){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Daugeliui žmonių depresija susijusi su nevisavertiškumu, gėda, nusivylimu savimi, todėl jiems sunku pripažinti, kad serga. Tačiau depresija, kaip ir kitos lėtinės ligos (cukrinis diabetas, hipertoninė liga, aterosklerozė), yra sukelta labai aiškaus biologinio pagrindo - tam tikrų medžiagų, kurios užtikrina nervinio impulso perdavimą galvos smegenyse, cheminės pusiausvyros sutrikimo ir nesusijusi su asmenybės silpnumu bei valios stoka.
Kita problema - tiek mūsų, tiek Vakarų kultūros visuomenėse dar egzistuoja vadinamoji “stigma” - daugeliui atrodo, kad tik labai sutrikusios psichikos ligoniai gali kreiptis ir gydytis pas psichiatrą. Ši nuostata susijusi su anksčiau buvusiomis ribotomis gydymo galimybėmis: psichiatrų skiriamų vaistų šalutiniai poveikiai neretai nusverdavo jų veiksmingumą ir labai pablogindavo žmogaus gyvenimo kokybę. Šiuolaikiniai vaistai leidžia gydyti depresijas nesukeliant išoriškai matomų ar kasdienę veiklą trikdančių simptomų.
Dar viena problema, su kuria susiduria sergantieji depresija, yra ta, kad depresijų gydymas turi trukti ilgą laiką, t.y. ne trumpiau kaip 6 mėn. po simptomų išnykimo, o kartais ir keletą metų. Tačiau literatūroje pateikiami duomenys, kad pacientai, vartojantieji antidepresanto, suvartoja tik apie 65 proc. jiems paskirto vaisto. Tyrimai taip pat parodė, kad beveik trečdalis pacientų net neįsigyja jiems išrašyto antidepresanto, 25-33 proc. pacientų paskirto antidepresanto vartoja tik 1 mėn., o 40 proc. patys nutraukia gydymą po trijų mėn. Neretai sergantieji depresija sutinka ir noriai gydosi tik tol, kol būsena pagerėja. Per anksti nutraukus antidepresanto vartojimą, liga gali pasikartoti, ir gydytis gali tekti pradėti vėl iš naujo, tačiau tada gydymas gali būti sudėtingesnis.
)/medguru-_baneris_3.png)
Šiuolaikiniai antidepresantai atitinka visus veiksmingumo, saugumo ir gero toleravimo reikalavimus, tačiau pasirodo, kad pacientai jų vartotų, ir to nepakanka. Labai svarbūs yra ir praktiniai psichologiniai antidepresantų vartojimo aspektai. Kasdienis tablečių vartojimas, ypač ilgalaikio gydymo metu, žmogui nuolat primena jo ligą ir sukelia pasipriešinimą gydymui. Populiariausios vaistų formos - tabletės ir kapsulės - nėra idealios. Jų vartoti nėra patogu, nes reikia užsigerti vandeniu, o tai gali sukelti problemų, jei vaisto tenka išgerti tokiomis sąlygomis, kada visai nepageidautina atkreipti kitų dėmesį. Be to, burnoje gali likti nemalonus skonis. Todėl ideali vaisto vartojimo forma būtų tokia, kad vaisto būtų patogu vartoti, o jo skonis - malonus.
Jau daugelį metų mokslininkai ieško būdų, kaip išspręsti su vaisto vartojimu susijusias problemas. Unikalų sprendimo būdą pasiūlė farmacijos kompanija “Organon”. Jos laboratorijose naudojant pažangiausias technologijas buvo sukurtas antidepresantas - Remeron SolTab, kurio pagrindinė veiklioji medžiaga yra mirtazapinas. Tai pirmasis ir kol kas vienintelis pasaulyje antidepresantas, kurio tabletė suskaidoma (ištirpsta) dar burnoje. Specialistų teigimu, greitai burnoje tirpstanti tabletė yra dar vienas kokybiškai naujas farmacijos technologijų raidos etapas. Praėjusių metų pabaigoje ši vaisto forma buvo pristatyta ir Lietuvoje. Padėta ant liežuvio tabletė ištirpsta greičiau nei per 30 sekundžių, todėl jos nereikia užgerti vandeniu, ją paprasta ir patogu vartoti bet kokiomis aplinkybėmis. Be to, burnoje tirpstanti tabletė yra malonaus apelsinų skonio ir neprimena tradicinių vaistų, todėl pacientams paprasčiau laikytis gydymo režimo. Vaisto užtenka vartoti vieną kartą per parą, dažniausiai vakare. Pradėjusių vartoti šios formos antidepresanto sergančiųjų būklė pagerėja jau pirmąją savaitę - per pirmas 4-7 vartojimo dienas. Tai vienas iš greičiausiai veikiančių antidepresantų, jis yra saugus ir gerai toleruojamas. Ši ypatinga vaisto forma užtikrina greitesnį veikimą, vaistą priimtiniau ir maloniau vartoti.
Svarbi mirtazapino - burnoje tirpios tabletės veikliosios medžiagos savybė yra ta, kad jis veikia ne vieną kurią nors nervų sistemos funkciją, bet atnaujina daugumos sutrikusių grandžių veiklą. Be greito antidepresinio poveikio, Remeron SolTab pagerina miegą, normalizuodamas jo struktūrą, bei veiksmingai šalina nerimą. Dėl to dažniausiai nereikia vartoti pripratimą sukeliančių vaistų nuo nemigos ir nerimo.
Taigi nauja, pažangesnė vaistų forma pagerina gydytojo ir paciento bendradarbiavimą, pacientams padeda geriau laikytis gydymo režimo, o tai būtina sąlyga, kad depresijos gydymo rezultatai būtų geri.
Mūsų skaitytojas teiraujasi: „Mano žmona serga depresija nuo tada, kai gimė mūsų dukrytė (jai dabar penki mėnesiai). Atrodo, kad jokios priemonės, kurių mes ėmėmės, kurias siūlė šeimos gydytoja, nedavė naudos – žmona jaučiasi vis blogiau, o tai labai sunkina visos šeimos gyvenimą. Šeimos gydytoja siūlo kreiptis į psichiatrą, nes mano, kad ją reikia gydyti vaistais. Žmona atsisakinėja, teigdama, kad nenori tapti priklausoma nuo vaistų; (ar tai tiesa?), be to, ji vis dar maitina dukrytę. Gal yra kitų pagalbos būdų?” Gydytojos psichiatrės Alvydos Pilkauskienės prašome atsakyti mūsų skaitytojui bei papasakoti plačiau apie pogimdyminę depresiją. ...
Skaityti daugiauŠiuo metu depresija – vyraujanti psichikos liga. Mūsų geografinėje platumoje iki 70 proc. pacientų, besiskundžiančių įvairiais negalavimais, serga būtent depresija. Bent kartą šią būseną išgyvena apie 25 proc. moterų ir 10–15 proc. vyrų....
Skaityti daugiauSkaitytojai jau pastebėjo, kad pastaruoju metu labai daug rašoma ir kalbama apie depresijas. Neretai tenka išgirsti nuomonę, kad ši problema pernelyg sureikšminta ir išpūsta, tačiau specialistų žiniomis, apie 70 proc. sergančiųjų depresija yra iš viso negydomi, o kiti nurodo, kad negydoma dar didesnis skaičius sergančiųjų. Taip yra dėl to, kad pacientai nesikreipia pagalbos bei dėl to, kad ne visada tinkamai gydomi. Pvz., 2002 m. užsienyje atlikto tyrimo duomenimis (ištirta 18 679 gyventojų), tik 7 proc. depresijų atvejų buvo gydoma tinkamai - t.y. antidepresantais....
Skaityti daugiauPastaruoju metu apie depresiją nemažai kalbama bei rašoma. Nors specialistai tvirtina, kad depresija vis dar nepakankamai diagnozuojama ir gydoma, tenka išgirsti ir tokią nuomonę: “depresija sirgti dabar madinga”, “depresijos problema pernelyg sureikšminta ir išpūsta”....
Skaityti daugiauTamsūs rytai, tamsūs vakarai ir apniukusios dienos ne vienam sugadina nuotaiką, o dažnam sukelia sunkiai nuvejamą liūdesį, pasyvumą ir melancholiją. Juk rudens ir žiemos nelaukiama ne tik dėl šaltų orų, bet ir dėl tarsi ore tvyrančio sąstingio, kuris ir lemia minėtus sunkius jausmus, vadinamus sezonine depresija. Lapkričio „Sveiko žmogaus“ numeryje kalbame apie ją ir tai, kaip nuo jos apsisaugoti....
Skaityti daugiauDepresijos priežastys vis dar nėra iki galo aiškios, o kartais pastebimos priežasties gali ir nebūti. Manoma, kad kai kurie žmonės jau gimsta turėdami polinkį susirgti depresija. Kitiems tam tikrų medžiagų disbalansą smegenyse ir depresiją gali sukelti sukrečiantys įvykiai, ligos, vaistai ir kiti veiksniai. Vieni iš tokių reikšmingų veiksnių yra lėtinės somatinės ligos, tokios kaip diabetas, vėžys, artritas, širdies yda, ŽIV ar lėtinis skausmas ir kt. Kartais depresija, beviltiškumo jausmas ir neviltis priverčia sergančiuosius depresija galvoti apie gyvenimo nutraukimą. Todėl ją pastebėti būtina....
Skaityti daugiauDepresija – sunki, varginanti liga, kurios našta dažnai užgriūva ne tik patį sergantįjį, bet ir šeimos narius. Taigi kiekvieną sergantįjį šia klastinga liga reikia vertinti labai dėmesingai ir ypač tuomet, jei depresija serga mama, auginanti mažus vaikučius. Liga moters jėgas dažnai pakerta taip, kad ji negali tinkamai pasirūpinti vaikais. Negana to, kaip rodo tyrimai, lėtine depresija, nerimo ir kitais sutrikimais sergantys tėvai formuoja neteisingą vaikų požiūrį į sveikatą, taip skatindami „somatizaciją“*. Taip pat tėvų psichikos sveikata, psichologinė būsena yra svarbus veiksnys, nulemiantis, ar vaikas bus vedamas pas gydytoją ir kaip dažnai....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauVyrauja nuomonė, kad pogimdyminė depresija prasideda tuoj pat po gimdymo ir trunka tik kelias dienas, tačiau vis daugiau jaunų mamų skundžiasi užsitęsusiu prislėgtumu, irzlumu, nuolatiniu nuovargiu, motyvacijos stoka bei seksualinio potraukio praradimu. Apie pogimdyminės depresijos priežastis, požymius ir gydymą kalbamės su Vilniaus Antakalnio poliklinikos Psichikos sveikatos centro medicinos psichologe-psichoterapeute LINA KALINAUSKIENE....
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauKaip ir širdies bei kraujagyslių ligos, depresija tampa viena iš labiausiai paplitusių ligų. Skirtingų tyrėjų duomenimis, ja serga iki 20 proc. išsivysčiusių šalių gyventojų. Todėl labai svarbu, kad gydytojai gebėtų įtarti šią ligą, žinotų jos gydymo metodus bei laiku nusiųstų pacientą pas specialistą. Juk dažnai depresija tiek pačių ligonių, tiek aplinkinių vertinama kaip tingulys, blogas charakteris, išglebimas, egoizmas arba pesimizmas. Verta atsiminti, kad depresija - tai ne paprasčiausiai bloga nuotaika, o liga, turinti pakankamai aiškų biologinį pagrindą, kurią galima efektyviai išgydyti, nes žinomi veiksmingi jos gydymo būdai bei priemonės. Kuo anksčiau bus nustatyta diagnozė ir kuo greičiau pradėta tinkama terapija, tuo daugiau šansų, kad pacientas greitai pasveiks, liga nesikartos ir neįgaus sunkios formos, smarkiai sutrikdančios sergančiojo darbingumą, pabloginančios gyvenimo kokybę, dažnai lydimos noro nusižudyti. Taigi kokie yra depresijos diagnostikos kriterijai?...
Skaityti daugiauPavasarinis nuovargis – šiuo laiku ypač dažnai girdima frazė. Kas tai – kasmet pasireiškiantis sveikatos sutrikimas ar kitų ligų simptomas? Konsultuoja psichologė Vita ČIORAITIENĖ....
Skaityti daugiauAtrodytų, kad pavasaris neša gerą nuotaiką, džiaugsmingą laukimo jausmą, bet, pasirodo, ne visiems. Psichiatrai žino, kad šiuo metų laiku pagausėja pacientų, sergančių depresija....
Skaityti daugiauDauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauSenėjimas tampa vis aktualesne tema, nes pagyvenusių ir senų žmonių populiacija didėja. Dažnam kyla klausimai: ar įmanomas sveikas senėjimas? Ar psichikos sutrikimai vyresniame amžiuje susiję su normaliu senėjimo procesu, ar tai liga? ...
Skaityti daugiauDalis žmonių prisipažįsta, kad jie visiškai nelaukia švenčių, nes jos teikia daugiau nemalonių nei gerų emocijų, be to, vargina ir ...trukdo dirbti. Kartais tokios mintys ima kirbėti nė neprasidėjus šventiniam šurmuliui. Populiariai tokia nuotaika vadinama švenčių depresija. Ar tai tik terminas šventės nelaukimo nuotaikai (nenuotaikai) apibūdinti, o gal – dvasinė liga? Į šį klausimą atsakė Medicinos centro „Neuromeda“ gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Zita Alseikienė....
Skaityti daugiauDaugelis įvairaus sunkumo psichikos ligų (psichozės, depresija, neurozės ir kt.) turi biologinį pagrindą, t.y. sergant jomis atsiranda biocheminių pakitimų tam tikrose smegenų struktūrose. Sutrinka nervinį impulsą pernešančių medžiagų – neuromediatorių – pusiausvyra (vienų santykinai padaugėja, kitų – sumažėja). Būtent dėl to pasireiškusių vegetacinės nervų sistemos sutrikimo simptomų ar psichikos sutrikimų, pvz., depresijos, nerimo, įkyrumų ir pan., nepavyksta įveikti vien tik valios pastangomis. Norint jų atsikratyti, dažniausiai tenka vartoti vaistų. Jei pagal ligos simptomus galima įtarti, kad labiau pažeista tik vieno neuromediatoriaus sistema (tokiu atveju pasireiškia palyginti nedaug simptomų ir liga trunka neilgai), pakanka gydyti vienu medikamentu ir galima tikėtis, kad būklė gana greitai pagerės? Jeigu simptomai yra įvairialypiai (pvz., ir nerimas, ir bloga nuotaika, ir vegetacinės nervų sistemos funkcijos sutrikimas, ir nemiga), taip dažniausiai ir pasitaiko klinikinėje praktikoje, tada veiksmingiausia gydyti kelių vaistų deriniu....
Skaityti daugiauPasaulinė sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad iki 2020 m. depresija bus labiausiai paplitusi liga pasaulyje. Būtent ji lems daugiausiai mirčių. Jau šiandien daugiau kaip pusę savižudybių įvykdo žmonės, sergantys depresija. Statistika leidžia suvokti problemos mastą, tačiau ji nepajėgi atspindėti depresiją sergančio žmogaus nevilties, liūdesio, nerimo, baimės, skausmo ir kitų simptomų. Ar iš tiesų būtina kentėti, o gal yra veiksmingų ir saugių būdų šiai ligai įveikti? ...
Skaityti daugiauTuo metu, kai vieni žmonės depresiją vadina „madinga“ liga, o kiti mano, kad tai žmogaus silpnumo požymis, specialistai atranda vis daugiau įrodymų, kurie leidžia depresiją priskirti prie lėtinių, visą gyvenimą trunkančių ligų. Tai iš esmės keičia ir požiūrį į gydymą: jis turi būti ilgalaikis, o kai kuriais atvejais - tęstis ir visą gyvenimą. Priešlaikinis gydymo nutraukimas ar vaisto vartojimas nepakankamomis dozėmis skatina užtrukusių, gydymui atsparių depresijos formų atsiradimą. Tai sutrikdo žmogaus šeimyninius santykius, darbinę ir socialinę veiklą bei padidina savižudybės riziką. Planuojant depresijos, kaip lėtinės ligos, gydymą, svarbu parinkti tokį medikamentą, kurį būtų patogu vartoti ilgą laiką, užkertant kelią atkryčiui. ...
Skaityti daugiaugyvenimo istorija 38 m. amžiaus moteris kreipėsi dėl konfliktų šeimoje. jos...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauDalis žmonių patiria sunkios depresijos epizodus, kai apie prasidėjusią ligą supranta tiek jie patys, tiek aplinkiniai: vargina bloga nuotaika, nerimas, nenoras bendrauti, sumažėjęs darbingumas, mintys, kad neverta gyventi. Tačiau yra ir kitokia depresijos forma, dėl kurios sergantieji pas specialistus dažnai patenka atsitiktinai, nes nelaiko to liga. Tai - distimija....
Skaityti daugiauŠią istoriją aprašyti leido joje dalyvavę asmenys, tikrieji jų vardai neskelbiami....
Skaityti daugiau
