Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » LIGOS  » Diagnostika  » Profilaktika ir ankstyva diagnostika – sėkmingos kovos su vėžio liga pagrindas

Profilaktika ir ankstyva diagnostika – sėkmingos kovos su vėžio liga pagrindas

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto vėžio registras skelbia, kad kasmet mūsų šalyje nustatoma vis daugiau naujų vėžio atvejų. 2004 metais nustatyti 15 945 nauji atvejai, mirė 8796 onkologinėmis ligomis sergantys žmonės. 40 proc. naujai susirgusių vėžio liga diagnozuojama vėlyvųjų stadijų, todėl šių ligų profilaktikos ir ankstyvos diagnostikos klausimai visuomet aktualūs. Apie tai kalbėjomės su Vilniaus universiteto Onkologijos instituto profesore L.Griciūte, gydytoja onkologe-ginekologe D.Kanopiene, medicinos biologe E.Vaičiuliene bei gydytoju onkologu-urologu dr. A.Uliu.
 

Prof. L.Griciūtė: Gamta sutvarkiusi taip, kad piktybinis procesas niekada neatsiranda iš karto, pirmiausiai atsiranda ikinavikinių pokyčių. Laiku juos pastebėjus ir pašalinus, galima užkirsti kelią vėžio procesui.
Ikinavikiniai pokyčiai dažnai nesukelia sveikatos sutrikimų, skatinančių kreiptis medicinos pagalbos, todėl juos ne visada lengva aptikti, ypač tose žmogaus organizmo vietose, kurias apžiūrėti sudėtingiau, pavyzdžiui, žarnyne.
Moterims viena aktualiausių – gimdos kaklelio (GK) vėžio problema. Sergamumas šia liga ir mirštamumas nuo jos Lietuvoje vienas didžiausių Europoje. Per paskutiniuosius 5 metus jis išlieka 20–25 100 tūkst. moterų.
Gydytoja onkologė ginekologė D.Kanopienė: Antrinė gimdos kaklelio vėžio profilaktika, t. y. ikinavikinių pokyčių kaklelyje nustatymas ir gydymas – veiksmingiausias būdas išvengti GK vėžio.
Ikinavikiniai pokyčiai gimdos kaklelyje aptinkami atlikus PAP testą (gimdos kaklelio tepinėlio citologinį tyrimą). Labai svarbu, kad PAP tyrimas yra lengvai atliekamas ir visiškai neskausmingas.
Išsivysčiusiose šalyse vykdomos gimdos kaklelio patologijos patikros programos. Patikrų metu atliekant PAP testą, atrenkamos ir gydomos moterys, kurioms būna ikinavikinių gimdos kaklelio pokyčių. Suomijoje programa vykdoma apie 40 metų, čia sergamumas GK vėžiu yra 4 kartus mažesnis negu Lietuvoje.


GK patikros rekomendacijos įvairiose šalyse skiriasi, atsižvelgiant į tai, kokio amžiaus grupėje sergamumas GK vėžiu yra didžiausias, ekonominių sąlygų ir kt. PSO duomenimis, 30–60 metų amžiaus moterims atliekant PAP testą vieną kartą kas 3 metus, sergamumą GK vėžiu galima sumažinti net 91 proc. Būtent tokio amžiaus Lietuvos moterų daugiausiai aptinkama GK vėžio atvejų.
Lietuvoje 2004 metų viduryje pradėta vykdyti Valstybės finansuojama programa, kurios galutinis tikslas – sumažinti sergamumą ir mirštamumą nuo šios ligos. 30–60 metų amžiaus moterims numatoma kas 3 metus atlikti PAP testą, o aptikus ikinavikinių pokyčių – išgydyti. Programa pasieks tikslą, jei kas 3 metus bus patikrinama ne mažiau nei 80 proc. numatyto amžiaus moterų.
Per ne visus 2004 metus karcinomos in situ atvejų nustatyta 100-tu daugiau nei 2003 metais. Šios moterys nusiųstos toliau gydyti ir išvengs gimdos kaklelio vėžio.
Numatoma patikrinti 725 tūkst. moterų. 2004-aisiais metais į patikrą pakviesta apie 112 tūkst. moterų, tačiau PAP testas atliktas tik 50 tūkstančių, nes nemaža dalis pakviestųjų nepasinaudojo kvietimu. Akivaizdu, kad moterys vis dar nepakankamai informuotos apie patikros programos tikslus ir naudą jų sveikatai.
Prof. L.Griciūtė: Bet kokio projekto vykdymo sėkmė didele dalimi priklauso nuo jo finansavimo bei sutelkto vykdytojų darbo, tačiau šiuo atveju pagrindinis programos veikėjas vis dėlto yra moteris, kuriai reikia ateiti ir pasitikrinti.
Moteris turi šviesti visi: tiek gydytojai, tiek masinės informavimo priemonės. Pavyzdžiui, JAV 20 proc. gyventojų visiškai nesidomi sveikatos klausimais. Tad ypač daug su tokiais žmonėmis turi dirbti gydytojai, kas kartą paaiškindami situaciją ir primindami būtinybę pasitikrinti.
Gydytojas onkologas-urologas A.Ulys: Prostatos vėžys – dažniausia Lietuvos vyrų onkologinė liga, sergamumas ja didėja. 2004 metais liga diagnozuota 1908 asmenims. Manoma, kad ją gali nulemti paveldimumas ir aplinkos sąlygos. Nustatyta, kad sergančiųjų prostatos vėžiu giminaičiams (broliams, sūnums) yra didesnė rizika sirgti šia liga, tad kai kur rekomenduojamos patikros programos tarp sergančiųjų giminių.
Prostatos vėžio rizika akivaizdžiai auga didėjant amžiui, ypač ji padidėja sulaukus 50 metų. Testosteronas ir dehidrotestosteronas neabejotinai reikšmingi prostatos vešėjimui ir jau atsiradusio vėžio progresavimui.
Šių hormonų reikšmė vėžio atsiradimui nėra visiškai aiški, tačiau pastebėta, kad mažesnis šių hormonų kiekis yra susijęs su mažesniu sergamumu. Pvz., eunuchai serga daug rečiau.
Lyginant 50–70 metų amžiaus Lietuvos ir kitų Europos šalių vyrų testosterono tyrimo rezultatus, pastebėta, kad lietuvaičių rodikliai aukštesni. Iškeliama prielaida, kad tokius rezultatus nulemia mitybos ypatumai, juolab kad vyrams, kurių testosterono kiekis didesnis, paprastai nustatoma ir didesnė cholesterolio koncentracija kraujyje. Didelis sočiųjų riebalų kiekis ir mažai daržovių (vakarietiška mityba) yra neabejotinai susiję su didesne rizika susirgti prostatos vėžiu. Nauji tyrimai parodė, kad didelis pomidorų ir jų produktų kiekis maiste sumažina vėžio riziką net 23 proc.
PSA išlieka jautriausiu prostatos vėžio žymeniu, tačiau vertinant jo kiekį kraujyje labai svarbu atsižvelgti į keletą esminių detalių. Visiems plačiai žinomas 4 ng/ml PSA slenkstis įtariant prostatos vėžį, tačiau pasirodo, kad iki 25 proc. diagnozuotų prostatos vėžio atvejų PSA koncentracija yra mažesnė, o net 2/3 tų, kuriems atliekama biopsija dėl padidėjusio PSA, vėžio nenustatoma. Kol kas sėkmingiausias PSA tyrimo tikslinimo būdas – tai laisvo ir bendro PSA kiekių palyginimas, nes sujungto PSA pagausėjimas yra patikimai susijęs su didesne prostatos vėžio tikimybe.
Medicinos biologė E. Vaičiulienė: Paprastai vėžio žymenys naudojami gydymo eigai sekti, tačiau kai kurie žymenys, pvz., PSA ir Ca 125, tinka ir ligai įtarti. Svarbu, kad jie būtų tiriami visą laiką tuo pačiu metodu, geriausia – toje pačioje laboratorijoje. Taip pasiekiama tikslesnių rezultatų, vertinant žymens pokyčius dinamikoje.
Kalbant apie PSA tyrimą, svarbu, kad kraujas šiam tyrimui atlikti nebūtų imamas iš karto po rektalinės apžiūros (galima gauti klaidingai padidėjusį rezultatą). Po šios apžiūros turi būti praėjusios bent 3–4 dienos, lygiai tiek pat laiko ligonis neturi būti važiavęs dviračiu ar kitu būdu traumavęs prostatos audinio.
Vėžio žymenys labai svarbūs stebint ligos eigą po gydymo, kadangi jie padidėja jau prieš 2–3 mėnesius iki kitais tyrimais nustatant recidyvą ar metastazes.
Gydytojas onkologas-urologas A.Ulys: Bet kokiu atveju galutinis prostatos vėžio diagnozės patvirtinimas išlieka biopsinės medžiagos histologinis ištyrimas.
JAV prostatos vėžys maždaug 85 proc. atvejų nustatomas esant ankstyvoms stadijoms, t. y. tada, kai jį galima išgydyti. Lietuvoje I–II stadijos diagnozuojama tik apie 48 proc. prostatos vėžio atvejų. 10 metų pooperacinis išgyvenamumas, nustačius I–II stadijos vėžį, siekia 95 proc., nustačius vėlyvų stadijų ligą, įmanomas tik paliatyvusis gydymas, todėl ir išgyvenamumas daug prastesnis.
Esant bet kokiems skundams dėl šlapinimosi, tarpvietės skausmų, išskyrų, hematospermijos – reikia pagalvoti, ar tai nėra išsivystęs prostatos vėžys.
Daugiau informacijos apie vėžio profilaktikos bei kontrolės programą galite rasti: http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=223295&Condition2

Susiję straipsniai

Rodyti daugiau

Video

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2024. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2024. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS