Masažo poveikis atskiroms kūno dalims

Masažas – tai moksliškai pagrįstas gydymo metodas, tiesiogiai veikiantis organizmą, kurio esmė nuolatinis paciento kūno dirginimas masažuotojo rankomis arba specialiais aparatais. Masažuotojo rankomis atliekami judesiai vadinami masažo veiksmais. Gydomasis masažas taikomas, gydant pacientus, sergančius širdies-kraujagyslių bei nervų sistemos ligomis, esant kvėpavimo organų, atramos-judėjimo, virškinimo ar lytinės sistemos funkcijų sutrikimams, o taip pat – medžiagų apykaitos sutrikimų atvejais.
 

Oda ir poodinis riebalinis audinys


Veikiant masažui, ligonio oda apsivalo nuo suragėjusio paviršinio odos epidermio sluoksnio ir liaukose gaminamų išskyrų (pilnai atsivėrus odos ir riebalinių liaukų ištekamiesiems latakams), dėl to gerėja dengiamųjų audinių kraujotaka, jų trofinė funkcija, spartėja medžiagų apykaitos bei regeneraciniai procesai. Pagerėjus kraujotakai, nyksta audinių pabrinkimai, nelieka galimybių kauptis medžiagoms odos ir poodinio sluoksnio ląstelyne, todėl blyški, sausa ir suglebusi oda pasidaro rožinė, stangri ir švelni. Masažo įtakoje didėja odos atsparumas mechaniniams bei temperatūriniams pokyčiams. Masažo metu mechaninė energija virsta šilumine, dėl to odos ir poodiniuose audiniuose temperatūra pakyla, į masažuojamą kūno dalį priteka daugiau kraujo. Gerėja odos ir poodinio ląstelyno aprūpinimas krauju ir tuo pačiu pagerinama viso organizmo medžiagų apykaita. Nustatyta, kad masažuojant mažėja riebalinio sluoksnio atsargos, tačiau ne tiesiogiai veikiant riebalinį audinį, bet masažavimo veiksmais įtakojant bendrą, viso organizmo, medžiagų apykaitą.

 

Širdies-kraujagyslių ir limfinė sistema



Kapiliaruose vyksta medžiagų apykaitos procesas tarp kraujo ir audinių. Per kapiliarų sieneles deguonis ir maisto medžiagos iš kraujo patenka į audinius. Iš audinių į kraują pereina anglies dvideginis ir skilimo produktai. Šis procesas masažo įtakoje žymiai paspartėja.


Masažas, visų pirma, veikia odos kapiliarus, kurie yra pati didžiausia kraujagyslių sistemos refleksogeninė sritis. Būtent dėl to odos kapiliarų praplatėjimas masažo metu turi reikšmės viso organizmo audinių apykaitos, trofinei bei regeneracijos funkcijoms.

Masažuojant atsidaro taip pat ir rezerviniai odos kapiliarai, dėl kurių veiklos pagerėja veninio kraujo nutekėjimas, ir taip pagreitinamas nereikalingų medžiagų apykaitos produktų pasišalinimas, kuris susidaro metabolizmo ar prakaitavimo metu, - dėl šios priežasties mažesnė sąstingio reiškinių kraujagyslėse tikimybė, mažėja audinių pabrinkimas.

Masažo procedūrų įtakoje didėja hemoglobino, eritrocitų, trombocitų bei leukocitų kiekis kraujyje. Šis procesas ypač ryškus, esant mažakraujystei.
Masažas pagerina taip pat ir širdies darbą, nes normalizuojamas tonusas stambiosiosiose bei smulkiosiose arterijose ir venose.
Masažas veikia taip pat ir limfinę sistemą. Limfa yra jungiamasis audinys tarp kraujo ir audinių ląstelių. Ji nuolat skalauja kiekvieną ląstelę, todėl būtent per limfą vyksta audinių ir kraujyje esančių medžiagų apykaita. Dėl to limfos cirkuliavimo pagreitinimas masažo eigoje sudaro ypač palankias sąlygas šiems procesams vykti.
Būtina paminėti, jog limfinis aparatas atlieka gynybinę organizmo funkciją, jo dėka limfiniuose mazguose sulaikomi įvairiausi mikroorganizmai.
Infekcijos metu limfmazgiai paprastai padidėja, pasidaro skausmingi. Jų oda parausta, pasidaro karšta ir liečiant skausminga. Tokiu atveju masažuoti draudžiama, nes pagreitinus limfos nutekėjimą, sudaromos sąlygos infekcijai išplisti po visą organizmą.

 

Raumeninė sistema ir sąnarių-jungiamamasis aparatas



Veikiant masažui, didėja raumeninių skaidulų elastingumas, pagerėja jų susitraukinėjimo funkcija, užkertamas kelias raumenų atrofijai, sudaromos sąlygos geresniam limfos ir kraujo cirkuliavimui raumenyse, o tuo pačiu – ir raumeninių ląstelių medžiagų apykaitai, jų mitybos bei regeneracinei funkcijoms. Masažas padeda išlyginti randus ir odos nelygumus. Ypač reikalingomis masažo procedūros pripažįstamos vangiųjų parezių bei paralyžių atvejais.
Lengvas, neilgos trukmės masažas greičiau atstato nuvargusių raumenų darbingumą negu pasyvus, trumpalaikis poilsis.
Veikiant masažui, gerėja kraujo apytaka sąnario viduje bei jį supančiuose minkštųjų audinių sluoksniuose, didėja sąnarinės kapsulės ir jungiamųjų raiščių patvarumas, pagreitinamas patologinių produktų transportavimas iš sąnarių, sąnariai tampa judresni. Pagerėjus sąnarius supančių audinių aprūpinimui krauju, ir dėl nuolatinio šių audinių maigymo bei tempimo (masažuojant) išnyksta nelygumai (sąaugos ir randai), todėl gerėja ir funkcinės sąnario savybės.
 

Nervų sistema



Nervų sistema anksčiau negu kitos organų sistemos užregistruoja mechaninį paciento odos sudirginimą. Taikant įvairius masažo veiksmus, kaitaliojant jų intensyvumą bei trukmės laiką, galima įtakoti galvos smegenų žievės funkcinę būseną arba padidinti centrinės nervų sistemos jaudrumą, sustiprinant ir pagyvinant slopinamus refleksus. Tokiu būdu, pagerinus nervinių skaidulų maitinimą bei jų aprūpinimą deguonimi, palengvinamas taip pat ir nervinių impulsų perdavimas šių skaidulų atšakomis. Subjektyvūs, pacientų fiksuojami pojūčiai, kuomet teisingai taikomi masažuojantys veiksmai, masažo metodika ir technikos bei tiksliai nustatoma procedūros trukmė, yra apibūdinami kaip maloniai po visą kūną sklindanti šiluma, bendras savijautos pagerėjimas, padidėjęs tonusas ir akivaizdžiai sustiprėjusi bendra fizinė organizmo būklė. Jeigu masažas atliekamas neteisingai, gali pasireikšti bendras kūno silpnumas, nemalonus (slegiantis) nuovargio jausmas, dirglumas, širdies “mušimas”, skausmai, galvos svaigimas ir pan.

 

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai