Pirmoji pagalba viduriuojant

Dažniausiai viduriavimas prasideda ūmiai, o to priežastys – įvairios infekcijos (virusai, bakterijos, parazitai). Todėl ir ligos, kurias jos sukelia, turi bendrą pavadinimą – ūminės žarnyno infekcijos. Viduriavimo eiga gali būti lengva ir pasireikšti nedideliais negalavimais, pvz., sukeltais mitybos įpročių pokyčių atostogų metu, arba labai sunki, kai žmogus praranda daug skysčių ir dėl to gali netgi staigiai per keletą valandų mirti. Taigi viduriavimas – rimtas simptomas, be to, labai paplitęs. Kaip elgtis?

 

Paprastai viduriavimas pasireiškia dėl virškinamojo trakto sutrikimų, tačiau tai gali būti ir kitų, nesusijusių su virškinimu, ligų simptomas. Ypač pavojingas jis gali būti vaikams. Beje, vaikams viduriavimas pagal dažnumą yra antroje vietoje, pirmoje – karščiavimas.

 

Kokie požymiai rodo, kad viduriavimas pavojingas? Visų pirma, tai kraujas ir gleivės išmatose; labai dažnas tuštinimasis – daugiau kaip 15–20 kartų per parą vandeningomis išmatomis; gausios šviesios išmatos, kai kūno temperatūra yra žemesnė nei norma. Taip pat kai viduriuojant temperatūra pakyla daugiau nei 38° C; jei viduriuoja vaikas iki metų ar, priešingai – garbingo amžiaus žmogus; jei kartu kankina stiprūs skausmas ir vėmimas; kai viduriavimas nepraeina po 3 dienų nepaisant gydymo; kai žmogus netenka daug skysčių ir tai pasireiškia burnos sausumu, sumažėjusiu šlapimo kiekiu, galvos svaigimu; jei viduriuojama be aiškios priežasties. Šiais atvejais reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Ligos trukmė taip pat yra svarbus diagnostinis indikatorius. Ūminis viduriavimas (mažiau nei 4 savaitės) dažniausiai pasireiškia dėl jau minėtų užkrečiamųjų ligų sukėlėjų. Lėtinis viduriavimas dažniau būna malabsorbcijos (sutrikusios medžiagų rezorbcijos žarnyne sindromas), dirgliosios žarnos sindromo atveju ar kt.

Viduriavimas labai pablogina gyvenimo kokybę – žmonės ima vengti kelionių, bendravimo, tai trikdo jų kasdienę veiklą, pvz., mokyklos lankymą, kitų darbų atlikimą.

 

Švelnus maistas, daug skysčių

 

Viduriuojant nerekomenduojama valgyti sunkiai virškinamo maisto arba produktų, kuriuose gausu ląstelienos (žalių daržovių ir vaisių). Maistas turi būti švelnus. Būtina atsisakyti vaisių sulčių (ypač obuolių ir vynuogių), pieno, saldžių ir sūrių produktų, nes šis maistas gali dar labiau pasunkinti būklę. Užtat leidžiama valgyti keptus vaisius ir daržoves, džiūvėsėlius, gerti stiprią arbatą. Tinka įvairios vaistažolių arbatos, pvz., jonažolės. Apskritai viduriuojant gerti reikia kuo daugiau, nes taip išvengsime organizmo dehidracijos – žalingos būklės, kai netenkama daug skysčių, druskų.

Viduriavimo gydymą galima suskirstyti į tris etapus. Pirmame būtina nustatyti ir pašalinti viduriavimo priežastį. Antrame imtis priemonių, kad būtų išvengta viduriavimo komplikacijų. Ir galiausiai trečiame – stengtis, kad organizmas kuo greičiau atsigautų po jį kankinusio viduriavimo.

 

Absorbentai nuo viduriavimo

 

Absorbetai – tai natūralios medžiagos, kurios šalina viduriavimą sukeliančius veiksnius ir padeda greičiau sveikti. Vienas jų – „Smecta“. Veiklioji šio preparato medžiaga – diosmektitas. Tai medžiaga, kuri sugeria žarnyne toksinus, virusus, bakterijas ir taip veiksmingai gydo viduriavimą. O pati veiklioji medžiaga savaime žarnyne nepasisavinama, todėl išsiskiria iš organizmo praktiškai nepakitusi. Dėl to „Smecta“ gali būti vartojamas ir nėštumo ar maitinimo krūtimi laikotarpiu. Šis preparatas laikomas saugiu, todėl ir tinkamas netgi kūdikių viduriavimui gydyti.

„Smecta“ nepakeičia gydymo rehidraciniais tirpalais, šio vaisto rekomenduojama vartoti su šiais tirpalais, kurie atkuria skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą organizme.

 

Veikimo principas

 

Diosmektitas – molio rūšis, kurios sudėtyje yra tokių medžiagų, kaip aliuminis, magnis ir silicis. Kadangi tai natūralios gamtinės kilmės preparatas, gaunamas iš gryninto baltojo molio, jo vartojimas labai paplitęs visame pasaulyje.

Kaip ir kitos molio rūšys, diosmektitas padeda suformuoti išmatas, padaryti jas tirštesnes. Daugeliu atvejų po 2–3 dienų nuo gydymo pradžios pacientų būklė pagerėja, nors simptomai pradeda mažėti beveik iš karto po to, kai išgeriama pirmoji dozė. Jei pagerėjimo nėra, rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai