Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » NETRADICINĖ MEDICINA  » Rudeninės vaistažolės – jūsų sveikatai

Rudeninės vaistažolės – jūsų sveikatai

Neabejojame, kad vasarą ir ankstyvą rudenį nemaža dalis skaitytojų bent šiek tiek laiko skyrė vaistingiems augalams rinkti ir paruošti. Ir ne tik todėl, kad paskutiniuoju metu liaudies medicina tampa vis „madingesnė“, tačiau ir todėl, kad ji išties yra veiksminga. Šiame numeryje – apie keletą augalų, kuriuos dažniausiai renkame rudens sezono pradžioje ar viduryje, o iš jų pagamintais preparatais gydomės visus metus.
 

Paprastoji rasakila


Paprastoji rasakila – daugiametis žolinis augalas, žydintis gegužės-spalio mėnesiais. Jis auga pievose, mišriuose ir lapuočių miškuose, paupiuose.
Viduramžiais tikėta, kad šis augalas turi stebuklingų gydomųjų savybių.
Medicinoje preparatams gaminti naudojama rasakilos antžeminė dalis, išdžiovinta gerai vėdinamoje patalpoje.
Gydomosios savybės. Augalas lengvina atsikosėjimą, yra vartojamas nuo viduriavimo, dispepsijos. Pasižymi sutraukiamosiomis savybėmis, jį taip pat galima naudoti šlapimo išsiskyrimui skatinti.
Rasakilos lapus galima vartoti ir išoriškai – šunvotėms ar pūliniams gydyti. Senovėje žolės nuoviras naudotas išbertai odai apiplauti.
Dėmesio: Rasakilos geriau nevartoti esant pa­­didėjusiam kraujo krešėjimui, užkietėjusiems viduriams, susiaurėjusioms kraujagyslėms.
Rasakilos užpilas
1 valg. šaukštą susmulkintos žolės užpilkite 200 ml šalto vandens ir kaitinkite, kol užvirs. Gerti galima po valandos. Vartoti po 1 valg. šaukštą kas 2 valandas.

 

Įžulnusis skylenis


Šis daugeliui turbūt negirdėtas augalas – tai daugiametis parazitinis grybas. Jis auga ant sužalotų medžių kamienų, šakų (dažniausiai beržų). Grybas yra tamsiai rudos arba beveik juodos spalvos.
Įžulnusis skylenis renkamas bet kuriuo metų laiku, tačiau geriausia ir lengviausia jį pastebėti vėlų rudenį ar žiemą, medžiams jau numetus lapus.
Atpjauto nuo kamieno grybo gumbai susmulkinami ir džiovinami džiovykloje.
Gydomosios savybės. Grybo veikliosios medžiagos stiprina organizmo apsaugines reakcijas, skatina smegenų medžiagų apykaitą, stabdo kai kurių navikų augimą. Iš šio grybo pagaminto vaisto befungino patariama gerti sergant onkologinėmis ligomis, taip pat gastritu, opalige, atonija.
Liaudies medicinoje naudojama grybo vandeninė ištrauka. Išdžiovintą grybą reikia nuplauti, užpilti verdančiu vandeniu ir palikti šiltoje vietoje 4–5 valandoms, kad neatauštų vanduo. Suminkštėjęs grybas sutarkuojamas, viena jo dalis užpilama 5 dalimis iki 50° C pašildyto vandens (kuriame mirko grybas). Palaikoma 48 val., nupilama, nuspaudžiama pro marlę ir pripilama vandens iki pradinio tūrio. Vartoti ištrauką galima tik 4 dienas! Geriama po 200 ml 3 kartus per dieną sergant vėžinėmis ligomis. Dėmesio – gydantis preparatu negalima valgyti aštraus maisto, rūkytų dešrų, konservų. Taip pat patariama prieš gydantis pasitarti su gydytoju.
 

Plikasis skleistenis


Plikasis skleistenis – daugiametis žolinis augalas, augantis visoje Lietuvoje sausose pievose, laukuose, pakelėse. Žydi jis nuo birželio iki spalio mėnesio.
Skleistenio žolė, naudojama vaistams, renkama visu vegetacijos periodu.
Gydomosios savybės. Žolės užpilas naudojamas šlapimo išsiskyrimui skatinti, sergant vandene, šlapimo pūslės uždegimu, jos spazmams atpalaiduoti. Skleistenio preparatais galima gydyti ir inkstų ligas: nefrozinį sindromą, nefritus.
Plikojo skleistenio užpilas
3 valgomuosius šaukštus susmulkintos žolės užpilkite 200 ml verdančio vandens ir virinkite apie 10–15 min. ant mažos ugnies. Po 30 min. nukoškite. Gerkite po 1–2 valg. šaukštus 3–4 kartus per dieną.
 

Miškinė dedešva


Lietuvoje gana retas, bet dykvietėse ir pakelėse randamas dvimetis žolinis augalas žydi birželio–spalio mėnesiais. Preparatams ruošti renkami dedešvos lapai ir žiedai. Surinkta žaliava džiovinama pavėsyje ar džiovykloje.
Gydomosios savybės. Dedešvos lapų ir žiedų užpilas pasižymi uždegimą slopinančiomis savybėmis, todėl jį patariama gerti sergant tiek virškinamojo trakto uždegiminėmis ligomis, tiek ir bronchitu, laringitu.
Dedešvos gleivės, atsirandančios užpile, apsaugo virškinamojo trakto sieneles nuo dirginančių medžiagų.
Senoliai augalo užpilą naudojo burnos ertmei skalauti, atsiradus gleivinės uždegimui.
Dėmesio – užpilo negalima vartoti sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui!
Miškinės dedešvos užpilas
2 valg. šaukštus išdžiūvusių bei susmulkintų lapų ir žiedų užpilkite 200 ml verdančio vandens ir po pusvalandžio nukoškite. Gerkite po 3–4 valg. šaukštus per dieną.

Susiję straipsniai

Rodyti daugiau

Video

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2024. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS