Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » LIGOS  » Pirmoji pagalba  » Skęstančiajam svarbi kiekviena akimirka

Skęstančiajam svarbi kiekviena akimirka

Ko gero, niekas neįsivaizduoja atostogų be paplūdimio ir maudynių. Atėjus vasaros karščiams, vis dažniau lekiame atsigaivinti prie jūros ar kitų vandens telkinių. Tačiau neretai tokį smagų ir nerūpestingą laisvalaikį sudrumsčia netikėta nelaimė – kas nors staiga pradeda skęsti. Kaip nepasimesti tokioje situacijoje, kaip gelbėti skęstantįjį ir ką daryti po to, pataria Krizių tyrimo centro instruktorė Laima JUOZAPAVIČIENĖ.
 

Šiek tiek statistikos


Kiekvienais metais pasaulyje įvyksta apie 0,5 mln. mirčių dėl skendimo, o Lietuvoje kasmet nuskęsta daugiau kaip 300 žmonių. Gegužės ir birželio mėnesiai – patys pavojingiausi, ypač skendimo atvejų padaugėja savaitgaliais. Dažniausiai skęsta 5–14 metų vaikai. Kaip teigia kai kurie šaltiniai, kasmet į mokyklas negrįžta viena klasė mokinių. Pirmasis žmogus, kuris suteikia pagalbą skendusiajam, yra be galo svarbus, nes įrodyta, kad, pradėjus gaivinti dar vandenyje, tikimybė išgelbėti skenduolį padidėja 3,15 karto. Dažniausiai skęsta besimaudantys žmonės. Tai gali būti kiekvienas iš mūsų. Paradoksalu, bet net 90 proc. mirčių dėl skendimo įvyksta ne toliau kaip 10 metrų nuo kranto. Dėl to ypač svarbu stebėti prie kranto besimaudančius vaikus. Skendimui reikšmingi ir kai kurie rizikos veiksniai: alkoholis (dažniausiai), narkotikai, mėšlungis, širdies ir kraujagyslių ligos, epilepsija, nardymas su akvalangu, savižudybės tikslai.

 

Kas vyksta, kai žmogus skęsta? Dėl ko skenduolis miršta?


Pagrindinė mirties priežastis – uždusimas.
Visų pirma, panėrus valingai sulaikomas kvėpavimas, burnoje esantis vanduo išspjaunamas arba nuryjamas. Žmogus dar būna sąmoningas. Nevalingai vandeniui patekus į kvėpavimo takus, sudirginamos balso klostės, todėl žmogus pradeda kosėti arba jam įvyksta balso klosčių spazmas (tada jis negali nei įkvėpti nei iškvėpti). Dėl to vystosi hipoksija (deguonies stygius). Kuo ilgiau tai tęsiasi, tuo greičiau ištinka klinikinė mirtis. Dėl to atsiranda širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijų: tachikardija, bradikardija ar vėliau patologiniai, gyvybei pavojingi ritmai: skilvelių virpėjimas, asistolija.


 

Kiek gali žmogus išbūti po vandeniu be oro, kad jį dar būtų galima atgaivinti?


Ne ilgiau nei 5 minutes. Nuo to, kiek laiko žmogus išbuvo be oro po vandeniu, priklauso, kokie bus rezultatai ištraukus jį į krantą. Kuo trumpiau skenduolis būna paniręs, tuo didesni šansai jį išgelbėti. Jei mažiau nei 5 min., tai net 90 proc., kad rezultatai bus geri, o neurologinių pažeidimų tikimybė – 10 proc.; jei 5–10min., tikimybė – 60 proc.; o, jei daugiau nei 25min., tai, nors ir atgaivintume, bet tikimybė, kad viskas funkcionuos gerai, artima nuliui. Žmogus gali likti neįgalus, nes dėl oro trūkumo gali išsivystyti labai dideli smegenų pažeidimai.
 

Pastebėkite skęstantįjį!


Iš tikrųjų skęstantis žmogus nešaukia pagalbos ir nemojuoja rankomis (kaip mes įsivaizduojame), nes negali normaliai kvėpuoti. Jis gali žiopčioti, vemti, kosėti, švokšti. Skęstantis žmogus chaotiškai kiloja į šonus ištiestas rankas, teškena vandenį. Suaugusieji taip gali išsilaikyti kiek ilgiau – iki minutės, o vaikai tik iki 20 sek. Dėl to svarbu kuo greičiau skęstantįjį pastebėti.
 

Kaip padėti skenduoliui vandenyje?


Pasikartosiu: pradėti vandenyje įpūtimai padidina geros baigties tikimybę iki 3,15 karto!
Svarbu ne tik gelbėti kitą, bet ir apsaugoti save. Sąmoningas, kovojantis su mirtimi ir apimtas panikos skenduolis yra pavojingas, todėl pasirūpinkite ir savo saugumu. Todėl nukentėjusįjį patariama traukti iš vandens pačiam būnant ne vandenyje (pvz., valtyje, ant kranto).
Kalbinkite nukentėjusįjį, liepkite (!) jam kabintis už gelbėjimo daiktų – šakos, audeklo. Jei skęstantis asmuo yra toliau nuo kranto, o valtis neprieinama, plaukite iki jo naudodami vandenyje plūduriuojančia priemonę. Jeigu jokių plūduriuojančių priemonių neturite, tada prieš pradedant traukti jį reikia panardinti, tačiau tokiomis aplinkybėmis reikia išmanyti gelbėjimo veiksmus. Jei nepasitikite savo jėgomis, kvieskite pagalbą. Geriau sugaišti keletą minučių pagalbai negu pačiam bandyti nesėkmingai gelbėti.
 

Kaip teikti pagalbą ant kranto?


Kuo greičiau pradėkite dirbtinį kvėpavimą (įpūtimus) – pradžioje pakanka įpūsti porą kartų. Vėlgi, tai darykite, kai kojomis pasiekiate telkinio seklumą (jūsų saugumas). Pūsti galima ne tik burna į burną, bet ir burna į nosį. Visų pirma įvertinkite skenduolio kvėpavimą ir kraujotaką. Jei nukentėjusysis nekvėpuoja, pradėkite pradinį gaivinimą (santykiu: 2 įpūtimai ir 30 krūtinės ląstos paspaudimų). Jei esate vienas, gaivinti reiktų pradėti įpūtimais, toliau tęskite pradinį gaivinimą 1 min. ir tik tada kvieskite pagalbą.
Yra dar viena detalė: skenduolis gali būti patyręs stuburo traumą (šokdamas nuo aukšto liepto, skardžio, tilto ir kt.), todėl visada reikia pagalvoti, ar jūsų skenduolis nėra patyręs stuburo traumos. Jei įtariate traumą, galvą ir stuburą stabilizuokite neutralioje padėtyje.
Nešdami kūną iš vandens galvą laikykite kiek žemiau, kad burnoje esantis vanduo nesubėgtų į kvėpavimo takus.
Nei pradinis, kurį teikia arčiausiai esantys žmonės, gelbėtojai, artimieji, nei specialusis gaivinimas, kuris yra jau medicinos brigados prioritetas, nesiskiria nuo standartinio. Tai pat nėra jokių pagalbos skirtumų, kur žmogus skendo: gėlame ar sūriame vandenyje.

Atminkite: nereikia stengtis pašalinti vandens spaudžiant pilvą ar laikant žemyn galva. Vandens kiekis plaučiuose būna nereikšmingas, o pats veiksmas didina vėmimo, aspiracijos komplikacijų skaičių. Užtenka išvalyti burną palenkus galvą šoną. Jeigu žmogus patyręs stuburo traumą, tada galvą pasukti reikėtų kartu su visu kūnu vienu metu.
Jei jums pavyko atgaivinti skenduolį, paguldykite jį į stabilią šoninę padėtį ir laukite medicinos pagalbos. Skendęs žmogus būna sušalęs. Kad jis ilgiau nešaltų, nuvilkite šlapius drabužius, apklokite sausa antklode.
Visi skendę sąmoningi asmenys turi būti stebimi ligoninėje 24 val., o, jei yra komplikacijų, – ir ilgiau.
 

Ar Lietuvoje yra vykdoma kokia nors skendimo prevencija?


Kalbant apie skendimo prevenciją, galima išskirti dvi veiksnių grupes: žmogiškieji ir techniniai. Žmogiškieji: priežiūra, mokytis plaukti patiems ir mokyti vaikus (to Lietuvoje nėra, tik pavieniai atvejai). Pvz., Olandijoje iki tam tikros klasės visi vaikai privalo lankyti plaukimą ir kol neišmoksta plaukti, tol nėra keliami į aukštesnę klasę. Pas mus plaukimą gal labiau lanko dėl sveikatos, o masiško mokymo nėra. Taip pat reikėtų nevartoti alkoholio – tačiau čia jau pačių žmonių sąmoningumas. Ir, aišku, reikia stengtis, kad tai neįvyktų. O įvykus – mokėti gaivinti skenduolį. Todėl svarbu būti praėjus specialius kursus. Juos organizuoja Krizių valdymo centras. Tokius kursus lanko ir medikai, ir ugniagesiai gelbėtojai, taip pat ir kitų profesijų atstovai. Iš tikrųjų mokėjimas suteikti pirmąją pagalbą gali labai praversti, nes šiuos įgūdžius galima panaudoti bet kur – juk ir būsimieji vairuotojai turi išklausyti pirmosios pagalbos kursus. Tai mokėti ypač svarbu, mat, kai žmogus pabando, atsitikus nelaimei nepasimeta ir gali efektyviai veikti. Pradinio gaivinimo veiksmai daugeliu atvejų tokie patys – tiek nualpus viešajame transporte ar parduotuvėje, tiek nukentėjus nuo elektros srovės.
Vienas iš svarbiausių techninių veiksnių – turėti tam tikras ryšio priemones, kad galėtumėte kuo greičiau iškviesti pagalbą ištikus nelaimei. Skambinti trumpuoju Nr.112. Taip pat svarbu turėti plūduriuojančių priemonių. Ir, aišku, ištirti vandens telkinį prieš maudynes. Ypač daug nelaimių atsitinka maudantis nežinomose vietose (dažniausiai patiriamos stuburo traumos).
 

Ar pavojingiau maudytis, kai labai karšta, ar tai neturi įtakos skendimui?


Turi tada, jeigu vanduo yra labai šaltas, ypač birželio mėnesį. Dėl to gali sutraukti mėšlungis – tai vienas iš rizikos veiksnių. Tačiau daugiausiai skęstama dėl alkoholio.
 

Ką reikėtų daryti, kad tokių nelaimingų atsitikimų būtų kuo mažiau?


Nepalikite be priežiūros savo artimųjų, kurie maudosi net ir netoli nuo kranto, ypač, jei yra kokių didesnės rizikos veiksnių (minėti anksčiau). Neplaukite toli nuo kranto, net ir mokėdami gerai plaukti.
Mokykitės ir mokykite vaikus plaukti. Nesimaudykite iškart po valgio, išgėrę alkoholio, perkaitę saulėje.
Mokykitės gaivinti, nes nuo pirmųjų pagalbos minučių labai priklauso pagalbos efektyvumas.
Nepamirškite pripučiamųjų liemenių (vėlgi – ypač vaikams).
Poilsiaudami turėkite telefono priemones (lengviau iškviesti pagalbą).

Susiję straipsniai

Rodyti daugiau

Video

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2024. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS