){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kokios ligos slypi po šlapimo organų infekcijų pavadinimu?
Šlapimo takų uždegimas, šlapimo takų infekcijos, šlapimo organų infekcijos – tai terminai, kurie apibūdina tas pačias ligas. Tiksliausias terminas – šlapimo organų infekcijos, nes kalbame ne apie vieną ligą, o jų grupę, nes teoriškai kiek yra organų uropoetinėje sistemoje, tiek gali būti infekcijos rūšių pagal uždegimo vietą, t.y. šlapimo pūslės, šlaplės, prostatos ar inkstų.
Dažniausiai šlapimo organų uždegimas prasideda nuo apatinių šlapimo takų, šlapimo kanalo ar šlapimo pūslės. Vėliau infekcija tarsi laipteliais kyla į viršų, pasiekia inkstus, dauginasi ir sukelia vieno arba abiejų inkstų uždegimą. Retais atvejais uždegimo židinys slypi kitoje organizmo vietoje, pvz., pūlinyje, o į inkstus patenka kartu su krauju.
Dažniausi tiek suaugusiųjų, tiek vaikų šlapimo organų infekcijų sukėlėjai – Escherichia coli ir kitos žarnyno bakterijos. Ligos eiga labai priklauso nuo bakterijų rūšies, nes yra tokių, kurios turi plaukelius, leidžiančius gerai prisitvirtinti prie šlapimo takų gleivinės epitelio, ir dėl to infekcija lengviau kyla į viršų, inkstų link, liga progresuoja greitai. Tačiau ne vien bakterijos, o ir grybeliai, ir virusai gali sukelti šias ligas.
Šlapimas turi antibakterinių savybių, t.y. pats kovoja su bakterijomis. Kada jis šią kovą pralaimi? Kokie veiksniai paskatina infekcijų vystymąsi?
Iš tiesų šlapimas yra sterilus, pasižymi baktericidinėmis savybėmis, jeigu bakterijų nedaug, pats jas sunaikina. Rizika susirgti didėja, kai dėl įvairių priežasčių šlapimas pūslėje susilaiko.
Pagrindiniai rizikos veiksniai moterims, kurioms dėl anatomijos savybių (trumpesnis šlapimo kanalas) šios patologijos 3 kartus dažnesnės, susijusios su higienos taisyklių nepaisymu: nepasišlapina po lytinių santykių, pasituštinusios šluostosi ne iš priekio atgal, o priešingai, vengia dažnai šlapintis, gerti daugiau skysčių. Taip pat įtakos turi aktyvus lytinis gyvenimas, dažna partnerių kaita. Tai aiškinama mechaniniu poveikiu, t.y. lytinių santykių metu gali būti pažeidžiama gleivinė, o dėl higienos nepaisymo greičiau patenka bakterijos. Be to, kiekvieno žmogus virškinamajame trakte yra savas bakterijų rinkinys, o dažnai keičiant partnerius rizika, kad pateks daugiau ir įvairių bakterijų, didėja.
Kitas predisponuojantis veiksnys galioja ir vyrams, ir moterims – tai nusilpęs imunitetas, kuris gali sumažėti dėl cukrino diabeto, onkologinių ar kitų lėtinių ligų, taip pat vartojant imunitetą slopinančių vaistų. Šlapimo organų uždegimą gali išprovokuoti stuburo traumos ar kitos įgimtos anomalijos, dėl ko šlapimas ilgiau susilaiko pūslėje.
Kokie vasaros malonumai gali didinti šlapimo organų ligų riziką?
Maudymasis šaltame vandenyje, ilgas buvimas vandenyje, sėdėjimas ant šaltos žemės, akmenų ir pan. Taip pat klaida, kai išbridus iš vandens nepersirengiama, liekama su šlapiu maudymosi kostiumėliu. Visa tai didina galimybes infekcijoms patekti į šlapimo organus. O jei dar prisideda minėti predisponuojantys veiksniai, t.y. lėtinės ligos ir nusilpęs imunitetas, tai susirgimas šlapimo organų uždegimu bemaž garantuotas.
Pavojingi ir permainingi vasaros orai, temperatūros svyravimai, kai po alinančių karščių staiga atšąla, o žmonės, nespėję persiorientuoti ir vilktis šiltesnius drabužius, peršąla. Tad bet koks apatinės dalies, kojų, nugaros sušalimas didina riziką susirgti šiomis ligomis. Kitas dalykas, kad visi – tiek atviri, tiek uždari baseinai – potencialūs bakterijų šaltiniai, nes kuo daugiau juose maudosi žmonių, tuo didesnis įvairių bakterijų spektras vandenyje gali būti. Todėl po apsilankymo baseine ar išsimaudžius jūroje būtina nusiprausti po dušu, nes taip mechaniškai galime nuplauti tas žalingas bakterijas.
Ar yra rizikos amžius, kada šlapimo organų infekcijomis sergama dažniau?
Iš tiesų yra amžiaus periodai, kada šios infekcijos dažnesnės. Pirmas – kūdikystė, nes naudojamos sauskelnės. Antras – moterų lytinio gyvenimo pradžia. Trečias – taip pat susijęs su moterimis, bet jau vyresnėmis, po menopauzės, kai vyksta hormonų persitvarkymas ir gali vystytis funkciniai šlapimo organų pakitimai. Ketvirtas periodas paliečia vyresnio amžiaus vyrus, kai didėja prostatos hiperplazijos rizika. Tada padidėjusi prostata gali užspausti šlapimo kanalą, ir šlapimas negali laisvai nutekėti, užsilaiko pūslėje, ir tai lemia bakterijų dauginimąsi. Taip pat šlapimo organų infekcijų rizika didėja bet kokio amžiaus žmonėms, kai jie nesikelia nuo patalo ir naudoja sauskelnes arba šlapinasi per kateterį.
Skausmas – pagrindinis simptomas?
Jeigu yra šlapimo pūslės uždegimas, skausmingas šlapinimasis iš tikrųjų būtų pagrindinis ligos simptomas. Kai skausmas iš karto pasireiškia juosmens srityje, tai gali būti inkstų uždegimo požymis. Tačiau visais atvejais būtina kreiptis į medikus, nes skausmas juosmens srityje gali byloti ir apie stuburo, raumenų, nervų ar kitas patologas, kurias tiksliai diagnozuoti gali tik gydytojas.
Jei šlapimo infekcijos kartojasi, kokių profilaktikos priemonių galima imtis?
Patariama vartoti spanguoles, vaistažolių arbatas, augalinių preparatų. Vaistažolės nieko blogo nė vienam pacientui nepadarė (svarbu, kad nebūtų alergijos). Trintų spanguolių uogų (šaukštą su medumi ar cukrumi užgeriant stikline vandens) rekomenduojama suvalgyti prieš miegą, nes naktį paprastai nesišlapiname, taigi daugiau naudingų medžiagų liks organizme, o ne pasišalins kartu su šlapimu.
Vaistažolių arbatas (spanguolių, bruknių, žemuogių lapų ar kt.) ne virinti, o tik užplikyti verdančiu vandeniu. Taip pat svarbu užtikrinti pakankamą vitamino C – pripažinto imunomoduliatoriaus – kiekį.
Ar svarbu gerti daug skysčių? Kodėl? Kokių?
Daug skysčių nerekomenduojama gerti sergant širdies nepakankamumu, kai yra aukštas kraujospūdis, nes šiems žmonėms skysčiai ir taip susilaiko organizme, o, gerdami jų daugiau, jie dar labiau tins. Tačiau šlapimo organų infekcijomis dažniau serga jauni žmonės, kuriems šių negalavimų nėra. Jiems rekomenduojama per dieną išgerti ne mažiau nei 2,5–3 l skysčių. Tuomet išsiplauna žuvusios bakterijos, toksinai, kurie atsiranda uždegimo metu. Jei uždegimo nėra, pakankamas skysčių vartojimas neleidžia bakterijoms daugintis, jos vėlgi išplaunamos. Todėl, norint išvengti šių ligų, labai svarbu, kad šlapimas nesusilaikyti šlapimo pūslėje.
Tad dar vienas pavojus vasarą – kad kelionių metu neturėsime sąlygų laiku pasišlapinti?
Iš tiesų kelionių metu žmonės dažnai negali laiku pasišlapinti, jiems tenka kentėti, dėl to šlapimo pūslė įsitempia, ir tai gali skatinti jos sutrikimus.
Kokie tyrimai būtinai turėtų būti atlikti?
Visų pirma, šlapimo tyrimas. Antras labai svarbus tyrimas – šlapimo pasėlis, kurio rezultatai tiksliai parodo, kokia bakterija sukėlė uždegimą. Tikslią ligos priežastį žinoti labai svarbu, nes nuo to priklauso ir gydymas, t.y. antibiotikų, veikiančių būtent tą išaugintą bakteriją, parinkimas.
Bėda, kad pastaruoju metu labai auga bakterijų rezistentiškumas, įtakos tam turi ir netinkamas antibiotikų vartojimas, kai jų sau patys pasiskiria žmonės. Todėl noriu pabrėžti, kad žmonės neužsiimtų savigyda, būtinai kreiptųsi į medikus.
Bakterinė vaginozė (BV) yra viena dažniausių makšties infekcijų, pasireiškianti ne tik nėštumo metu, bet ir per visą moters reprodukcinį laikotarpį. Vienai iš 10 moterų bakterinė vaginozė pasireiškia bent kartą per gyvenimą, o nėštumo metu – 10-30 proc. nėščiųjų. Net ir neturinčioms jokių skundų moterims šis sutrikimas nustatomas 40-50 proc. atvejų. Bakterinė vaginozė lytiniu būdu neplinta, tačiau ji gali būti susijusi ir su lytiniu aktyvumu....
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauMenstruacijų metu moteriai ypač svarbu jaustis patogiai. Nuo pasirinktų higienos priemonių gali priklausyti ne tik fizinė ar psichologinė savijauta, bet ir sveikata, mat netinkamos ar neteisingai naudojamos priemonės gali sukelti net ligas. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauAntakiai – daug reiškianti mūsų grožiui veido dalis. Sunku įsivaizduoti gražų veidą be antakių. Būtent antakiai suteikia bruožams išraiškingumo, taigi ir jų priežiūrai reikia skirti pakankamai dėmesio. Nuo seniausių laikų kito antakių mados: vienu metu gražiais buvo laikomi tankūs ir vešlūs antakiai, kitu – netgi siūlo plonumo. Dabar linkstama prie natūralios formos, tačiau tai nereiškia, kad jų nereikia tvarkyti. O kaip tai daryti taisyklingai, klausėme manikiūrininkės Kristinos Nejutės, gražinančios savo klientes „Energie Fitness for Women" Londone....
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia Lietuvos moterų onkologinė liga. Kasmet Lietuvoje krūties vėžiu suserga apie 1200 moterų. Palyginti su kitomis šalimis, tai aukštas sergamumo lygis. Liga sėkmingai gydoma, kai ji yra pradinių stadijų, tad labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti. Tą padaryti galima atliekant mamografiją – daug anksčiau nei apčiuopos būdu (kai jau būna audinių sukietėjimų). Plačiau apie mamografiją pasakoja Medicinos diagnostikos centro gydytojas radiologas Vaidotas MORKVĖNAS....
Skaityti daugiauAtšalus orams, mūsų oda jautriau reaguoja į temperatūros svyravimus, pasidaro mažiau atspari šalčiui. Oda tampa sausa, trūkinėja, nespėja prisitaikyti prie besikeičiančių oro sąlygų. Kaip padėti odai, kai lauke šalta ir drėgna, o namuose – šilta ir sausa? Apie tai pasakoja V6Į Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos klinikos vedėja Jolanta Urbštienė....
Skaityti daugiauAntsvoris ir celiulitas (poodžio riebalinio audinio pokyčiai, dėl kurių oda primena „apelsino žievę“ ar, vėlesnių stadijų, - „dygsniuotą antklodę“) dažnai yra susiję. Tačiau tai nėra taisyklė. Celiulitas gali atsirasti ir lieknoms moterims. ...
Skaityti daugiauDeja, bet metai grožiui negailestingi: oda praranda elastingumą, glotnumą, stangrumą, atsiranda kūną bjaurojanti „apelsino žievelė“. Jeigu jums nepasisekė, ir jūs jau aptikote celiulitą, verta žinoti – metams bėgant jis progresuos, taps vis matomesnis. Šis faktas turėtų paskatinti imtis kokių nors veiksmų. Galima pasitarti su draugėmis arba apsilankyti interneto svetainėse. Tačiau ar verta bandyti viską iš eilės? Gal geriau iš karto griebtis veiksmingiausio? Pataria fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Jolanta VERSEKIENĖ....
Skaityti daugiauNėštumas moters organizmui yra didelis krūvis. Keičiasi kūnas ir psichologija, tačiau šie pokyčiai yra natūralūs. Taip ir turi būti. Moterų baimės atsiranda dėl nežinojimo. Labai svarbu, kad moteris žinotų, ko ji gali laukti ir tikėtis nėštumo metu. Išankstinis žinojimas apsaugos nuo nereikalingų baimių. Skirtingais nėštumo periodais nusiskundimai vis kiti. Antroje nėštumo pusėje dažniausias jų – didėjantis pilvukas....
Skaityti daugiau„Daug rašoma apie veido kremus, losjonus. Norėčiau daugiau sužinoti ir apie veido odos šveitiklius. Kaip yra atliekamas odos šveitimas? Kada odą šveisti galima, o kada – nepatartina?“ – klausia mūsų skaitytoja Genutė K. iš Mažeikių. Į skaitytojos klausimus atsako gydytoja dermatologė Jolanta Urbštienė....
Skaityti daugiauIntymios vietos reikalauja išskirtinės kasdienės priežiūros, nes šioje zonoje gaminasi gleivės, išskyros, o ir pH kitoks nei viso kūno odos. Sveika intymioji higiena ypač svarbi nėščioms moterims, kai nepageidautinas net mažiausias lytinių organų sudirginimas. Neretai moteris vargina nemalonūs pojūčiai (niežulys, skausmas, paburkimas, gausios nemalonaus kvapo išskyros) lytinių organų srityje. Šių simptomų gali atsirasti ne tik dėl ginekologinių ligų. Kvepiantys muilai, higienos priemonės (įklotai, tamponai, paketai, servetėlės) taip pat gali išprovokuoti įvairias dermatozes ir kitas ligas. Apie intymiosios higienos priemonių pasirinkimą pasakoja aukščiausios kvalifikacinės kategorijos gydytoja akušerė-ginekologė Vita JAUNIŠKIENĖ ir kosmetikos konsultantė Daiva ŠIMKŪNIENĖ....
Skaityti daugiauMoteris neretai vargina įvairūs nemalonūs pojūčiai išorinių lytinių organų srityje: niežulys, perštėjimas, skausmas, paburkimas, gausios ir nemalonaus kvapo išskyros. Tai būna bet kokio amžiaus moterims. Problema linkusi gana dažnai kartotis, todėl reikia laiku pasirūpinti jos profilaktika. Nustatant sutrikimų priežastis, būtina atidžiai įvertinti kiekvienos moters individualius mikrofloros ypatumus, atsižvelgiant į menstruacinį ciklą, nėštumą, gyvenimo būdą, lytinį gyvenimą, sveikatos būklę, vartojamus vaistus. ...
Skaityti daugiauMoteris yra vaisinga daugiau kaip 30 savo amžiaus metų. Laikotarpis, kai moteris gali turėti vaikų, vadinamas reprodukciniu ir tęsiasi nuo pirmųjų menstruacijų pradžios 12-14 m. amžiuje iki menopauzės - maždaug 50-ųjų metų, kai išnyksta menstruacijos ir netenkama gebėjimo pastoti. Moteris keliasdešimt kartų per savo gyvenimą galėtų pastoti, tačiau amžius (paauglė arba brandi moteris po 45-rių), veikla (studijos, karjera), sveikata arba visuomenės požiūris koreguoja pastojimų ir gimdymų skaičių. Kontracepcinių priemonių įvairovė leidžia moteriai spręsti, kiek, ar dažnai ir ar apskritai turėti vaikų, o metodo pasirinkimą lemia jos amžius, socialinė padėtis, išsilavinimas, seksualinis temperamentas. Jaunos moterys dažniausiai yra mažiau patyrusios kontracepcijos naudotojos ir tampa nėščios dažniau nei vyresnės, be to, jos dažniau lytiškai santykiauja....
Skaityti daugiauPagaliau atkeliavo pavasaris ir pražydo gamta. Netrukus prasidės kalendorinė vasara, kuri dar labiau visus apgaubs savo šiluma. O kad galėtume džiaugtis vasaros teikiamais malonumais, turime tam pasiruošti, tai yra pasirūpinti savo kojų priežiūra. Juk nemalonu ir neestetiška žiūrėti į suskeldėjusius ar įtrūkusius kulnus ar kentėti dėl nuospaudų ir sukietėjimų arba jausti nemalonų kojų kvapą, tuo labiau kad yra priemonių tam išvengti....
Skaityti daugiauGalima dažyti plaukus ar ne? Tokį klausimą kirpėjai užduoda kas antra nėščia moteris. Kai kurie tvirtina, kad cheminės medžiagos, įeinančios į dažų sudėtį, per galvos odą gali patekti į būsimos mamos kraują ir taip turėti neigiamos įtakos jos ir būsimo vaikelio sveikatai. Ar tai mitas ar tikrovė? Klausiame kirpėjos-stilistės Daivos Grybauskienės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę