Pokalbis su vienu garsiausių Europoskardiologų apie širdį, pulsą ir krūtinės anginą

Šių metų gegužės mėnesį Lietuvoje vyko jungtinė Europos ir Lietuvos kardiologų draugijų konferencija „Išeminės širdies ligos diagnostikos ir gydymo naujovės 2009“. Konferencijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė žymiausi Lietuvos širdies ligų gydytojai. Į šią konferenciją taip pat atvyko ypatingas svečias iš Italijos – Europos kardiologų draugijos prezidentas profesorius Roberto Ferrari. Taigi pokalbis su profesoriumi apie širdį, pulsą ir krūtinės anginą.
 

Ką galėtumėte pasakyti apie šiuolaikinės kardiologijos pasiekimus?


Per pastaruosius 30 m. medicina sugebėjo pailginti žmogaus gyvenimo trukmę maždaug dešimčia metų. Ir būtent kardiologija prie to prisidėjo daugiausia. Mes galime atitolinti žmogaus mirtį, tačiau širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi visame pasaulyje. Sugebėję pailginti gyvenimą, privalome žengti ir toliau. Kardiologijoje vartojami ypač veiksmingi vaistai, sudėtingos medicininės intervencijos priemonės. Taigi kardiologai turi daug įvairių galimybių.

 

Kokie, Jūsų manymu, didžiausi iššūkiai kardiologijos srityje?


Mes, kardiologai, turime ir žinių, ir patirties, ir veiksmingų vaistų. Tačiau neretai pritrūksta lėšų. Kaip žinoma, kiekviena naujovė brangiai kainuoja. Vis dėlto daug geriau pinigus išleisti vaistams nei ginklams. Civilizuota valstybė privalo investuoti į sveikatos apsaugą. Taip pat būtina kuo daugiau nuveikti ligų prevencijos srityje. Prevencija yra pigesnė ir efektyvesnė negu gydymas. Tai yra ne tik kardiologų, bet ir visos valstybės reikalas. Būtina, kad šalies valdžia norėtų stiprinti prevenciją, nes daug ką dar reikia padaryti, o vieni kardiologai to neišgalėtų. Medicina yra sudėtinga, atsiranda labai daug naujovių. Taigi ypač svarbu įvertinti ekonominius sveikatos apsaugos kaštus. Tai didžiausias iššūkis gydytojams.
 

Kodėl vis daugiau dėmesio skiriama išeminei širdies ligai?


Išeminė širdies liga yra pagrindinė žudikė tiek Rytų, tiek Vakarų pasaulyje. Ji yra didžiausia širdies problema. Juk širdis kiekvieną dieną susitraukia apie 100 000 kartų, perpumpuoja apie 9000 litrų kraujo. Taigi jai reikia daug „kuro“, t.y. deguonies, kad galėtų pagaminti ir panaudoti daug energijos tokiam darbui atlikti. Deguonis širdį pasiekia koronarinėmis (vainikinėmis) arterijomis. Kartais šias arterijas ištinka liga, vadinama ateroskleroze. Kaip nepakankamas kiekis kuro stabdo visą variklį, tas pat vyksta ir su širdimi, negaunančia pakankamai deguonies. Viso šio mechanizmo būklė ir arterijų veikimas priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo. Mes valgome per daug ir per riebiai, judame nepakankamai – daug mažiau nei praeityje, be to, daug rūkome. Tai yra mūsų civilizacijos problema. Rytų valstybėse, ypač Rusijoje, koronarinių arterijų ligų daugėja. Kodėl? Dėl labai spartaus gyvenimo pokyčio nuo kaimiško prie urbanistinio. Žmonės perima miestietišką gyvenimo būdą su visomis jo ydomis ir blogais įpročiais. Jie nebedirba fizinio darbo, per daug valgo.


 

Kodėl krūtinės angina sergančiam pacientui svarbu žinoti savo širdies susitraukimų dažnį ramybės metu?


Dar neseniai kardiologai paciento sveikata susirūpindavo tik tuomet, kai paciento širdis ramybės metu susitraukia 80–90 kartų per minutę. Tradiciškai sveiko žmogaus širdies susitraukimų dažnio riba buvo laikoma 70 kartų per minutę. Tačiau neseniai atlikti tyrimai parodė, kad sergančiųjų išemine širdies liga ar krūtinės angina pacientų pulsas turėtų būti mažesnis negu sveikų žmonių, t.y. ramybės būsenoje jis neturėtų viršyti 60 kartų. Galima pateikti iškalbingą faktą: paukščio kolibrio širdis susitraukia kelis tūkstančius kartų per minutę, ir jis gyvena apie 5 mėnesius. Tuo tarpu vėžlio pulsas – 6 kartai per minutę, ir jo gyvenimo trukmė siekia 177 metus. Taigi kuo taupiau veikia širdis, tuo ilgesnė gyvenimo trukmė. Tyrimais įrodyta, kad dažnesnis sergančiųjų pulsas labai padidina mirties riziką. Todėl kiekvienam, o ypač krūtinės angina sergantiems pacientams, rekomenduočiau sekti savo širdies susitraukimų dažnį, tai itin svarbus žymuo.
 

Ar yra naujų išeminės širdies ligos gydymo galimybių, naujų vaistų?


Šiandien mes turime naują vaistą, kuris veikia paprastai: sumažina širdies susitraukimų dažnį. Širdies susitraukimų dažnis yra lyg variklio greitis, ir, jei jis yra didelis, varikliui reikia daugiau kuro, tačiau jei variklio padavimo vamzdis užsikemša, atsiranda komplikacijų. Tokiu atveju dėl žmogaus „kuro“ – deguonies – trūkumo jį gali ištikti infarktas. Taigi, sumažindami variklio greitį, sumažiname ir kuro poreikį. Vaistais sumažindami širdies susitraukimų dažnį, galime tinkamai gydyti koronarinių arterijų ar išeminę širdies ligą. Šis vaistas yra ivabradinas – tai didžiausia naujovė, kurią turime šiuo metu Europoje. Nuo senesnių vaistų jis skiriasi tuo, kad labiau pagerina širdies kraujotaką, nepablogina širdies elektrinių signalų laidumo, išsaugo širdies susitraukimų jėgą. Todėl šį vaistą vartojantys pacientai geriau toleruoja fizinį krūvį, jie labiau apsaugoti nuo anginos priepuolių ir miokardo infarkto.
 

Ar lytis turi įtakos širdies ir kraujagyslių ligoms?


Lytis mums, kardiologams, yra problema, nes paplitęs įsitikinimas, jog širdies ir kraujagyslių ligos yra vyrų ligos. Tai neteisingas požiūris. Ši liga būdinga ir vyrams, ir moterims. Moterims ji mažiau būdinga iki menopauzės. Tačiau po menopauzės ligos rizika padidėja ir net lenkia vyrų susirgimo atvejus. Vis dėlto moterys daugiau jaudinasi dėl krūties vėžio negu dėl infarkto arba išeminės širdies ligos. Bet tarp moterų vienam mirties nuo krūties vėžio atvejui tenka 10 mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų atvejų. Dėl neteisingo požiūrio moterys į mus kreipiasi per vėlai. O ir kardiologai paprastai yra neįpratę į moteris žiūrėti kaip į rimtas pacientes. Dėl to Europos kardiologų draugija rengia projektą, siekdama padidinti moterų supratimą, kad širdies ir kraujagyslių ligos gali būti ir jų problema. Ir ta problema didėja, nes moterys vis daugiau rūko, vis daugiau dirba – taip užsikrauna dvigubą naštą, nes turi ne tik dirbti, bet ir prižiūrėti namus. Taigi tam tikra prasme moterys patiria daugiau streso negu vyrai.
Moterys, jei tik pajuntate kokį skausmą krūtinės srityje, – eikite pas gydytoją, nedelskite. Nepamirškite, kad būtina saugotis ne tik krūties vėžio, bet ir širdies bei kraujagyslių ligų. Jos labai dažnos. Vyrams, žinoma, tikrintis tiek pat svarbu.
Ačiū už pokalbį.
 

Kaip sužinoti, koks yra Jūsų širdies susitraukimų dažnis?


- Prieš skaičiuodami širdies susitraukimų dažnį, pasėdėkite ramioje aplinkoje bent 5 minutes. Aplinkos temperatūra turėtų būti apie 20–24 laipsnius šilumos.
- Riešo srityje apčiuopkite pulsą ir skaičiuokite tvinksnius 30 sekundžių. Gautą skaičių padauginkite iš 2, taip sužinosite, koks yra jūsų širdies susitraukimų dažnis.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai