){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Vešli augmenija slepia gausybę mažylių tykančių pavojų. Miško paklotėje galima susidurti su erkėmis, bitėmis ar net gyvatėmis.
Vieną didžiausių grėsmių kelia bitės. Patyrusios pediatrės teigimu, įgėlus bitei, būtina kuo greičiau pašalinti geluonį. Būtina žinoti, kad geluonį reikia ne traukti, o šalinti grandant, kadangi taip į žaizdą pateks daug mažiau bitės nuodų. Jei įgeltą vietą niežti, ją galima tepti niežulį mažinančiais vaistais.
Grįžę iš pasivaikščiojimo, nepamirškite apžiūrėti, ar nėra įsisiurbusių erkių. Renkite vaiką šviesios spalvos drabužiais, taip lengviau pastebėsite ropojančią erkę. Eidami į gamtą naudokite specialias priemones nuo vabzdžių.
Vaikui labai pavojingas gyvatės įkandimas. Įkandimo vietą reikia šaldyti, mažiau judinti ir kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
)/medguru-_baneris_3.png)
Vaikai valandų valandas galėtų taškytis vėsiame ežero ar jūros vandenyje. Tačiau prieš lipant vaikui į vandenį svarbu parinkti tinkamą maudynėms vietą. Ežero krantas tūrėtų būti seklus ir švarus.
Mažą vaiką prie vandens reikia pratinti iš lėto. Vienerių metų ir vyresnį vaikutį galima maudyti, kai vandens temperatūra daugiau nei 18–20 laipsnių. Maudynės neturėtų trukti ilgiau nei 10–15 minučių. Negalima leisti, kad vaikas sušaltų ir pamėltų. Trumpos ir dažnos maudynės grūdina, tačiau peršalimas gali baigtis rimtais sveikatos negalavimais.
Jokiu būdu negalima vaiko kišti į vandenį per prievartą. Geriausia prie vandens jį pratinti pliuškenimosi ir žaidimų forma.
Jei matote, kad jūsų vaikas pradėjo drebėti, pašiurpo oda ir pamėlo lūpos – nedelsdami liepkite lipti iš vandens. Sušalusį vaikutį nusausinkite ir apvilkite sausais rūbais. Jei yra galimybė, pagirdykite šilta arbata ar bent paskatinkite pabėgioti.
Tai aktualu kalbant apie kūdikius. Jų oda yra labai švelni ir plona, todėl turi būti rūpestingai prižiūrima. Vasaros karštis, šlapimas, prakaitas ir bakterijos skatina iššutimų atsiradimą. Jiems atsiradus, parausta kirkšnių ar sėdmenų odelė, atsiranda pleiskanojimas. Negydant formuojasi pūslelės ir žaizdelės. Laiku pastebėjus ir pradėjus gydyti, iššutimai dingsta per 1–2 sav.
Labai svarbu kūdikiui parinkti tinkamas sauskelnes, negalima rengti sintetiniais ir per daug aptemtais drabužėliais. Ne mažiau svarbi nuolatinė švara, dažnas sauskelnių keitimas ir reguliarios oro vonelės. Sauskelnės turėtų būti keičiamos ne rečiau kaip kas 3 valandas ir kiekvieną kartą kūdikiui pasituštinus. Kūdikį būtina maudyti ne rečiau nei 3 kartus per savaitę. Keisdami sauskelnes, odą kruopščiai nuplaukite ir nusausinkite. Muilas, kuriuo prausiamas mažylis, turi būti švelnus ir nedirginti odos. Jei vaiko odelė linkusi iššutimams, profilaktikai ir gydymui reikia naudoti emolientus (pvz., Excipial su migdolų aliejumi, Spirig Pharma, Šveicarija) , kurių sudėtyje cinko oksido, sugeriančio drėgmę odos paviršiuje. Šiuo tepalu reikia tepti švarią, nuplautą ir nusausintą vaiko odelę.
Svarbu atsiminti, kad kūdikiams ir mažiems vaikams negalima ilgai būti saulėje. Jų oda greitai nudega. Eidami į pliažą, vaikui paimkite skėtį ar bent nepalikite nuogų kūno dalių. Galvos apdangalai būtini visiems, tiek saulės atokaitoje, tiek šešėlyje žaidžiantiems vaikams. Vaikams nuo 6 mėn. amžiaus galima naudoti specialius apsauginius kremus, saugančius nuo ultravioletinių saulės spindulių.
Jeigu mažylis saulėje būna ilgiau, apsauginių kremų neužtenka. Tada reikėtų aprengti plonais šviesiais medvilniniais drabužėliais.
Deja, ne visąlaik pavyksta nudegimų išvengti. Jei vaiko odelė stipriai paraudusi ar niežti, vadinasi, jis lengvai nudegė. Tokiu atveju pirmiausia reikia odą atvėsinti – po dušu ar šaltais pavilgais. Procedūrą galima pakartoti ir tik po to naudoti specialius kremukus ar putas po nudegimo.
Jei mažylis perkaito saulėje, jį nedelsiant reikia paguldyti vėsioje patalpoje ar tiesiog po medžiu, dėti vėsius pavilgus ir duoti daug skysčių. Jei sveikata negerėja, atsiranda mieguistumas ar, atvirkščiai, sudirginimas, vėmimas, būtina kreiptis į gydytoją.
seniau labai mėgau mandarinus. šie vaisiai buvo vieni iš mano mėgstamiausių,...
Skaityti daugiauVasara – ne tik malonumų, bet ir pavojų metas. Rodos, išvykai poilsiauti, o štai jau ir nubrozdinimai, įgėlimai, kraujosruvos ir panašiai. Todėl, kad ir kaip norėtume atsipalaiduoti, tačiau saugumo pamiršti nevalia. Vis dėlto, jei nelaimė jau įvyko, tuomet per vėlu galvoti „kas būtų, jei...“. Tuomet patartina nebedelsti ir kuo skubiau dezinfekuoti sužeistą vietą....
Skaityti daugiauVien pats žodis traukuliai kiek sutrikdo, o tiesiogiai susidūrus su šia gąsdinančia situacija gali apimti ne tik baimė, bet ir panika. Šiame temų apie pirmąją pagalbą ciklo straipsnyje kalbame būtent apie traukulius: kas jie yra, kaip juos atpažinti ir kaip suteikti pirmąją pagalbą. Prisiminkite, kad nuo jūsų veiksmų gali priklausyti kito žmogaus sveikata ir gerovė....
Skaityti daugiauSuteikti pirmąją pagalbą labai dažnai reiškia ne tik padėti žmogui sunkioje situacijoje, bet ir išgelbėti jį nuo tolimesnių sunkių sveikatos sutrikimų ar netgi mirties. Šiame temų apie pirmąją pagalbą ciklo straipsnyje kalbame apie tai, kaip suteikti reikiamą pagalbą tokiose gąsdinančiose situacijose, kaip ištikęs insultas ar infarktas. ...
Skaityti daugiauAr teko atsidurti situacijoje, kai prieš akis sukniubo žmogus ir kelias sekundes tiesiog nežinojote ką daryti? Nualpimas yra viena iš dažniau pasitaikančių būklių. Dažniausiai alpimas nėra rimtos ligos ar sutrikimo simptomas, tačiau kitais atvejais jis gali signalizuoti apie rimtesnę ligą, viena tokių – cukrinis diabetas. Pateikiame patarimus ir nurodymus, kaip elgtis tokiais atvejais. ...
Skaityti daugiauKasdienybė yra pilna netikėtų, o dažnai net labai banalių situacijų, kai žmogaus gyvybė pakimba ant plauko ir jai išsaugoti yra duotas tik labai mažas laiko tarpas. Viena iš tokių situacijų – užspringimas, nuo kurio kasmet miršta apie 3 800 žmonių. Šiame „Sveiko žmogaus“ numeryje kalbame apie pirmosios pagalbos suteikimą užspringusiam žmogui. ...
Skaityti daugiauDažniausiai viduriavimas prasideda ūmiai, o to priežastys – įvairios infekcijos (virusai, bakterijos, parazitai). Todėl ir ligos, kurias jos sukelia, turi bendrą pavadinimą – ūminės žarnyno infekcijos. Viduriavimo eiga gali būti lengva ir pasireikšti nedideliais negalavimais, pvz., sukeltais mitybos įpročių pokyčių atostogų metu, arba labai sunki, kai žmogus praranda daug skysčių ir dėl to gali netgi staigiai per keletą valandų mirti. Taigi viduriavimas – rimtas simptomas, be to, labai paplitęs. Kaip elgtis?...
Skaityti daugiauAr teko kada atsidurti situacijoje, kai jūs, jūsų artimas žmogus, o galbūt tiesiog nepažįstamasis pateko į pavojingą situaciją – susižeidė, apsinuodijo, ūmiai susirgo – ir jūs atsidūrėte sudėtingoje padėtyje, kai prireikė teikti pirmąją pagalbą. Ar žinojote, kaip elgtis? Ar sustingote iš baimės? Galbūt galvoje tarsi vartėte kažkur matytus pagalbos knygos puslapius ar matyto filmo kadrus? „Sveikas žmogus“ šiais metais pradeda naują temų ciklą apie pirmąją pagalbą, kuris, tikimės, padės visiems, patekusiems į šią padėtį, reaguoti laiku, tinkamai, be baimės ir išgelbėti tą, kuriam pagalba tuo metu bus reikalingiausia. ...
Skaityti daugiauKiekvienais metais ateina laikas, gana dažnai tai būna vasaris, kai sparčiai didėja sergamumas gripu, ir nė vienas mūsų nesame apsaugoti nuo šios ligos. Ir nors apie gripą kalbama nuolat, daugelis tebemano, kad jį galima tiesiog pravaikščioti. O juk liga gali pasireikšti sunkiomis formomis arba sukelti sveikatai pavojingų komplikacijų. Deja, bet ir šiemet neapsieita be gripo aukų. Kaip elgtis gripo sezono metu? Konsultuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. Auksė Mickienė....
Skaityti daugiauPaprastas peršalimas yra viena dažniausių ligų, kuria kiekvienas žmogus serga vidutiniškai kartą per metus. Peršalti galima bet kuriuo metų laiku, bet rudenį ir žiemą pavojus didžiausias. Paprastą peršalimą galima gydytis ir namuose. Tik reikia neužmiršti, kad natūralios gydymo procedūros turėtų būti pradėtos vos pajutus pirmuosius simptomus. ...
Skaityti daugiauVaikus auginantys tėvai, jei tik galėtų, paskui mažąjį nenuoramą lakstytų su pagalvėle. Tačiau, deja... Nors kojytės, atrodo, labai mažos, paskui jas ne visuomet įmanoma spėti. Tokiu atveju svarbiausia žinoti, kada vaikučio trauma rimta ir reikia ieškoti gydytojo pagalbos, o kada tereikia nusišypsoti ir pasakyti: „Zuikį pagavai“, papūsti, pabučiuoti ir taip pagydyti skaudančią kojytę. Į klausimus sutiko atsakyti Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro vedėjas Povilas Venckus....
Skaityti daugiauKelias. Ant jo stovi vyrukas. Link jo važiuoja automobilis. Vyrukas galvoja: „Automobilis – ne traukinys, apvažiuos“. Automobilio vairuotojas galvoja: „Vyrukas – ne stulpas, pasitrauks“... O štai mums, išgirdus šią istoriją, galvoje sukasi viena frazė: „Pirmosios pagalbos rinkinys“... Taigi apie šiuos rinkinius, bintus bei kitas medicinos pagalbos priemones mums papasakos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė BIELINIENĖ....
Skaityti daugiauKo gero, vos ne kiekvienas žmogus yra bent kartą gyvenime patyręs galvos traumą. Ypač dažnai jas patiria judrūs, gyvybingi vaikai, dviratininkai ir, aišku, sportuojantieji. Bet ne dėl kiekvienos galvos traumos žmogus kreipiasi į gydytojus. Kita vertus, kai kuriais atvejais iš pradžių atrodanti menka trauma vėliau gali sukelti sunkų sveikatos sutrikimą ir turėti labai sunkias pasekmes. Tad į ką atkreipti dėmesį, kada būtina kreiptis į gydytoją ir kaip gydytis, jei patyrėte galvos traumą?...
Skaityti daugiauMinkštųjų audinių, sąnarių ir kaulų lūžių traumų tikimybė tiek šiltuoju, tiek šaltuoju metų laiku maždaug vienoda. Vasarą tikimybę susižeisti nulemia aktyvesnis gyvenimo būdas, kelionės, pramogos. Žiemą tikimybę patirti traumą didina slidi kelio danga. Bet kuriuo metų laiku didesnes ar mažesnes traumas patiriame buityje, fizinio krūvio metu, sportuodami. Trumpai apie galimas traumas, jų sukeliamus simptomus ir gydymo principus....
Skaityti daugiauKaip reikėtų prižiūrėti ir gydyti nudegimų žaizdas, jeigu atsitiko nelaimė? Šia tema kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja, odos ligų gydytoja Jolanta Urbštienė....
Skaityti daugiaunuožvarbos – tai kapiliarų tonuso sumažėjimas bei neadekvati odos reakcija ...
Skaityti daugiauAtėjus vasarai prasidėjo iškylos gamtoje, linksmybės, maudynės, pasivažinėjimai dviračiais ir riedučiais, darbai daržuose bei soduose, tačiau gamtoje tyko ir pavojai. Apie dažniausiai pasitaikančias nedideles traumas ir kokių priemonių imtis joms įvykus kalbamės su gyd. traumatologu Dinu KURAUSKU....
Skaityti daugiauVirškinamosios sistemos sutrikimai ir apsinuodijimas Dažniausiai pasitaikanti priežastis - per gausus valgymas, sugedęs ar blogai paruoštas maistas, piktnaudžiavimas alkoholiu. Jeigu išsivėmus palengvėja, tai rodo, kad kalti valgymo įpročiai ar nepatenkinama maisto kokybė. Gali pykinti sergant kasos uždegimu, lėtiniu gastritu, tulžies pūslės uždegimu, opalige bei apsinuodijus cheminėmis medžiagomis, susirgus ūminiu apendicitu ir kt....
Skaityti daugiauAr žinojote, kad gydant kaulų lūžius, gipsą gali pakeisti plastmasiniai įtvarai? Pasirodo, juos naudoti daug paprasčiau, kyla kur kas mažiau vargo. Apie įtvarus, vienus iš daugelio “Ortopedijos technikos” gaminamų ortopedinių gaminių, bei kitus bendrovės gaminius medicinai ir sportui, jų kompensavimo tvarką kalbamės su aukščiausios kategorijos traumatologu-ortopedu, AB “Ortopedijos technika” poliklinikos vedėju Zigmu KATAUSKU....
Skaityti daugiauPo sunkios ligos ar patirtos traumos organizmas būna nusilpęs, o mes norime kuo greičiau grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Kaip padėti sau sutvirtėti, kalbamės su ambulatorinės reabilitacijos centro vedėja Aurelija Simavičiene....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, dantų ir burnos ligomis serga didžioji dalis Lietuvos gyventojų. O vienas svarbiausių prevencijos veiksnių, kaip sako odontologė Asta Visokinskienė, yra burnos higiena. Su odontologe kalbame apie tai, kokia burnos higiena yra tinkama ir kodėl ji tokia svarbi....
Skaityti daugiauTurbūt daugeliui retkarčiais suskausta pilvą arba skrandį, sutrinka virškinimas, pučia pilvą. Ir tikrai nesuklysime pasakę, kad kiekvienas iš mūsų žino, kaip jaučiasi žmogus, kuris viduriuoja ar kurį pykina. Šios bėdos vargina tiek suaugusiuosius, tiek vaikus. ...
Skaityti daugiauŽinios apie ligą ir teigiamas nusiteikimas padeda sveikti. O kas geriausiai patars, palaikys, jei ne sergantieji ta pačia liga. Be abejo, negalima sumenkinti artimųjų vaidmens, tačiau jie yra sveiki, o sergančiajam, ypač tik išgirdusiam diagnozę, svaresnis tampa likimo draugo patarimas. Veikiausiai dėl to visame pasaulyje ir Lietuvoje ligoniai ir jų artimieji buriasi į klubus, asociacijas. Viena tokių – Lietuvos asociacija „Gyvastis“, kuri nuo šių metų didesnį dėmesį skiria sergantiesiems inkstų vėžiu....
Skaityti daugiauSkausmai širdies plote gąsdina žmones. Esame girdėję, kad staigi mirtis gali ištikti ir jokiais širdies negalavimais nesiskundžiantį žmogų. Riziką patirti širdies smūgį didina ir artimo žmogaus netektis, dideli fiziniai, emociniai krūviai. Mokslininkai nustatė, kad gedintiesiems per pirmąją dieną rizika patirti širdies smūgį padidėja net 21-ną kartą. Kaip atskirti, ar žmogų varginantys skausmai reikalauja neatidėliotinos medikų pagalbos? Kokie simptomai praneša apie širdies ligą, o kokie galbūt susiję su kitomis, ne širdies, patologijomis? Kalbamės su UAB „Elite medicale“ kardiologe-konsultante doc. Audrone Statkevičiene....
Skaityti daugiauVisi girdėjome posakį „ kas kvėpuoja ne visa krūtine, tas gyvena nevisavertį gyvenimą“. Sveikos gyvensenos propaguotojai teigia, kad taisyklinga mityba gyvenimą gali pailginti 20 metų, o taisyklingas kvėpavimas – net 40 metų. Ar kvėpuojame taisyklingai? Ar apskritai kvėpavimas turėtų rūpėti žmogui? O gal netaisyklingas kvėpavimas gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos? Apie tai kalbamės su alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologe ir klinikine imunologe medicinos mokslų daktare docente Jūrate Staikūniene (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiau
