Arterinis kraujospūdis ir orų permainos

Vienos dažniausių lėtinių ligų arterinės hipertenzijos eigai, pasirodo, įtakos turi ne tik gyvenimo būdas, vartojami vaistai, kitos lėtinės ligos, bet ir metų ir paros laikas, savaitės dienos, oro temperatūra.
 

Šiluma ir šaltis veikia skirtingai


Seniai pastebėta, kad šiltuoju metų periodu mirčių nuo širdies kraujagyslių ligų (t.y. miokardo infarktų, insultų) dažnis yra mažesnis nei šaltuoju. Šios ligos yra siejamos su arterinio kraujospūdžio pokyčiais, todėl mokslininkai pradėjo aktyviai nagrinėti šį klausimą.
Tyrimo su 6404 įvairaus amžiaus dalyviais, kurių kraujospūdis (KS) buvo normalus (t.y. < 140/90 mmHg) arba padidėjęs, rezultatai pasirodė ganėtinai įdomūs. Jie 2006 metais buvo paskelbti moksliniame žurnale „Hypertension“.
Paaiškėjo, kad dieninis kraujospūdis buvo daug aukštesnis šaltomis dienomis (kai oro temperatūra svyravo nuo minus 0,70 iki plius 6,20 C) ir žemesnis karštomis dienomis (kai oro temperatūra svyravo nuo plius 25,50 iki 32,50 C), palyginti su dienomis, kai oro temperatūra buvo vidutinė tarp minėtų dydžių.
Įdomu tai, kad šaltuoju metų laiku aukštesnis buvo rytinis arterinis kraujospūdis, o karštuoju – naktinis.
Minėtieji svyravimai buvo didžiausi vyresnio amžiaus (daugiau kaip 65 metų) hipertenzija sergantiems žmonėms.
Skirtingai nuo kraujospūdžio, širdies susitraukimų dažnis (pulsas) šaltomis ir šiltomis dienomis nesikeitė.
 

 

Pirmadienio rytą sunku ne tik keltis


Kraujospūdžio svyravimui turi įtakos paros laikas ir net savaitės dienos. Dauguma tyrimų parodė, kad miokardo infarktų ir insultų dažnis padidėja rytais, ypač pirmadienio rytą. Manoma, kad žiemą jį lemia aukštas rytinis arterinis kraujospūdis, o vasarą – blogai kontroliuojamas aukštas naktinis. Tai ypač akcentuojama pagyvenusiems hipertenzija sergantiems žmonėms. Aukštas rytinis kraujospūdis – svarbus širdies ir kraujagyslių sistemos įvykių bei organų taikinių (akių, inkstų, širdies, smegenų) pažeidimo rizikos veiksnys.
 

Nelauktos žiemos „dovanos“


Gydytojai teigia, kad žiemą arterinį kraujospūdį koreguoti sunkiau, juk natūralu, kad šaltoje aplinkoje kraujagyslės susitraukia. Be to, žiemą dažniau sergama peršalimo ligomis, kurioms gydyti neretai vartojama nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, mažinančių temperatūrą, skausmą, nosies užgulimą, bet kartu didinančių kraujospūdį. Šaltuoju metu taip pat padidėja trombozinių komplikacijų tikimybė, nes kraujyje didėja krešėjimą skatinančios medžiagos (fibrinogeno) koncentracija.
Be to, kaip žinoma, žiemą padaugėja depresijos atvejų, nes trūksta saulės šviesos, todėl vartojama daugiau alkoholio, kavos, rūkoma, mažiau judama, priaugama svorio. Visi šie veiksniai didina arterinį kraujospūdį.
 

Gražuolė vasara gali „negražiai“ pasielgti


Vasarą, priešingai, šiltoje aplinkoje kraujagyslės išsiplečia, prakaituojama, organizme sumažėja vandens ir druskų kiekis, todėl dieną kraujospūdis sumažėja, o naktį – padidėja.
Reiktų nepamiršti, kad sumažėjusi druskų koncentracija gali nulemti šilumos smūgio išsivystymą, ypač pagyvenusiems žmonėms. Šilumos atidavimas sutrinka (sumažėja) sergant širdies ligomis, arterine hipertenzija, diabetu, nutukusiems žmonėms, todėl karštomis dienomis didėja rizika perkaisti.
 

Geros savijautos taisyklės


Kad vasarą smagiai pailsėtumėte:
Neikite karščiausiu dienos metu į lauką.
Leiskite laiką pavėsyje ar patalpose, kur įrengta oro kondicionavimo sistema.
Gerkite pakankamai skysčių – 1,5–2 l/parą (sergantiesiems širdies ar inkstų ligomis – individualiai).
Dėvėkite laisvus natūralaus pluošto rūbus.
Planuokite savo poilsį iš anksto, atsižvelgdami į orų prognozę.
 

Koreguokite savo kraujospūdį


Labai svarbu pabrėžti, kad vyresnio nei 65 metų amžiaus žmonės linkę susimažinti kraujo spaudimą mažinančių vaistų skaičių bei dozę šiltuoju metu laiku; tuo tarpu jaunesni nei 50 metų amžiaus žmonės to nedaro.
Todėl labai svarbu:
· Užtikrinti gerą kraujospūdžio kontrolę 24 valandas, t.y. reguliariai ir tvarkingai vartoti kraujo spaudimą mažinančius vaistus, neatsižvelgiant į metų laiką.
· Mankštintis bet kuriuo metų laiku.
· Miegoti ne mažiau kaip 7–8 val. per parą.
· Valgyti saikingai, rinktis mažiau kaloringus maisto produktus.
· Riboti kavos, alkoholinių gėrimų vartojimą, pirmenybę teikti žaliajai arbatai.
· Nerūkyti.
· Stiprinti imunitetą.
· Netapti „darboholiku“.
Ir prisiminkite, kad optimistinė nuotaika – jūsų galingas ginklas kovojant su bet kokia liga!

Susiję straipsniai

Mūsų draugai