Muzika

Teisingai sakoma, kad muzikos tikslas - sujaudinti sielą. Joks kitas menas taip subtiliai nesužadina žmogaus širdyje kilnių jausmų; joks kitas menas sielai neatveria gamtos grožio, pažinimo žavesio, tautų savitumo, jų audringų aistrų ir skausmingų kančių. Gailestis, viltis, siaubas, susikaupimas, sąmyšis, entuziazmas, tikėjimas, abejonės, žavėjimasis šlove, ramybe - visa tai ir dar daug ką kita muzika mums duoda arba atima iš mūsų dėl savo genialumo ir tai priklauso nuo mūsų jautrumo. Ji net atkuria išorinį daiktų vaizdą ir be pigių garso efektų ar aklo tikrovės šurmulio mėgdžiojimo kaip per rūką, sutaurinantą ir iškeliantį juos virš kitų, mums rodo tuos išorinio pasaulio daiktus, kurių link pakreipia mūsų vaizduotė. Žorž Sand
 

Visur ir visada mus supa garsai. Muzika gali būti bendravimo priemonė, jai įtakos turi natūralūs reiškiniai, dvasinis gerbūvis ir elgesys.
Skirtingai nei kitos meno rūšys, muzika priskiriama ankstyvosioms kultūroms. Jau nuo senovės žmonės vertino muziką. Tačiau tuomet ji buvo vertinama ne dėl estetikos, vokalinių ar instrumentinių sugebėjimų, o dėl praktinių sumetimų, pavyzdžiui, pamėgdžiodavo natūralius garsus. Ilgainiui pradėtos kurti melodingos norus išreiškiančios žinutės.
Vėliau muziką buvo pradėta naudoti “apsivalymo”, gydymo tikslais. Pavyzdžiui, nuo seno muzika buvo kaip vaistas, lengvinantis ligos simptomus, bet neveikiantis jos priežasties, padedantis išsilaisvinti iš šėtono valios apsėstiesiems arba kaip priemonė, padedanti tiesiogiai bendrauti su dievais. Graikų ir kiniečių sukurtos melodijos, grojamos pietų metu, labai padėdavo virškinimui. Indėnų ir afrikiečių šamanai būgnų mušimu ir giesmėmis gindavosi nuo blogųjų dvasių. Taip, kaip Dovydas grodamas arfa suvaldė Izraelio karaliaus Sauliaus melancholiją ir nekontroliuojamus pykčio priepuolius, šiuolaikiniai gydytojai muzika gydo lėtines ūmias psichines, emocines ir fizines ligas.
Jeigu nutarėte išbandyti muzikos gydomąją galią, Jums reikia įsitaisyti patogią vietelę be pašalinių trikdžių - tai gali būti lova, patogus krėslas ar pievelė. Dar svarbiau už patogų krėslą yra muzikos pasirinkimas. Nors, sakoma, dėl skonio nesiginčijama, yra tam tikros kryptys, kurios gali padėti sukurti gydomąją aplinką.


Klausymo būdas. Pabandykite pamiršti laiką, pasirinkite patogią vietą bei poziciją. Svarbiausia, kad jums turi būti patogu. Apsirenkite laisvais drabužiais. Jeigu trukdo šviesa, išjunkite šviesą arba uždenkite langus ir pasilikite tik prie blausios šviesos.
Norėdami įsitikinti klausymo seanso efektyvumu, prieš ir po seanso pasitikrinkite pulsą. Normalus širdies ritmas yra šešiasdešimt - aštuoniasdešimt dūžių per minutę. Jeigu muzikos taktas yra lėtesnis už jūsų širdies ritmą, klausymas gali sulėtinti jūsų širdies ritmą ir sumažinti kraujospūdį, bent jau seanso metu. Kadangi dažniausiai populiarios muzikos taktas daug greitesnis nei šešiasdešimt taktų per minutę, tokią muziką rinktis reikia atsargiai. Pradžioje pabandykite Bacho Branderburgo ketvirtą koncertą ar Holsto “The Planets”.
Kaip lėta muzika gali sulėtinti organizmo funkcijas, taip greita gali padidinti fizinį aktyvumą. Pavyzdžiui, muzika yra nepamainomas pagalbininkas aerobikos ar sporto salėje. Muzika padeda mokantis takto, ypač vaikams ar autizmu sergantiems asmenims, iš kurių yra reikalaujama pakartoti pratimus ar veiksmus.
Muzikos galimybės sukurti gydomąją atmosferą yra gerai žinomos. Vienokia muzika gali raminti, kitokia - pakelti nuotaiką. Pasirenkant muziką būtina pažinti individualų skonį: ta pati muzika skirtingiems žmonėms gali sukelti priešingus jausmus.
Jeigu jūs grojate muzikos instrumentu, jis taip pat gali tapti terapine priemone. Pabandykite pagroti ramią melodiją atsipalaidavimui, linksmą - pagyvindamas mintis. Jeigu nusprendėte gydytis besimokydamas groti, pirmiausia įsitikinkite, ar pasirinkote tinkamą instrumentą. Naujos melodijos mokymasis padeda užsimiršti, tačiau jeigu ta melodija jums per sunki arba ji pernelyg liūdna, o jūs norite pralinksmėti, tuomet tik dar labiau susierzinsite. Geriausia pasirinkti nesunkias, trumpas melodijas.
Muzikos klausymas ar grojimas kokiu nors instrumentu palengvina sergančiųjų astma, hipertenzija, migrena būseną, malšina skausmą, padeda greičiau išsigydyti traumas, atsigauti po insulto, taip pat senatvinės demencijos bei Alzheimerio ligos atveju, be to, skatina neišnešiotų kūdikių augimą, gydo nemigą, nerimą, depresiją, stresą, gerina mokymąsi, bendravimą.
Jeigu norite išbandyti ir įsitikinti muzikos efektyvumu, tereikia patogiai įsitaisyti, įsijungti grotuvą, ir Jūs pajusite, kaip atslūgsta galvos skausmas ir ateina raminantis miegas po sunkios dienos.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai