){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
“Man depresija”. Neretas ištaria šiuos žodžius, nesusimąstydamas apie jų prasmę. O kas tai yra depresija?
Visi mes patiriame įvairias emocijas, taip pat ir neigiamas - liūdesį, nusivylimą, sielvartą ir t.t. Tai visiškai normalu sveikam žmogui. Sergant depresija prislėgta, liūdna nuotaika, dažnai kartu su menkavertiškumo ir kaltės pojūčiu, gali tęstis nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių ar net metų. Ateitis atrodo niūri, o kasdieniai įprasti darbai, kuriuos anksčiau pavykdavo atlikti tarsi savaime, tampa sunkia našta. Be to, kartu su depresija dažnai pasireiškia nerimas, nepaaiškinama baimė, sutrikęs miegas bei apetitas, įvairūs nemalonūs jutimai kūne ir t.t.
Dalis žmonių patiria vienintelį depresijos epizodą gyvenime, kitiems depresija linkusi kartotis. Tačiau kiekvienam sergančiajam liga “griauna” gyvenimą, daro jį nepakeliamą. Dėl depresijos žmogus gali netekti darbo, šeimos, draugų. Be to, liga gali sukelti ar sustiprinti įvairius kūno negalavimus, alkoholizmą ar narkomaniją. Tačiau svarbiausia - ji gali atimti gyvenimą. Statistika rodo, kad nuo 45 iki 60 proc. savižudybių įvykdo sergantieji depresija.
Depresijos simptomus patiriantys žmonės dažniausiai pirmiausia bando juos įveikti patys. Vartoja žolelių arbatas, vaistinėje paprašo nereceptinių nervus raminančių vaistų ar kreipiasi į šeimos gydytoją prašydami raminamųjų tablečių. Neretas blogą nuotaiką bei nerimą bando malšinti alkoholiu. Deja, šios priemonės nėra itin veiksmingos depresijai įveikti. O “gydymasis” alkoholiu gali paskatinti priklausomumo vystymąsi.
Dažnai tiek pats sergantysis, tiek jį supantys žmonės yra linkę neigti ligą, jie mano, kad tereikia susiimti, ir viskas bus gerai. Tačiau depresija nėra charakterio silpnumas - tai pati tikriausia liga. Ji vystosi dėl sutrikusių biocheminių procesų galvos smegenyse, kai sumažėja cheminių medžiagų (mediatorių), perduodančių informaciją tarp nervinių ląstelių (neuronų), kiekis.
Šiandien gydytojų arsenale yra veiksmingų vaistų sutrikusiems biocheminiams procesams galvos smegenyse atnaujinti. Vienas jų, išsiskiriantis saugumu, geru toleravimu bei labai retais nepageidaujamais poveikiais, yra šiuolaikinis antidepresantas citalopramas. Pradėjus vartoti šio medikamento, per keletą savaičių pagerėja depresija sergančio žmogaus nuotaika, dingsta nerimas, miego, apetito sutrikimai, grįžta darbingumas ir gyvenimo džiaugsmas. Tyrimai rodo, kad citalopramas yra vienas tinkamiausių vaistų norint užkirsti kelią galimai depresija sergančiojo savižudybei. Kadangi depresijos gydymas yra ilgalaikis, labai svarbu, kad gydytojo paskirtas vaistas ne tik būtų veiksmingas, saugus ir gerai toleruojamas, bet ir nebrangus bei patogus vartoti. Šiomis savybėmis pasižymi farmacijos kompanijos “Hexal” citalopramas, žinomas Ciral pavadinimu. Šis antidepresantas išsiskiria ne tik maža kaina, kas užtikrina, kad pacientas ilgiau tęs gydymą, bet ir aukšta vokiška kokybe. Be to, tik “Hexal” farmacijos kompanijos citalopramas gali būti ne vien įprastų 20 ir 40 mg, bet ir 30 bei 60 mg dozuočių. Tai padeda parinkti tinkamesnį gydymą, esant didesnės dozės poreikiui, pacientas gali vartoti vieną tabletę vietoje kelių.
Citalopramo vartojama kartą per dieną, iš ryto ar vakare, neatsižvelgiant į valgį. Kaip ir kitų antidepresantų, vaisto patariama vartoti tol, kol visiškai išnyks ligos simptomai, ne mažiau nei 4-6 mėn. arba kiek paskiria gydytojas. Vaisto dozė kiekvienam žmogui nustatoma individualiai. Klinikinių tyrimų duomenimis, veiksmingiausia dienos dozė yra 40 mg, tačiau kai kuriems ligoniams gali būti veiksminga dvigubai mažesnė dozė, t. y. 20 mg. Didžiausia dienos dozė yra 60 mg.
Statistika rodo, kad depresija serga 30-50 proc. vyresnių nei 65 m. žmonių. Suaugę vaikai kartais pastebi, kad jų anksčiau buvę veiklūs, energingi, linksmi tėvai tapo verksmingi, suglebę, dirglūs, nuolat nerimaujantys ar jaučiantys nepaaiškinamą baimę, dažnai kalba apie mirtį. Neretai jie savavališkai didina gydytojo išrašytų raminamųjų dozę, tačiau tai būklės nepalengvina. Tyrimai rodo, kad, jei šiuos simptomus sukėlė depresija, vienas tinkamiausių vaistų yra citalopramas, kurio dažniausiai rekomenduojama dienos dozė pagyvenusiems žmonėms yra 20 mg. Kartais ši dozė būna per maža, o 40 mg per didelė, tuomet gali būti skiriama tarpinė 30 mg citalopramo (Ciral) dozė. Kadangi dažnas vyresnio amžiaus žmogus dėl įvairių kūno negalavimų ir taip vartoja nemažai vaistų, labai svarbu tai, kad vartojant citalopramo nereikia bijoti galimos medikamentų sąveikos.
Depresija - sunki, žmogaus gyvenimo kokybę, neretai savižudybę lemianti liga, tačiau šiandien ji gali būti sėkmingai gydoma. Todėl labai svarbu nebijoti kreiptis pagalbos ir vartoti vaistų depresijai gydyti. Su depresija reikia kovoti ir ją galima nugalėti.
Depresijos simptomus patiriantys žmonės dažniausiai pirmiausia bando juos įveikti patys. Vartoja žolelių arbatas, vaistinėje paprašo nereceptinių nervus raminančių vaistų ar kreipiasi į šeimos gydytoją prašydami raminamųjų tablečių. Neretas blogą nuotaiką bei nerimą bando malšinti alkoholiu. Deja, šios priemonės nėra itin veiksmingos depresijai įveikti. O “gydymasis” alkoholiu gali paskatinti priklausomumo vystymąsi.
Dažnai tiek pats sergantysis, tiek jį supantys žmonės yra linkę neigti ligą, jie mano, kad tereikia susiimti, ir viskas bus gerai. Tačiau depresija nėra charakterio silpnumas - tai pati tikriausia liga. Ji vystosi dėl sutrikusių biocheminių procesų galvos smegenyse, kai sumažėja cheminių medžiagų (mediatorių), perduodančių informaciją tarp nervinių ląstelių (neuronų), kiekis.
Šiandien gydytojų arsenale yra veiksmingų vaistų sutrikusiems biocheminiams procesams galvos smegenyse atnaujinti. Vienas jų, išsiskiriantis saugumu, geru toleravimu bei labai retais nepageidaujamais poveikiais, yra šiuolaikinis antidepresantas citalopramas. Pradėjus vartoti šio medikamento, per keletą savaičių pagerėja depresija sergančio žmogaus nuotaika, dingsta nerimas, miego, apetito sutrikimai, grįžta darbingumas ir gyvenimo džiaugsmas. Tyrimai rodo, kad citalopramas yra vienas tinkamiausių vaistų norint užkirsti kelią galimai depresija sergančiojo savižudybei. Kadangi depresijos gydymas yra ilgalaikis, labai svarbu, kad gydytojo paskirtas vaistas ne tik būtų veiksmingas, saugus ir gerai toleruojamas, bet ir nebrangus bei patogus vartoti. Šiomis savybėmis pasižymi farmacijos kompanijos “Hexal” citalopramas, žinomas Ciral pavadinimu. Šis antidepresantas išsiskiria ne tik maža kaina, kas užtikrina, kad pacientas ilgiau tęs gydymą, bet ir aukšta vokiška kokybe. Be to, tik “Hexal” farmacijos kompanijos citalopramas gali būti ne vien įprastų 20 ir 40 mg, bet ir 30 bei 60 mg dozuočių. Tai padeda parinkti tinkamesnį gydymą, esant didesnės dozės poreikiui, pacientas gali vartoti vieną tabletę vietoje kelių.
Citalopramo vartojama kartą per dieną, iš ryto ar vakare, neatsižvelgiant į valgį. Kaip ir kitų antidepresantų, vaisto patariama vartoti tol, kol visiškai išnyks ligos simptomai, ne mažiau nei 4-6 mėn. arba kiek paskiria gydytojas. Vaisto dozė kiekvienam žmogui nustatoma individualiai. Klinikinių tyrimų duomenimis, veiksmingiausia dienos dozė yra 40 mg, tačiau kai kuriems ligoniams gali būti veiksminga dvigubai mažesnė dozė, t. y. 20 mg. Didžiausia dienos dozė yra 60 mg.
Statistika rodo, kad depresija serga 30-50 proc. vyresnių nei 65 m. žmonių. Suaugę vaikai kartais pastebi, kad jų anksčiau buvę veiklūs, energingi, linksmi tėvai tapo verksmingi, suglebę, dirglūs, nuolat nerimaujantys ar jaučiantys nepaaiškinamą baimę, dažnai kalba apie mirtį. Neretai jie savavališkai didina gydytojo išrašytų raminamųjų dozę, tačiau tai būklės nepalengvina. Tyrimai rodo, kad, jei šiuos simptomus sukėlė depresija, vienas tinkamiausių vaistų yra citalopramas, kurio dažniausiai rekomenduojama dienos dozė pagyvenusiems žmonėms yra 20 mg. Kartais ši dozė būna per maža, o 40 mg per didelė, tuomet gali būti skiriama tarpinė 30 mg citalopramo (Ciral) dozė. Kadangi dažnas vyresnio amžiaus žmogus dėl įvairių kūno negalavimų ir taip vartoja nemažai vaistų, labai svarbu tai, kad vartojant citalopramo nereikia bijoti galimos medikamentų sąveikos.
Depresija - sunki, žmogaus gyvenimo kokybę, neretai savižudybę lemianti liga, tačiau šiandien ji gali būti sėkmingai gydoma. Todėl labai svarbu nebijoti kreiptis pagalbos ir vartoti vaistų depresijai gydyti. Su depresija reikia kovoti ir ją galima nugalėti.
Sausis laikomas vienu liūdniausių mėnesių. Po malonaus švenčių maratono tenka grįžti į darbus bei į mokslus, o kitos atostogos, saulė ir šiluma, atrodo, kažkur toli, už kalnų. Nieko tokio, jei slogi nuotaika pasitaiko tik retkarčiais, tačiau jei prislėgta nuotaika užsitęsia – galbūt tai vienas pirmųjų depresijos signalų? ...
Skaityti daugiauMūsų skaitytojas teiraujasi: „Mano žmona serga depresija nuo tada, kai gimė mūsų dukrytė (jai dabar penki mėnesiai). Atrodo, kad jokios priemonės, kurių mes ėmėmės, kurias siūlė šeimos gydytoja, nedavė naudos – žmona jaučiasi vis blogiau, o tai labai sunkina visos šeimos gyvenimą. Šeimos gydytoja siūlo kreiptis į psichiatrą, nes mano, kad ją reikia gydyti vaistais. Žmona atsisakinėja, teigdama, kad nenori tapti priklausoma nuo vaistų; (ar tai tiesa?), be to, ji vis dar maitina dukrytę. Gal yra kitų pagalbos būdų?” Gydytojos psichiatrės Alvydos Pilkauskienės prašome atsakyti mūsų skaitytojui bei papasakoti plačiau apie pogimdyminę depresiją. ...
Skaityti daugiauŠiuo metu depresija – vyraujanti psichikos liga. Mūsų geografinėje platumoje iki 70 proc. pacientų, besiskundžiančių įvairiais negalavimais, serga būtent depresija. Bent kartą šią būseną išgyvena apie 25 proc. moterų ir 10–15 proc. vyrų....
Skaityti daugiauSkaitytojai jau pastebėjo, kad pastaruoju metu labai daug rašoma ir kalbama apie depresijas. Neretai tenka išgirsti nuomonę, kad ši problema pernelyg sureikšminta ir išpūsta, tačiau specialistų žiniomis, apie 70 proc. sergančiųjų depresija yra iš viso negydomi, o kiti nurodo, kad negydoma dar didesnis skaičius sergančiųjų. Taip yra dėl to, kad pacientai nesikreipia pagalbos bei dėl to, kad ne visada tinkamai gydomi. Pvz., 2002 m. užsienyje atlikto tyrimo duomenimis (ištirta 18 679 gyventojų), tik 7 proc. depresijų atvejų buvo gydoma tinkamai - t.y. antidepresantais....
Skaityti daugiauPastaruoju metu apie depresiją nemažai kalbama bei rašoma. Nors specialistai tvirtina, kad depresija vis dar nepakankamai diagnozuojama ir gydoma, tenka išgirsti ir tokią nuomonę: “depresija sirgti dabar madinga”, “depresijos problema pernelyg sureikšminta ir išpūsta”....
Skaityti daugiauTamsūs rytai, tamsūs vakarai ir apniukusios dienos ne vienam sugadina nuotaiką, o dažnam sukelia sunkiai nuvejamą liūdesį, pasyvumą ir melancholiją. Juk rudens ir žiemos nelaukiama ne tik dėl šaltų orų, bet ir dėl tarsi ore tvyrančio sąstingio, kuris ir lemia minėtus sunkius jausmus, vadinamus sezonine depresija. Lapkričio „Sveiko žmogaus“ numeryje kalbame apie ją ir tai, kaip nuo jos apsisaugoti....
Skaityti daugiauDepresijos priežastys vis dar nėra iki galo aiškios, o kartais pastebimos priežasties gali ir nebūti. Manoma, kad kai kurie žmonės jau gimsta turėdami polinkį susirgti depresija. Kitiems tam tikrų medžiagų disbalansą smegenyse ir depresiją gali sukelti sukrečiantys įvykiai, ligos, vaistai ir kiti veiksniai. Vieni iš tokių reikšmingų veiksnių yra lėtinės somatinės ligos, tokios kaip diabetas, vėžys, artritas, širdies yda, ŽIV ar lėtinis skausmas ir kt. Kartais depresija, beviltiškumo jausmas ir neviltis priverčia sergančiuosius depresija galvoti apie gyvenimo nutraukimą. Todėl ją pastebėti būtina....
Skaityti daugiauDepresija – sunki, varginanti liga, kurios našta dažnai užgriūva ne tik patį sergantįjį, bet ir šeimos narius. Taigi kiekvieną sergantįjį šia klastinga liga reikia vertinti labai dėmesingai ir ypač tuomet, jei depresija serga mama, auginanti mažus vaikučius. Liga moters jėgas dažnai pakerta taip, kad ji negali tinkamai pasirūpinti vaikais. Negana to, kaip rodo tyrimai, lėtine depresija, nerimo ir kitais sutrikimais sergantys tėvai formuoja neteisingą vaikų požiūrį į sveikatą, taip skatindami „somatizaciją“*. Taip pat tėvų psichikos sveikata, psichologinė būsena yra svarbus veiksnys, nulemiantis, ar vaikas bus vedamas pas gydytoją ir kaip dažnai....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauVyrauja nuomonė, kad pogimdyminė depresija prasideda tuoj pat po gimdymo ir trunka tik kelias dienas, tačiau vis daugiau jaunų mamų skundžiasi užsitęsusiu prislėgtumu, irzlumu, nuolatiniu nuovargiu, motyvacijos stoka bei seksualinio potraukio praradimu. Apie pogimdyminės depresijos priežastis, požymius ir gydymą kalbamės su Vilniaus Antakalnio poliklinikos Psichikos sveikatos centro medicinos psichologe-psichoterapeute LINA KALINAUSKIENE....
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauKaip ir širdies bei kraujagyslių ligos, depresija tampa viena iš labiausiai paplitusių ligų. Skirtingų tyrėjų duomenimis, ja serga iki 20 proc. išsivysčiusių šalių gyventojų. Todėl labai svarbu, kad gydytojai gebėtų įtarti šią ligą, žinotų jos gydymo metodus bei laiku nusiųstų pacientą pas specialistą. Juk dažnai depresija tiek pačių ligonių, tiek aplinkinių vertinama kaip tingulys, blogas charakteris, išglebimas, egoizmas arba pesimizmas. Verta atsiminti, kad depresija - tai ne paprasčiausiai bloga nuotaika, o liga, turinti pakankamai aiškų biologinį pagrindą, kurią galima efektyviai išgydyti, nes žinomi veiksmingi jos gydymo būdai bei priemonės. Kuo anksčiau bus nustatyta diagnozė ir kuo greičiau pradėta tinkama terapija, tuo daugiau šansų, kad pacientas greitai pasveiks, liga nesikartos ir neįgaus sunkios formos, smarkiai sutrikdančios sergančiojo darbingumą, pabloginančios gyvenimo kokybę, dažnai lydimos noro nusižudyti. Taigi kokie yra depresijos diagnostikos kriterijai?...
Skaityti daugiauPavasarinis nuovargis – šiuo laiku ypač dažnai girdima frazė. Kas tai – kasmet pasireiškiantis sveikatos sutrikimas ar kitų ligų simptomas? Konsultuoja psichologė Vita ČIORAITIENĖ....
Skaityti daugiauAtrodytų, kad pavasaris neša gerą nuotaiką, džiaugsmingą laukimo jausmą, bet, pasirodo, ne visiems. Psichiatrai žino, kad šiuo metų laiku pagausėja pacientų, sergančių depresija....
Skaityti daugiauDauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauSenėjimas tampa vis aktualesne tema, nes pagyvenusių ir senų žmonių populiacija didėja. Dažnam kyla klausimai: ar įmanomas sveikas senėjimas? Ar psichikos sutrikimai vyresniame amžiuje susiję su normaliu senėjimo procesu, ar tai liga? ...
Skaityti daugiauDalis žmonių prisipažįsta, kad jie visiškai nelaukia švenčių, nes jos teikia daugiau nemalonių nei gerų emocijų, be to, vargina ir ...trukdo dirbti. Kartais tokios mintys ima kirbėti nė neprasidėjus šventiniam šurmuliui. Populiariai tokia nuotaika vadinama švenčių depresija. Ar tai tik terminas šventės nelaukimo nuotaikai (nenuotaikai) apibūdinti, o gal – dvasinė liga? Į šį klausimą atsakė Medicinos centro „Neuromeda“ gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Zita Alseikienė....
Skaityti daugiauDaugelis įvairaus sunkumo psichikos ligų (psichozės, depresija, neurozės ir kt.) turi biologinį pagrindą, t.y. sergant jomis atsiranda biocheminių pakitimų tam tikrose smegenų struktūrose. Sutrinka nervinį impulsą pernešančių medžiagų – neuromediatorių – pusiausvyra (vienų santykinai padaugėja, kitų – sumažėja). Būtent dėl to pasireiškusių vegetacinės nervų sistemos sutrikimo simptomų ar psichikos sutrikimų, pvz., depresijos, nerimo, įkyrumų ir pan., nepavyksta įveikti vien tik valios pastangomis. Norint jų atsikratyti, dažniausiai tenka vartoti vaistų. Jei pagal ligos simptomus galima įtarti, kad labiau pažeista tik vieno neuromediatoriaus sistema (tokiu atveju pasireiškia palyginti nedaug simptomų ir liga trunka neilgai), pakanka gydyti vienu medikamentu ir galima tikėtis, kad būklė gana greitai pagerės? Jeigu simptomai yra įvairialypiai (pvz., ir nerimas, ir bloga nuotaika, ir vegetacinės nervų sistemos funkcijos sutrikimas, ir nemiga), taip dažniausiai ir pasitaiko klinikinėje praktikoje, tada veiksmingiausia gydyti kelių vaistų deriniu....
Skaityti daugiauPasaulinė sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad iki 2020 m. depresija bus labiausiai paplitusi liga pasaulyje. Būtent ji lems daugiausiai mirčių. Jau šiandien daugiau kaip pusę savižudybių įvykdo žmonės, sergantys depresija. Statistika leidžia suvokti problemos mastą, tačiau ji nepajėgi atspindėti depresiją sergančio žmogaus nevilties, liūdesio, nerimo, baimės, skausmo ir kitų simptomų. Ar iš tiesų būtina kentėti, o gal yra veiksmingų ir saugių būdų šiai ligai įveikti? ...
Skaityti daugiauTuo metu, kai vieni žmonės depresiją vadina „madinga“ liga, o kiti mano, kad tai žmogaus silpnumo požymis, specialistai atranda vis daugiau įrodymų, kurie leidžia depresiją priskirti prie lėtinių, visą gyvenimą trunkančių ligų. Tai iš esmės keičia ir požiūrį į gydymą: jis turi būti ilgalaikis, o kai kuriais atvejais - tęstis ir visą gyvenimą. Priešlaikinis gydymo nutraukimas ar vaisto vartojimas nepakankamomis dozėmis skatina užtrukusių, gydymui atsparių depresijos formų atsiradimą. Tai sutrikdo žmogaus šeimyninius santykius, darbinę ir socialinę veiklą bei padidina savižudybės riziką. Planuojant depresijos, kaip lėtinės ligos, gydymą, svarbu parinkti tokį medikamentą, kurį būtų patogu vartoti ilgą laiką, užkertant kelią atkryčiui. ...
Skaityti daugiaugyvenimo istorija 38 m. amžiaus moteris kreipėsi dėl konfliktų šeimoje. jos...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauDalis žmonių patiria sunkios depresijos epizodus, kai apie prasidėjusią ligą supranta tiek jie patys, tiek aplinkiniai: vargina bloga nuotaika, nerimas, nenoras bendrauti, sumažėjęs darbingumas, mintys, kad neverta gyventi. Tačiau yra ir kitokia depresijos forma, dėl kurios sergantieji pas specialistus dažnai patenka atsitiktinai, nes nelaiko to liga. Tai - distimija....
Skaityti daugiauŠią istoriją aprašyti leido joje dalyvavę asmenys, tikrieji jų vardai neskelbiami....
Skaityti daugiau
