daug kas žinoma ar bent girdėta. Svarbiau laiku tai prisiminti ir pasinaudoti. Toks požiūris tinka ir kalbant apie masažą. Jo rūšių yra nemažai, dar daugiau vietų, kur jums gali būti atliktas vienoks ar kitoks masažas. ...
Skaityti daugiauPeršalimas yra viena dažniausių ligų, kuria kiekvienas žmogus vidutiniškai serga kartą per metus. Peršalę visada puolame gydytis įvairiomis priemonėmis ir būdais: gerti žolelių arbatas, vartoti vaistus nuo peršalimo, slogos, gerklės skausmo, kosulio ir panašiai. Tačiau prie visų čia išvardintų priemonių yra dar vienas puikus gydymo būdas – inhaliacijos....
Skaityti daugiauNe vien jūra ir saule, ne vien gamta, istorija bei egzotiška virtuve turistus vilioja kelionės į Vietnamą. Tai šalis, kurioje galima pasisemti sveikatos! Vis dažniau nusivylusieji įprastais gydymo būdais, pagalbos ieško Rytuose. ...
Skaityti daugiauKūdikiai masažuojami buvo visais laikais įvairiose kultūrose visame pasaulyje, tam, kad išvengtų ligų, tačiau tai buvo nedovanotinai pamiršta vakarų kultūrose ypač pokario metais. Apie kūdikių masažą ‘priminė’ amerikietė Vimala McClure. 1970 metais ji, būdama studente, dirbo Indijoje, labiausiai nepritekliaus paliestose vietovėse. Ten moterys masažuodavo savo mažylius ir tai buvo tiesiog jų rutinos dalis. Teigiamas prisilietimas suteikė jiems galimybę jaustis saugesniems ir mylimiems....
Skaityti daugiauMokyklos metu: mokoma ugdyti dvasines, dorines ir darnos vertybes, atstatyti ir palaikyti sveikatą, puoselėti žmogiškąsias vertybes, mokoma savistabos ir savikontrolės, judėjimo ir grūdinimosi, kvėpavimo ir meditacijos būdų bei teisingos mitybos, skysčių vartojimo, psichofizinės ir dvasinės savireguliacijos procesų, praktikų, minčių, kūno ir žalingų įpročių higienos, kaitinimosi pirtyje taisyklių. ...
Skaityti daugiauMūsų senoliai pirtį kurdavo talkos dieną, atgaivai po didžiųjų darbų, taip pat kalendorinių švenčių išvakarėse. Žinota, kad gamtos virsmai lengviau įveikiami, kai kūnas parengiamas, kai ir jis patiria pokyčių. Jų esmė – pusiausvyros būsena, o per ją pasirengimas naujam gyvenimo ciklui ir darbams. Šiuolaikine kalba sakant, po pirties žmogaus sąmonė tampa mažiau kontroliuojanti ir mažiau save stebinti. Kartu ji darosi imlesnė idėjoms, atviresnė pokyčiams. Jei taip įvyksta, po pirtelės pasakoma: „Jaučiuosi kaip naujai gimęs.“ ...
Skaityti daugiauVisi norime, kad mūsų mažieji augtų sveiki. Ne kartą teko matyti tėvus, sukančius galvą, ar tinkamai aprengė savo atžalą, ar jam ne per šalta, ar ne per karšta. O kur dar baimė, kad neperpūstų vasaros vėjas ar kondicionierius, be kurio dažnai neįmanoma apsieiti važiuojant automobiliu... Daugelio šių baimių pavyktų išvengti ir su daugeliu problemų susidoroti, jei vaiką tinkamai grūdintume. ...
Skaityti daugiau„Smėlio dėžės metodas – tai simbolinis žaidimas, kuris savaime veikia gydančiai, ir visai nesvarbu, ar vaiką, ar suaugusįjį. Amžius nėra svarbu, kadangi kiekvienas žmogus turi natūralų žaidimo, kūrybiškumo impulsą, – sako Praktinės psichologijos centro jungistinės krypties psichoanalitikė Goda Rukšaitė, paklausta, kodėl žaidimo metodas taikomas suaugusiems žmonėms. Su pašnekove kalbame apie šį dar daug kam mažai žinomą terapijos metodą ir jo taikymą praktikoje....
Skaityti daugiauŽmogaus kaukolės milteliai nervų sistemos ligoms gydyti; budelio aukos, tik ką nukirsdintos turgaus aikštėje, kraujo puodelis sveikatai ir gyvybingumui stiprinti; asilo sėklidžių ištrauka nuo skausmo; žvirblio mėšlo miltelių migla į negaluojančias akis; opijus nuo kosulio suaugusiems ir vaikams... Daugelis būdų ir vaistų, kuriais gydyta senovėje, šiandien kelia šiurpą arba šypseną. ...
Skaityti daugiauJeigu gyvename, vadinasi, ir kvėpuojame – aksioma, atrodytų, nereikalaujanti papildomų aiškinimų ar įrodymų. Bet kvėpuoti galima ne tik instinktyviai, o sąmoningai, kiek skirtingai, priklauso nuo to, kokia veikla užsiimame, kokio tikslo siekiame. Apie kvėpavimo būdus žiniomis dalinasi Kauno klinikų gydytoja pulmonologė dr. Eglė Vaitkaitienė, ilgametė mankštų specialistė Džilda Valaitienė, Kauno jogo studijos vadovas Vytis Zabulėnas ir kineziterapeutas, kvėpavimo specialistas Ignas Zakarauskas....
Skaityti daugiauNors terminai „eteriniai aliejai“, „aromaterapija“ buvo pradėti vartoti tik XX amžiuje, nuo neatmenamų laikų augalų ekstraktai buvo naudojami skausmui mažinti, pirmajai pagalbai, taip pat kaip antibakterinės, aktyvinančios ir savijautą gerinančios medžiagos. „Senovėje žmonės turbūt atsitiktinai sužinojo, kad jų renkami augalų lapai, uogos ir šaknys geba stiprinti sergančiuosius, o šiuolaikinė aromaterapija remiasi naujausiais mokslo pasiekimais bei žiniomis“, – sako vaistininkė provizorė Nijolė Obrikienė....
Skaityti daugiauOranžinė, raudona, žalia, violetinė – spalvos, sukeliančios skirtingas asociacijas, tam tikras nuotaikas. Jos veikia kūną, protą, jausmus, skatina veikti, gali net slėgti. Jau įrodyta, kad spalvos turi įtakos tiek psichologinei, tiek fiziologinei žmogaus būsenai. Spalvų poveikio stoką galime pajusti vėlyvą rudenį ar žiemą be sniego – tuomet spalvoto gyvenimo pasiilgstame labiausiai....
Skaityti daugiauPurvo, arba keloido, terapija – unikali gamtos dovana mūsų kūnui. Terapinis purvo poveikis pagrįstas ir šilumos, ir mechaniniu efektu, tačiau svarbiausia yra unikali cheminė purvo sudėtis – gydomajame purve gausu biologiškai veiklių medžiagų. Paskyrus gydytojui, gali būti atliktos purvo vonios, aplikacijos, dedami purvo tamponai. Kaip atliekamos purvo procedūros ir ką svarbu žinoti pasirinkusiems šį gydymo būdą?...
Skaityti daugiauTikriausiai kiekvienam iš mūsų bent jau vaikystėje yra tekę kvėpuoti „virš puodo“. Kad poveikis būtų geresnis, paprastai būdavo pridedama įvairių žolelių arba eterinių aliejų. Žiūrėk, ir kosulys jau palengvėjo. Tačiau ne viskas taip paprasta, sergant tokiomis ligomis, kaip, pavyzdžiui, astma, tokios inhaliacijos yra netikslingos, čia naudojamos kitos priemonės, sergantieji reguliariai „kvėpuoja“ įvairius vaistus. Netrukus skaitykite apie tai, kaip ilgainiui kito inhaliavimo tradicijos....
Skaityti daugiauAtsivertus laikraštį arba skaitant interneto puslapius, akis dažnai užkliūva už įvairiausių skelbimų, siūlančių brangiausią turtą – sveikatą. Kas nesusigundytų? Ypač jei tradiciniai metodai nėra tokie efektyvūs, kaip mums norėtųsi. Tačiau ar visada viskas taip gražu, kaip mums žadama? Skaitykite apie netradicinę mediciną. Jos pliusus ir minusus....
Skaityti daugiau