Prostatos vėžys: paskatinkime laiku pasitikrinti

Ankstyvoji diagnostika

Prostatos vėžys priklauso nebylioms pavojingoms ligoms, kurių simptomai pasireiškia jau esant vėlyvai ligos stadijai, o ligos pradžios žmogus nepastebi ir nejaučia. Todėl ypač svarbu ligą nustatyti kuo anksčiau. Tam pasitarnauja prostatos vėžio ankstyvos diagnostikos programa (toliau – Programa), pagal kurią visiems vyresniems kaip 50 metų amžiaus vyrams PSA (prostatos specifinis antigenas) testas vieną kartą per dvejus metus atliekamas nemokamai. Didelės rizikos šeimose (kai prostatos vėžiu sirgo ar serga pirmos eilės artimieji (tėvas, broliai), PSA tyrimas rekomenduojamas nuo 40 metų amžiaus. Tačiau ir kitiems į Programą neįtrauktiems vyrams, kurie jaučia negalavimus arba nori pasitikrinti profilaktiškai, medikai rekomenduoja atlikti šį nebrangų testą (tyrimo kaina apie 35–45 Lt). Taigi kuo anksčiau pasitikrinsime, tuo anksčiau atrasime, o ankstyvas ligos diagnozavimas itin svarbus prostatos vėžio gydymo rezultatams.

Pradžia – vizitas pas šeimos gydytoją

Norintieji pasitikrinti pirmiausia turėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Būtent jis privalo informuoti ligonį apie vykdomą Programą, paskatinti pasitikrinti PSA, o nustačius, kad jis padidėjęs, nusiųsti pas gydytoją urologą. Šeimos gydytojas turėtų nuraminti ligonį, kad padidėjęs PSA nereiškia prostatos vėžio diagnozės, o tik padeda atrinkti pacientus, priklausančius didesnei rizikos susirgti šia liga grupei.
Šeimos gydytojai turėtų nepamiršti, kad ir nepatvirtinus prostatos vėžio diagnozės PSA tyrimą reikia kartoti ir, aptikus PSA kiekio kraujyje padidėjimą, vėl siųsti pas gydytoją urologą.
 

Vieni serga, kiti – ne

Kol kas tiksli prostatos vėžio išsivystymo priežastis nežinoma, tačiau pastarųjų metų moksliniai tyrimai vis tvirčiau įrodo, kad vėžio išsivystymas susijęs su vyriškų hormonų apykaita. Šią teoriją patvirtina ir faktas, kad naviko augimą skatina vyriški hormonai (androgenai). Šiuo metu tiriami genai, galintys turėti įtakos prostatos vėžio išsivystymui.
Riziką susirgti priešinės liaukos vėžiu didina vyresnis amžius; gausus gyvulinių riebalų vartojimas; vitamino E, seleno, lignanų, izoflavonoidų trūkumas; persirgtos prostatos ligos; rūkymas. Didelę reikšmę turi ir paveldimumas. Nustatyta, kad rizika susirgti prostatos vėžiu padidėja 2 kartus, jei šia liga sirgo pirmos eilės giminaitis. O jeigu prostatos vėžys nustatytas dviem ir daugiau pirmos eilės giminaičių, rizika padidėja 5–11 kartų. Taip pat didesnės rizikos susirgti turi tam tikrų profesijų žmonės, pvz., suvirintojai, tipografijos bei gumos pramonės darbuotojai, nes jų darbe naudojami sunkieji metalai.
 

Tyrimai neskausmingi

Ankstyvų stadijų prostatos vėžys nepasireiškia jokiais simptomais. Vienintelis požymis, leidžiantis įtarti ligą, padidėjęs PSA kiekis kraujyje (daugiau kaip 3,0 ng/ml). Tik išplitęs lokaliai (į sėklines pūsleles, į šlapimo pūslę, storąją žarną) arba išplitęs į kitus organus (pvz., kaulus) prostatos vėžys gali pasireikšti šlapinimosi ar seksualinės funkcijos sutrikimais. Prostatos vėžys nėra vienalytė liga. Kai kada jis pasižymi greita piktybiška eiga.

Prostatos vėžys diagnozuojamas remiantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentracijos tyrimu, digitaliniu rektaliniu tyrimu ir transrektaline echoskopija (TRUS) kartu su prostatos biopsija.
Prostatos digitalinis rektalinis tyrimas yra neskausminga lengvai atliekama procedūra, kurios metu įvertinamas prostatos dydis, konsistencija, simetriškumas, ribos. Jei prostata yra pažeista vėžio, ji kieta ir gruoblėta. Tačiau kadangi prostatos vėžinis procesas vystosi lėtai, tad apčiuopos metu jokių pastebimų pakitimų galima ir neapčiuopti, organas atrodo normalus, nors vėžys jau yra.
Nustačius prostatos vėžį, būtina įvertinti ir bendrą paciento sveikatos būklę bei įsitikinti, ar liga neišplito už organo ribų. Tam atliekami kiti tyrimai: rentgenologiniai, kompiuterinė tomografija, kaulų skenavimas ir kt. Prostatos vėžys greičiausiai metastazuoja į kaulus. Kaulų skenavimas atliekamas, kai yra didelė metastazių tikimybė kauluose, pacientas skundžiasi kaulų skausmais, didelė PSA koncentracija kraujyje, apčiuopiama didelė, nelygiais kraštais prostata.
 

Gydymo naujienos

Prieš parenkant gydymą, būtina įvertinti bendrą paciento būklę, kitas ligas, priešinės liaukos vėžio stadiją, diferenciacijos laipsnį, PSA kiekį kraujyje, paciento amžių. Nustačius ankstyvų stadijų prostatos vėžį, jei leidžia ligonio terapinė būklė (gretutinės ligos) ir nėra kontraindikacijų, dažniausiai pasirenkamas radikalus gydymo būdas – operacija. Onkologijoje, kaip ir kitose medicinos srityse, nuolat diegiami nauji vėžio chirurgijos, spindulinės terapijos ir chemoterapijos metodai, vystomas mokslas, didelis dėmesys kreipiamas į navikų genetinių predikcinių veiksnių analizę ir jų pritaikymą individualizuojant gydymą.
Šiuo metu Lietuvoje yra galimybių taikyti šiuolaikinius gydymo metodus: chirurginį, spindulinį, gydymą hormonais. Lietuvoje jau plačiai taikomas ir vienas naujesnių gydymo metodų – brachiterapija.
Pasaulyje prostatos vėžį bandoma gydyti ultragarsu, krioterapija, mikrobangų terapija, radiodažnine abliacija, tačiau šie metodai eksperimentiniai ir dar reikalauja tolimesnių tyrimų. Taip pat laukiama naujų preparatų, kurie padėtų gydyti hormonams nejautrų (atsparų) prostatos vėžį, kuris sunkiai pasiduoda įprastiniam gydymui ir yra blogesnės prognozės.
Svarbu nepamiršti, kad ankstyvos stadijos liga gydoma lengviau. 70–80 proc. pacientų, kuriems anksti diagnozuotas prostatos vėžys, po gydymo išgyvena daugiau kaip 10 metų. Taigi paraginkime savo artimuosius pasitikrinti, ar neserga prostatos vėžiu, dabar, kad vėliau netektų gailėtis prarasto laiko.
 

Simptomai, kuriais pasireiškia progresavęs prostatos vėžys:

1) šlapinimosi sutrikimai:
-pasunkėjęs šlapinimasis,
-dažnas šlapinimasis,
-susilpnėjusi šlapimo srovė,
-kraujas šlapime,
- kartais – šlapimo susilaikymas.
2) skausmai:
-tarpvietės srityje,
-pilvo apatinėje dalyje,
- kauluose.
3) sutrikusi inkstų funkcija:
-pykinimas,
-apetito nebuvimas,
-burnos džiūvimas,
-mažas šlapimo kiekis,
4) bendra organizmo reakcija:
-silpnumas,
-kūno masės mažėjimas.
 

PSA kiekybinis vertinimas:

0–3 ng/ml – dažnai aptinkamas kliniškai nereikšmingas vėžys
3–10 ng/ml – „pilkoji zona“, atlikus biopsiją tik kas ketvirtam vyrui nustatomas priešinės liaukos vėžys
10–20 ng/ml – 50 proc. teigiamų biopsijų
>20 ng/ml – ketvirtadalis pacientų jau būna metastazių kauluose
>100 ng/ml neabejotinas sisteminis išplitimas, su labai retomis išimtimis
Pastaruoju metu Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 17 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis. Tai reiškia, kad kasdien beveik 50 žmonių išgirsta vėžio diagnozę, o onkologinių ligonių skaičius mūsų šalyje yra apie 70 tūkst. Beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių (apie 8 tūkst.) sudaro mirtys nuo vėžio.
Sergančiųjų prostatos vėžiu skaičius Lietuvoje taip pat nuolat auga. Pavyzdžiui, 2008 metais Lietuvoje buvo nustatyta 3248 nauji prostatos vėžio atvejai.