Prostatos ligų išvengti sunku, dažnai ir neįmanoma, kadangi tai susiję su fiziologija, natūraliais senėjimo procesais, taip pat ir su genetika, paveldėjimu. Prostatos ligoms neigiamą įtaką turi žalingi įpročiai – rūkymas, dažnas ir nesaikingas alkoholio vartojimas, dažni peršalimai, netaisyklinga mityba, netgi antsvoris, pasikartojantys prostatitai, kitos lytinių organų ligos. Daugiau dėmesio skirdami savo sveikatai, neignoruodami negalavimų, vyrai galėtų pasiekti daug geresnę gyvenimo kokybę ir sustabdyti ligos progresavimą.
Prostatos išvešėjimas – tai priešinės liaukos, vadinamos prostata, padidėjimas. Tai dažna vyresnių nei 50 metų vyrų liga. Senstant didėja prostata, nes joje veša jungiamasis audinys. Padidėjusi ji spaudžia šlapimkanalį ir sutrikdo šlapimo nutekėjimą. Jei liga negydoma ir šlapimo nutekėjimas sutrikęs išlieka ilgai, – gali būti pažeidžiami ir inkstai. Vyrai dažnai nekreipia dėmesio į juntamus simptomus – susilpnėjusią šlapimo srovę, sunkumą pradėti šlapintis, dažnesnį poreikį šlapintis – ir laiku nesikreipia į urologą, todėl liga užleidžiama.
Prostatos hiperplazijos gydymas priklauso nuo jos stiprumo. Kol simptomai minimalūs, galima negydyti visai – svarbu tik nuolat stebėti, ar liga neprogresuoja. Taip pat nepakenktų pavartoti ir fitopreparatų (žolinių medikamentų), kurie, esant pradinei ligos stadijai, gali pristabdyti ligą. Jų poveikis nėra stiprus, tačiau, vartojant ilgais kursais ligos pradžioje, jie gali sustabdyti ligos stiprėjimą.
Kai liga progresuoja, gydoma medikamentais. Jeigu liga vis dėlto stipriai progresuoja arba yra gerokai užleista, tuomet tenka griebtis ir operacijos.
Sutrikus šlapinimuisi, būtina kreiptis į gydytoją, nes šlapinimosi sutrikimus gali sukelti ne tik prostatos išvešėjimas, bet ir kitos, pavojingesnės ligos – prostatitas ar prostatos vėžys.
Prostatos vėžį galima nustatyti labai ankstyvos stadijos, kai gydymas dažniausiai būna veiksmingas. Tačiau mūsų visuomenėje dar trūksta išprusimo šiuo klausimu, vyrai nenori, nedrįsta kreiptis į gydytojus ir ignoruoja pirmuosius simptomus. Vėliau gydyti jau būna daug sunkiau.
Norint laiku diagnozuoti ligą, vyresniems nei 50 metų vyrams patariama bent kartą per metus pasidaryti tyrimą ir nustatyti PSA (prostatos specifinio antigeno) kiekį. Šis tyrimas atliekamas visoje Lietuvoje. Jei PSA padidėjęs, būtina pasikonsultuoti su urologu. Labai džiugu, kad nuo kitų metų Lietuvoje ims veikti prostatos vėžio ankstyvo diagnozavimo programa, todėl šis tyrimas pacientams netgi nieko ir nekainuos. Tokia gera padėtis yra tikrai ne visose Europos valstybėse. Belieka tikėtis, kad vyrai pasinaudos šiomis galimybėmis.
Šiemet rugsėjo 15 dieną, minint Tarptautinę prostatos dieną, Lietuvos urologų draugija dar kartą priminė prostatos vėžio ankstyvos diagnostikos svarbą ir kvietė visus vyrus, vyresnius nei 50 metų, susirūpinti savo sveikata ir pasitikrinti prostatą.
Jaunesniems nei 50 metų vyrams dažniau gresia ne prostatos vėžys ar prostatos išvešėjimas, bet lėtinis prostatitas – prostatos uždegimas. Ši liga, deja, nepagydoma – dažniausiai (80 proc. atvejų) nėra aiški net jos atsiradimo priežastis. Tačiau ir šia liga sergant reikia nuolat lankytis pas gydytoją, kadangi tinkamais vaistais galima silpninti ligos simptomus, be to, reikia nuolat tirti PSA kiekį dėl prostatos vėžio tikimybės. Prostatito simptomai primena šlapimo takų infekcijos simptomus – dažniausiai tai dažnas ir skausmingas šlapinimasis.
Dar viena opi vyrų gyvenimo kokybę veikianti problema – tai erekcijos sutrikimai. Jie labai paveikia vyrų gyvenimo kokybę – tiek fiziškai, tiek ir psichologiškai. Dėl šios priežasties reikia aktyviau kovoti su erekcijos sutrikimais, griauti mitus, kad vyresnio amžiaus žmonėms yra normalu neturėti lytinių santykių, ir būtinai gydyti prostatos ligas, kadangi būtent jos dažnai yra erekcijos sutrikimų priežastis. Jas gydant kartais savaime gydomi ir erekcijos sutrikimai – netgi be specialių vaistų erekcijai gerinti.
Prostatos išvešėjimas – tai priešinės liaukos, vadinamos prostata, padidėjimas. Tai dažna vyresnių nei 50 metų vyrų liga. Senstant didėja prostata, nes joje veša jungiamasis audinys. Padidėjusi ji spaudžia šlapimkanalį ir sutrikdo šlapimo nutekėjimą. Jei liga negydoma ir šlapimo nutekėjimas sutrikęs išlieka ilgai, – gali būti pažeidžiami ir inkstai. Vyrai dažnai nekreipia dėmesio į juntamus simptomus – susilpnėjusią šlapimo srovę, sunkumą pradėti šlapintis, dažnesnį poreikį šlapintis – ir laiku nesikreipia į urologą, todėl liga užleidžiama.
Prostatos hiperplazijos gydymas priklauso nuo jos stiprumo. Kol simptomai minimalūs, galima negydyti visai – svarbu tik nuolat stebėti, ar liga neprogresuoja. Taip pat nepakenktų pavartoti ir fitopreparatų (žolinių medikamentų), kurie, esant pradinei ligos stadijai, gali pristabdyti ligą. Jų poveikis nėra stiprus, tačiau, vartojant ilgais kursais ligos pradžioje, jie gali sustabdyti ligos stiprėjimą.
Kai liga progresuoja, gydoma medikamentais. Jeigu liga vis dėlto stipriai progresuoja arba yra gerokai užleista, tuomet tenka griebtis ir operacijos.
Sutrikus šlapinimuisi, būtina kreiptis į gydytoją, nes šlapinimosi sutrikimus gali sukelti ne tik prostatos išvešėjimas, bet ir kitos, pavojingesnės ligos – prostatitas ar prostatos vėžys.
Prostatos vėžį galima nustatyti labai ankstyvos stadijos, kai gydymas dažniausiai būna veiksmingas. Tačiau mūsų visuomenėje dar trūksta išprusimo šiuo klausimu, vyrai nenori, nedrįsta kreiptis į gydytojus ir ignoruoja pirmuosius simptomus. Vėliau gydyti jau būna daug sunkiau.
Norint laiku diagnozuoti ligą, vyresniems nei 50 metų vyrams patariama bent kartą per metus pasidaryti tyrimą ir nustatyti PSA (prostatos specifinio antigeno) kiekį. Šis tyrimas atliekamas visoje Lietuvoje. Jei PSA padidėjęs, būtina pasikonsultuoti su urologu. Labai džiugu, kad nuo kitų metų Lietuvoje ims veikti prostatos vėžio ankstyvo diagnozavimo programa, todėl šis tyrimas pacientams netgi nieko ir nekainuos. Tokia gera padėtis yra tikrai ne visose Europos valstybėse. Belieka tikėtis, kad vyrai pasinaudos šiomis galimybėmis.
Šiemet rugsėjo 15 dieną, minint Tarptautinę prostatos dieną, Lietuvos urologų draugija dar kartą priminė prostatos vėžio ankstyvos diagnostikos svarbą ir kvietė visus vyrus, vyresnius nei 50 metų, susirūpinti savo sveikata ir pasitikrinti prostatą.
Jaunesniems nei 50 metų vyrams dažniau gresia ne prostatos vėžys ar prostatos išvešėjimas, bet lėtinis prostatitas – prostatos uždegimas. Ši liga, deja, nepagydoma – dažniausiai (80 proc. atvejų) nėra aiški net jos atsiradimo priežastis. Tačiau ir šia liga sergant reikia nuolat lankytis pas gydytoją, kadangi tinkamais vaistais galima silpninti ligos simptomus, be to, reikia nuolat tirti PSA kiekį dėl prostatos vėžio tikimybės. Prostatito simptomai primena šlapimo takų infekcijos simptomus – dažniausiai tai dažnas ir skausmingas šlapinimasis.
Dar viena opi vyrų gyvenimo kokybę veikianti problema – tai erekcijos sutrikimai. Jie labai paveikia vyrų gyvenimo kokybę – tiek fiziškai, tiek ir psichologiškai. Dėl šios priežasties reikia aktyviau kovoti su erekcijos sutrikimais, griauti mitus, kad vyresnio amžiaus žmonėms yra normalu neturėti lytinių santykių, ir būtinai gydyti prostatos ligas, kadangi būtent jos dažnai yra erekcijos sutrikimų priežastis. Jas gydant kartais savaime gydomi ir erekcijos sutrikimai – netgi be specialių vaistų erekcijai gerinti.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad rugsėjis yra Prostatos vėžio žinomumo mėnuo, o Europos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Higienos instituto duomenimis, nuo 2007 metų sergamumas prostatos vėžiu Lietuvoje mažėjo, tačiau jis išlieka dažniausias piktybinis vyrų navikas. ...
Skaityti daugiauProstatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga – per metus ji nustatoma daugiau nei 2 000 vyrų ir pasiglemžia beveik 500 gyvybių. Prostatos vėžys pastaraisiais metais tapo ne tik pagyvenusių, bet ir pakankamai jaunų, darbingų vyrų problema, kuri aktuali visai visuomenei dėl sparčiai didėjančio sergančiųjų skaičiaus: 2003 m. buvo diagnozuota 1516 naujų atvejų, o 2007 m. – jau 3459 atvejai (prieaugis per penkmetį – 128 proc.). Šis vyrų „Achilo kulnas” labiausiai juos pažeidžia psichologiškai. Gediminas ŽIŽYS, Sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas, pats puikiai žino, kaip sunku garsiai ištarti savo diagnozę....
Skaityti daugiauŠio rugsėjo viduryje Vilniuje įvyko tarptautinis Šiaurės rytų Europos šalių urologų kongresas, kurį organizavo Tarptautinė urologų asociacija kartu su Lietuvos urologų draugija. Visoje regionais suskirstytoje Europoje tokie kongresai vyksta kasmet, o regione, kuriam priklauso ir Lietuva, jis vyko antrą kartą. Pernai jį organizavo Suomija, šįmet – mūsų šalis. Tokio aukšto lygio renginys Lietuvos mokslininkams suteikė galimybę būti pastebėtiems ir išgirstiems, taip pat kartu diskutuoti ir spręsti šiandien aktualias urologijos problemas. ...
Skaityti daugiauŠią vasarą atlikta vyrų apklausa parodė, kad jie labiau bijo vizito pas urologą negu prostatos vėžio. Tuo tarpu, specialistų teigimu, baimė profilaktiškai pasitikrinti nėra pagrįsta, nes šiandien šią ligą galima sėkmingai gydyti, ypač jeigu ji nustatoma pradinių stadijų....
Skaityti daugiauEuropos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į padažnėjusius vyrų prostatos ligų atvejus. Kita vertus, yra ir gerų žinių, kurių svarbiausia – jog šiandien sergantysis vėžiu nėra pasmerktasis, nes šiuolaikinė medicina atranda vis veiksmingesnių gydymo būdų ir priemonių, sugebančių pratęsti ne tik žmogaus gyvybę, bet ir visavertį gyvenimą....
Skaityti daugiauDažniausia vyrų onkologinė liga – prostatos vėžys – kasmet nustatoma daugiau nei 2 tūkst. vyrų ir pasiglemžia beveik 500 gyvybių. Nerimą kelia tai, kad pastaraisiais metais ši liga vis dažniau diagnozuojama ne tik pagyvenusiems, bet ir pakankamai jauniems darbingo amžiaus vyrams. Problemos aktualumą parodo sparčiai didėjantis sergančiųjų skaičius. Jeigu 2003 m. medikai diagnozavo 1516 naujų atvejų, tai 2007 m. šis skaičius išaugo iki 3459, t.y. per penkerius metus sergančiųjų padaugėjo daugiau negu dvigubai – net 128 proc. ...
Skaityti daugiauKasdien Lietuvoje vėžio diagnozę išgirsta net 5 dešimtys gyventojų. „Kiek man liko? Kada mirsiu?“ – tokius klausimus užduoda kone visi vėžio paliesti žmonės. Nežinia dėl ateities, panika ir neigimas – tokios emocijos apninka išgirdus diagnozę „vėžys“. Tačiau visi šie žmonės turėtų galimybę pasveikti, jeigu liga būtų nustatyta pradinių stadijų. Todėl būtina skatinti žmones rūpintis ir domėtis savo sveikata, nes tada net ir tokia baisi liga, kaip vėžys, gali būti nugalėta. ...
Skaityti daugiauVėžį galima išgydyti, ir tai nėra mitas. Tiesa, yra viena būtina sąlyga – liga turi būti nustatyta pradinių stadijų. Todėl daugelyje šalių, susirūpinusių onkologinių ligų augimu, ypatingas dėmesys skiriamas ankstyvajai šių ligų diagnostikai. Prostatos vėžys – dažniausiai nustatoma onkologinė vyrų liga. Kokias mitais apaugusi ši liga? Kokios žinios būtinos norint išvengti arba anksti nustatyti ir sėkmingai išgydyti šią klastingą ligą? ...
Skaityti daugiauSveikata – brangiausias turtas. „Daug kartų girdėta ir neoriginalu“, – pagalvos sveiki skaitytojai. „Tai tiesa“, – atsakys pasiligoję, kurie laiką atsukus atgal tikrai įsiklausytų į raginimus pasirūpinti savo sveikata. Ypač sergantieji sunkiomis onkologinėmis ligomis, pvz., prostatos vėžiu, kuris šiuo metu pirmauja tarp vyrų onkologinių ligų. Iš tiesų sveikatos padovanoti negalime, tačiau galime padovanoti viltį gyventi. Kaip? Nedelskime ir paskatinkime savo artimuosius – vyrą, brolį, tėvą – profilaktiškai pasitikrinti. Juk sergant vėžiu laikas tampa gyvybiškai svarbus. ...
Skaityti daugiauKo labiausiai nemėgsta vyrai? Kalbėti apie savo sveikatą, skųstis negalavimais. Tačiau, norėdami išlikti stiprūs, kenkia sau – uždelstos ligos tampa piktybinėmis. Viena jų – prostatos vėžys. Tačiau nereikia sulaukti tokios diagnozės – anksti pastebėjus negalavimus, laiku atlikus tyrimus, sunkios ligos galima išvengti ar ją sėkmingai išgydyti. Tai skatina priminti ir visame pasaulyje rugsėjo 15-ąją minima kovos su prostatos vėžiu diena. Prostata yra graikinio riešuto dydžio lytinė liauka, prigludusi prie šlapimo pūslės dugno ir gaubianti šlaplę (kanalą, kuriuo šlapimas išteka iš šlapimo pūslės). Viena pagrindinių prostatos funkcijų – sekreto, kuris sudaro apie 90 proc. spermos, gamyba. Manoma, kad šis sekretas padeda spermatozoidams judėti ir juos apsaugo nuo sunaikinimo moteriškais fermentais. Sutrikus prostatos veiklai, ji padidėja, gali užspausti šlaplę ir taip sutrikdyti normalų šlapinimąsi. ...
Skaityti daugiauVėžys, kad ir kokia kalba ištartas, kiekvienam sukelia didžiausią baimę. Tikriausiai nerasime šeimos, kuri nebūtų susidūrusi su šia klastinga liga. Prostatos navikas yra dažniausiai pasitaikanti vyrų onkologinė liga, nuo kurios Lietuvoje kasmet miršta daugiau nei penki šimtai žmonių. Sergamumas onkologinėmis ligomis grėsmingai didėja. Ar nebūsite kitas jūs? Vis dažniau kalbama, kad prostatos vėžio išvengti galima. Apie tai ir kalbamės su Vilniaus universiteto Onkologijos instituto dr. Janina DIDŽIAPETRIENE....
Skaityti daugiauKiekvienas vyras rizikuoja susirgti prostatos ligomis. Senstant atsirandantys hormonų pokyčiai, o ypač vyriško hormono testosterono kiekio kitimas, gali nulemti tokias ligas, kaip prostatos hiperplazija, prostatos vėžys ir kt. Apie šias ligas ir jų gydymą pasakoja KMUK Urologijos klinikos vadovas dr. Mindaugas JIEVALTAS....
Skaityti daugiau