Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » NETRADICINĖ MEDICINA  » Terapijos  » Reabilitacija po ginekologinių operacijų

Reabilitacija po ginekologinių operacijų

Kas itin svarbu moters reabilitacijai po ginekologinės operacijos? Kaip judesys sugrąžina moterį į visavertį gyvenimą? Apie tai kalbamės su Birštono kurorto „Tulpės“ sanatorijos fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėja gydytoja Aušra Mituzaite ir Kauno II klinikinės ligoninės gydytoja kineziterapeute Brigita Zachovajeviene.
 

Daugelį ginekologinių ligų galima pasigydyti tik chirurginiu būdu. Kas svarbu pacientės reabilitacijai po operacijos?


Aušra Mituzaitė:
Reabilitacija prasideda jau stacionare, kur pacientė mokoma gydomosios mankštos – kvėpavimo, raumenų (kojų, rankų, tarpvietės) stiprinimo pratimų; skiriamos nuskausminamosios fizioterapijos procedūros.
Kitas etapas – tai sveikatą grąžinantis gydymas sanatorijose, fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuose.
Pacientės, kurioms pašalinama gimda, kiaušidės, kiaušintakiai ar gimdos kaklelis, ne tik kenčia fizinį skausmą, bet patiria ir psichologinį bei emocinį stresą. Svarbiausi fizinės reabilitacijos metodai – aplinkos pakeitimas, klimato terapija, psichologinė ir socialinė pagalba, kineziterapija, fizioterapija, balneoterapija, vaistai.
Labai svarbi reabilitacijos grandis yra kineziterapija, atnaujinanti pagrindinius fiziologinius funkcinius pajėgumus. Kvėpavimą ir raumenis (pilvo, tarpvietės, galūnių) stiprinantys pratimai mažina sąstovį žarnyne, mažajame dubenyje, aktyvina diafragmą, šlapimo pūslę. Pacientė atlieka mankštą 1-2 kartus per dieną salėje ar mineralinio vandens baseine, jei pooperaciniai pjūviai sugiję ir nėra kitų kontraindikacijų.
Po ginekologinių operacijų neretai vargina dažnas skausmingas šlapinimasis, todėl svarbi tikslinė mankšta, stiprinanti tarpvietės ir šlapimo pūslės raumenis. Jei tarpvietė neoperuota, labai padeda mankšta, kuri atliekama sėdint ant specialaus kamuolio ar kėdės. Gydomoji mankšta gerina kraujotaką bei savijautą.
Pacientėms, atvykusioms po ginekologinių operacijų, taip pat skiriamas klasikinis rando, pilvo ar nugaros (vėžinėmis ligomis sergančioms – segmentinis arba refleksinis) masažas, kuris gerina kraujagyslių tonusą, stimuliuoja odos ir poodžio, medžiagų apykaitos procesus, mažina sąaugų susidarymo galimybę. Sveikatą grąžinamojo gydymo, kuris trunka 16 dienų, metu paprastai skiriama 8-12 masažų.


 

Kaip įvertinti, ar fiziniai pratimai pacientei nėra per sunkūs?


Brigita Zachovajevienė:
Kineziterapijos pobūdis priklauso nuo operacijos pobūdžio. Kineziterapijos pradžią nustato gydantis gydytojas.
Tarkim, jei gimdoma atliekant Cezario pjūvį, intensyvūs pratimai pradedami praėjus mažiausiai 6-8 savaitėms po operacijos.
Prieš treniruotę ir jos metu svarbu sekti ligonės pulsą. Jeigu pulsas padažnėja daugiau nei 15-25 kartus per minutę, procedūrą būtina nutraukti. Tačiau jei po kelių minučių pulsas grįžta į pradinę būklę, o ligonė jaučiasi gerai, pratimus galima tęsti.
Pratimų pobūdis priklauso nuo ligos formos, ligonės amžiaus bei fizinio pajėgumo. Pratimai tonizuoja organizmą, stimuliuoja medžiagų apykaitos procesus, gerina limfos bei kraujo apytaką mažajame dubenyje ir likviduoja jame veninio kraujo sąstovį.
Pirmąją antrąją parą po operacijos rekomenduojami kvėpavimo pratimai bei elementarūs pratimai rankoms ir kojoms. Pavyzdžiui, rankų ir kojų pirštų sulenkimas ir ištiesimas; čiurnų ir riešų lenkimas, tiesimas, sukimas; alkūnių, klubų ir kelių lenkimas, tiesimas.
Pašalinus gimdą, kiaušides ar gimdos kaklelį, pacientei, aišku, reikalinga ypatinga pagalba?
Aušra Mituzaitė:
Po itin sudėtingų ginekologinių operacijų keičiasi visas moters gyvenimas, ypač jei tenka pašalinti kiaušides, kadangi nebelieka jų išskiriamų hormonų, sukeliama dirbtinė menopauzė. Tai didžiulis stresas visam organizmui ir psichologinė trauma, ypač jaunai 30-35-rių metų moteriai. Gydančio gydytojo, psichologo pareiga padėti suvokti pacientei, kad ji ir po operacijos – visavertė. Geras kontaktas ypač svarbus pirmosiomis dienomis, kai pacientei iškyla daug klausimų ir problemų.
Rekomenduojama organizuoti grupinius ir individualius psichoterapijos užsiėmimus, mokant relaksacijos, savitaigos, hipnozės metodų.
Jei stiprūs nerimo ir depresijos požymiai, skiriama trumpo veikimo trankviliantų, raminamosios arbatos, jonažolių aliejaus kapsulėmis (antidepresinis poveikis), nakvišos aliejaus. Kartais po psichiatro konsultacijos skiriama antidepresantų. Gydytojui privalu stebėti, kaip keičiasi pacientės būklė.
 

Koks pagrindinis reabilitacijos tikslas?


Aušra Mituzaitė:
Sugrąžinti moterį į visavertį gyvenimą tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Kaip minėta, itin daug problemų kyla, jei tenka pašalinti kiaušides. Tuomet, vėlyvuoju pooperaciniu laikotarpiu, sustiprėja klimakso simptomai, seksualiniai, miego sutrikimai, širdies skausmas, gali pasireikšti osteoporozė. Todėl reabilitologas ir šeimos gydytojas turi laiku nusiųsti moteris pas seksologą, mamologą, ginekologą, endokrinologą. Jis, reikalui esant, skirs pakeičiamąją hormonų terapiją ir suteiks reikalingą pagalbą.
Tikslinga skirti maisto papildų su vitaminu A, E, seleno preparatų, ežuolės arbatos, kuri stiprina imuninę sistemą.
Gydytojai visada turėtų pacientei priminti, kad ji nepamirštų aktyviai judėti, mankštintis, pakankamai ilsėtis, būti gryname ore, o, atsiradus galimybei, savaitgaliui ar 10-čiai dienų ištrūkti į bet kurį Lietuvos kurortą.
 

Kokie pratimai atliekami pagerėjus ligonės savijautai?


Brigita Zachovajevienė:
Gydymo pradžioje reiktų taikyti pratimus, kurių metu nekinta lytinių organų padėtis. Vėliau atliekami pilvo sienos raumenų, diafragmos įtempimai, taip pat ėjimas mažais žingsneliais, kryžiuojant kojas, sėdėjimas „turkiškai“. Būtina vengti jėgos pratimų, šuolių, ilgo stovėjimo, nenešti svorių.
Pagerėjus ligonės savijautai, galima atlikti pratimus pilvo preso raumenims stiprinti, tačiau jų intensyvumą didinti reikia lėtai. Pradinė padėtis – gulint ant nugaros sulenktomis kojomis, tuomet sumažėja pilvo raumenų įtempimas.
Taip pat rekomenduojami pratimai, mažinantys dujų kaupimąsi žarnyne: atpalaiduojantis pilvo maigymas gulint ant nugaros (ar šono) sulenktomis kojomis; dubens kėlimas (gali būti derinamas su masažu); susirietimas (gulint ant nugaros ar šono rankomis apkabinami keliai ir traukiami prie krūtinės); dubens kėlimas ir liemens sukimas (išlaikyti pakeltą dubenį sukant liemenį į kairę ir į dešinę).
Kai pjūvis užgyja, atliekamas kryžminis trynimas, kuris sumažina sąaugų formavimąsi. Procedūros atliekamos lėtu ar vidutiniu tempu (2 kartus per dieną; ne ilgiau kaip 15-25 min.) grupėse ar individualiai.
 

Ar galima grįžus iš sanatorijos fizinius pratimus atlikti namuose?


Brigita Zachovajevienė:
Išmokusios taisyklingai atlikti pratimus, pacientės gali juos sėkmingai daryti ir namuose. Tačiau būtinos pakartotinės kineziterapeuto konsultacijos, kad, esant reikalui, būtų pakoreguota pratimų programa. Ligonei labai svarbu suprasti, kad gali taisyklingai mankštintis savarankiškai. Pratimai su kamuoliu suteikia galimybę atlikti įvairius tikslingus pratimus sėdint kasdieniškoje situacijoje. Atnaujinus dubens dugno bei sutraukiamųjų raumenų funkciją, pratimų tęsti nebūtina.

Susiję straipsniai

Rodyti daugiau

Video

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2021. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS