Apie vaginizmą

Vaginizmas - moteriškasis "erekcijos sutrikimas" Skirtingai nei vyrams, moterims, kad įvyktų lytinis aktas, nebūtina susijaudinti, šiaip ar taip makštis bus atvira kontaktui. Tačiau pasitaiko, kad visavertis lytinis aktas tampa neįmanomas dėl makšties būklės, vadinamos vaginizmu. Vaginizmo formos Vaginizmas - tai būklė, kai partneriui bandant įvesti varpą, makšties išorinio trečdalio raumenys savaime nevalingai susitraukia. Sergant lengviausia vaginizmo forma įmanoma įvesti varpą ir atlikti frikcijas (judesius), bet tai skausminga moteriai, o makšties raumenys būna šiek tiek susitraukę. Žinoma, lytiniai organai būna nepakankamai sudrėkę. Ejakuliacija įmanoma, bet moteris nejaučia jokio pasitenkinimo, tik skausmą. Kai yra sunkiausia vaginizmo forma, makšties raumenys susitraukia tiek, kad visiškai neįmanoma įvesti varpos, moteriai atsiranda paniška baimė, ji stengiasi pabėgti iš lovos, kambario, jaučia staigiai atsiradusį pilvo apačios skausmą. Tai gali įvykti ne tik bandant atlikti lytinį aktą, bet vien pagalvojus apie jo galimybę. Vaginizmas gali būti pirminis - kai nepavyko nei vienas lytinis aktas, arba antrinis, atsiradęs vėliau. Sunkiausia vaginizmo pasekmė - negalėjimas pastoti Seksologai mano, kad vaginizmas sudaro 10 proc. moterų seksualinių disfunkcijų. Apie 2-3 proc. suaugusių moterų susiduria su šia problema. Įdomu tai, kad didelė dalis sergančiųjų šia liga sugeba susijaudinti, patirti seksualinį pasitenkinimą masturbacijos, glamonių metu. Ši problema gali turėti įvairių pasekmių. Iš jų pati sunkiausia - vaikų nebuvimas. Lietuvoje yra nemažai šeimų, kurios gyvena penkerius ir daugiau metų, tačiau dėl nevisaverčių lytinių santykių neturi vaikų. Kai kurios poros prisitaiko ir pasitenkina abipuse masturbacija, oraline ar analine santykių forma. Jei partneriai pasitenkinimo nepatiria, gali atsirasti problemų ir vyrui. Dažniausiai tai - erekcijos sutrikimas. Skyrybų tikimybė labai didelė. Jei moteris bando suartėti su kitu vyru, problemos pasikartoja. Dauguma vaginizmą patiriančių moterų susiduria su problemomis ir ginekologo kabinete. Paprastai jų neįmanoma apžiūrėti, nebent tik atlikus narkozę. Moters partneris ir ji pati apie šią problemą gali net nežinoti iki lytinio gyvenimo pradžios. Vyrai apskritai menkai nutuokia apie vaginizmą ir susidūrę su juo tikriausiai nutars, kad partnerė vengia suartėti, tyčia įsitempia. Kiti vyrai mano, jog moteris jaučia skausmą dėl jų veiksmų, tad ima kaltinti save. Galimos vaginizmo priežastys • seksualinė prievarta praeityje; • situacija, kai buvo prievartos pavojus, bet pavyko jo išvengti; • skausmingi pirmieji santykiai; • kontaktas su grubiu partneriu, skausmas santykių metu dėl partnerio veiksmų; • griežtas auklėjimas ypač religingoje šeimoje; • skausmingi lytiniai santykiai po ginekologinės ligos; • menopauzė; • homoseksualinė moters orientacija. Seksualinė prievarta ir jos baimė Turbūt tik moteris gali suprasti, kas yra seksualinė prievarta. Per amžius moterys gyveno jausdamos nuolatinę išprievartavimo baimę. Užkariautojai visuomet priešo moteris vertino kaip vieną iš svarbiausių grobių. Prievarta iš esmės buvo įteisinta pačiose šeimos kūrimo procedūrose. Vėliau atsirado feodalo teisė į pirmąją baudžiauninkės merginos naktį. Tiesa, šis paprotys seksologų vertinamas nevienodai. Kai kas mano, kad ši teisė padėdavo nukreipti neigiamus moters jausmus, kylančius suplėšant mergystės plėvę - jų nelikdavo būsimajam vyrui. Tačiau vargu ar tai aktualu, nes malonūs pojūčiai akto metu moteriai buvo uždrausti, gėdingi. Šiuolaikinė moteris suvokė ir išmoko vertinti savo pasirinkimo laisvę. Deja, tam tikra vyrų dalis ir šiandien išlieka agresyvūs (dažniausiai dėl auklėjimo trūkumų). Vyrai gali tapti agresyvūs ir tam tikromis aplinkybėmis, alkoholio ar narkotinių medžiagų veikiami. Kai kuriems vyrams prievarta - tai prestižinė gyvenimo būdo dalis. Pati prievartos situacija sukelia vyrui iliuziją, kad jis staiga gavo teisę pasimylėti. Šiaip sekso teisę reikia užsitarnauti, o čia viskas gaunama esant aplinkybėms, iš karto, tik reikia tuo pasinaudoti. Jei vietoj įprasto vaginalinio akto buvo kitoks kontaktas (pvz., priverstinė feliacija - varpos įvedimas į burną), ypatingas pasibjaurėjimas lieka būtent tai mylėjimosi formai, bet gali pasireikšti ir vaginizmas. Neturėjusi seksualinių kontaktų moteris ypač nukenčia nuo prievartos. Tai moralinė, fizinė (kūno sužalojimas), medicininė (lytiškai plintančios ligos, nėštumas) ir, žinoma, seksualinė žala. Kartais aukai pavyksta pabėgti, susitarti, vyras pats keičia savo sprendimą. Retkarčiais vyrai atsisako prievartos matydami moters baimę, bijodami teisinių pasekmių, pasiūlo seksualinius veiksmus be lytinių organų kontakto. Nors ir galvojama, kad nieko neįvyko, bet moteriai psichologinė ir seksologinė žala vis vien labai didelė. Po prievartos moteris ilgą laiką jaučia neapykantą vyrams, jų lytiniai organai suvokiami kaip agresijos, smurto įrankis. Todėl natūralu, jog organizmas visomis išgalėmis priešinasi kontaktui su agresijos objektu. Taigi vaginizmas ir yra nevalingas pasipriešinimas, organizmo kovos su prievarta priemonė. Pirmosios nakties pojūčiai Tai labai svarbi tolimesniam lytiniam gyvenimui situacija. Nors kartais atrodo, kad seksualinės revoliucijos laikais niekas nieko nebijo, bet realiai visuomet yra ir bus žmonių, kurie bijos skausmo. Jau seniai pastebėta, kad stiprus skausmas, kraujavimas pirmųjų santykių metu neigiamai nuteikia merginą vyrų atžvilgiu. Dar blogiau, jei partneris elgiasi grubiai, sąmoningai stiprina skausmą. Vaginizmas (nors ir lengvesne forma) gali pasireikšti ir vėliau, gyvenant su grubiu vyru. Santykiai moteriai tampa nemalonūs, skausmingi, dingsta potraukis. Auklėjimo svarba Auklėjimas moters seksualinei laimei turi didžiulę reikšmę. Kai kas ir šiandien mano, kad seksas yra blogybė, nuodėmė. Fanatikai savo dukras augina žalodami jų psichiką, skatindami neapykantą savo kūnui, vyrams, “žemiškiems” džiaugsmams. Aišku, begalinis partnerių kaitaliojimas, kitų likimų žalojimas yra blogybė. Bet fizinė meilė su mylimu žmogumi yra visai kas kita. Nereikia vyrų bijoti, reikia mokėti su jais bendrauti nepakenkiant sau. Suartėjimas yra aukščiausias meilės, simpatijos taškas. Lytiniai organai - dvasinės meilės fiziologinė išraiška - taip pat kaip ir kitos kūno dalys yra sukurti gamtos. Merginai, užaugusiai religinių fanatikų šeimoje, bet koks bendravimas su vyru yra baisus, o meilės aktas - purvinas užsiėmimas, vyro geismų tenkinimas. Šis auklėjimas yra viena iš vaginizmo ir su juo susijusių problemų priežasčių. Medicininės vaginizmo priežastys Vaginizmas gali prasidėti ir dėl medicininių priežasčių. Bandymas suartėti sergant ginekologine liga ir dėl to patirtas skausmas yra svarbi priežastis. Taip pat ir vertimas santykiauti mėnesinių metu, nesėkmingas pirmas susitikimas su ginekologu gali sukelti vaginizmą. Bėgant metams Menopauzės metu pablogėja moters lytinių organų funkcionavimas. Makšties sienelės plonėja, darosi lengvai pažeidžiamos. Dėl sumažėjusios estrogenų gamybos nukenčia makšties sekrecija, makštis darosi sausa. Dėl šių priežasčių lytiniai santykiai tampa skausmingi, nemalonūs. Jautrioms moterims gali pasireikšti vaginizmas. Homoseksualinė orientacija Ne visos moterys, būdamos homoseksualinės orientacijos, suvokia tokios esančios. Jeigu tokia orientacija susiformavo iki lytinio gyvenimo pradžios, su vyru neįmanomi jau pirmieji lytiniai santykiai. Orientacija gali pasikeisti ir dėl nesėkmingų kontaktų su priešingos lyties atstovais. Įdomu tai, kad šias atvejais ginekologinė apžiūra praeina sėkmingai. Homoseksualinio kontakto metu moteris gali naudotis vibratoriais ir kitomis priemonėmis be jokių problemų, tačiau bet koks lytinis kontaktas su vyru yra skausmingas arba neįmanomas. Vaginizmo gydymas Pirmiausia būtina rasti vaginizmo priežastį. Tam gali prireikti daug laiko, kadangi kalbėtis šiomis temomis dažniausiai drovu. Be to, moteris gali ir pati nesuvokti tos priežasties. Prievartos psichologines pasekmes šalina speciali psichoterapija. Psichologinėmis priemonėmis, panaudojant specialią seksologinę ir grožinę literatūrą, šalinamos netinkamo auklėjimo pasekmės. Menopauzės sukeltą vaginizmą reiktų gydyti pakaitiniais hormonais ir kitomis ginekologinėmis priemonėmis. Homoseksualinė žmogaus orientacija negali būti pakeista, jei to nepageidaujama. Esant visoms vaginizmo formoms veiksmingai padeda seksoterapija. Pagrindinis gydymo principas yra laipsniškas makšties plėtimas šalinant diskomfortą. Į antrą gydymo etapą įtraukiamas partneris ir galiausiai atliekamas lytinis aktas. Gydymo procesas yra gana ilgas (kartais trunka vienerius metus) ir reikalauja didelės moters, jos partnerio ir gydytojo kantrybės. Trečiame etape atkuriamas moters sugebėjimas patirti seksualinį pasitenkinimą lytinio akto metu. Gyd. psichoterapeutas-seksopatologas Viktoras ŠAPUROVAS