Per pastaruosius 30 m. medicina sugebėjo pailginti žmogaus gyvenimo trukmę maždaug dešimčia metų. Ir būtent kardiologija prie to prisidėjo daugiausia. Mes galime atitolinti žmogaus mirtį, tačiau širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi visame pasaulyje. Sugebėję pailginti gyvenimą, privalome žengti ir toliau. Kardiologijoje vartojami ypač veiksmingi vaistai, sudėtingos medicininės intervencijos priemonės. Taigi kardiologai turi daug įvairių galimybių.
Mes, kardiologai, turime ir žinių, ir patirties, ir veiksmingų vaistų. Tačiau neretai pritrūksta lėšų. Kaip žinoma, kiekviena naujovė brangiai kainuoja. Vis dėlto daug geriau pinigus išleisti vaistams nei ginklams. Civilizuota valstybė privalo investuoti į sveikatos apsaugą. Taip pat būtina kuo daugiau nuveikti ligų prevencijos srityje. Prevencija yra pigesnė ir efektyvesnė negu gydymas. Tai yra ne tik kardiologų, bet ir visos valstybės reikalas. Būtina, kad šalies valdžia norėtų stiprinti prevenciją, nes daug ką dar reikia padaryti, o vieni kardiologai to neišgalėtų. Medicina yra sudėtinga, atsiranda labai daug naujovių. Taigi ypač svarbu įvertinti ekonominius sveikatos apsaugos kaštus. Tai didžiausias iššūkis gydytojams.
Išeminė širdies liga yra pagrindinė žudikė tiek Rytų, tiek Vakarų pasaulyje. Ji yra didžiausia širdies problema. Juk širdis kiekvieną dieną susitraukia apie 100 000 kartų, perpumpuoja apie 9000 litrų kraujo. Taigi jai reikia daug „kuro“, t.y. deguonies, kad galėtų pagaminti ir panaudoti daug energijos tokiam darbui atlikti. Deguonis širdį pasiekia koronarinėmis (vainikinėmis) arterijomis. Kartais šias arterijas ištinka liga, vadinama ateroskleroze. Kaip nepakankamas kiekis kuro stabdo visą variklį, tas pat vyksta ir su širdimi, negaunančia pakankamai deguonies. Viso šio mechanizmo būklė ir arterijų veikimas priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo. Mes valgome per daug ir per riebiai, judame nepakankamai – daug mažiau nei praeityje, be to, daug rūkome. Tai yra mūsų civilizacijos problema. Rytų valstybėse, ypač Rusijoje, koronarinių arterijų ligų daugėja. Kodėl? Dėl labai spartaus gyvenimo pokyčio nuo kaimiško prie urbanistinio. Žmonės perima miestietišką gyvenimo būdą su visomis jo ydomis ir blogais įpročiais. Jie nebedirba fizinio darbo, per daug valgo.
Dar neseniai kardiologai paciento sveikata susirūpindavo tik tuomet, kai paciento širdis ramybės metu susitraukia 80–90 kartų per minutę. Tradiciškai sveiko žmogaus širdies susitraukimų dažnio riba buvo laikoma 70 kartų per minutę. Tačiau neseniai atlikti tyrimai parodė, kad sergančiųjų išemine širdies liga ar krūtinės angina pacientų pulsas turėtų būti mažesnis negu sveikų žmonių, t.y. ramybės būsenoje jis neturėtų viršyti 60 kartų. Galima pateikti iškalbingą faktą: paukščio kolibrio širdis susitraukia kelis tūkstančius kartų per minutę, ir jis gyvena apie 5 mėnesius. Tuo tarpu vėžlio pulsas – 6 kartai per minutę, ir jo gyvenimo trukmė siekia 177 metus. Taigi kuo taupiau veikia širdis, tuo ilgesnė gyvenimo trukmė. Tyrimais įrodyta, kad dažnesnis sergančiųjų pulsas labai padidina mirties riziką. Todėl kiekvienam, o ypač krūtinės angina sergantiems pacientams, rekomenduočiau sekti savo širdies susitraukimų dažnį, tai itin svarbus žymuo.
Šiandien mes turime naują vaistą, kuris veikia paprastai: sumažina širdies susitraukimų dažnį. Širdies susitraukimų dažnis yra lyg variklio greitis, ir, jei jis yra didelis, varikliui reikia daugiau kuro, tačiau jei variklio padavimo vamzdis užsikemša, atsiranda komplikacijų. Tokiu atveju dėl žmogaus „kuro“ – deguonies – trūkumo jį gali ištikti infarktas. Taigi, sumažindami variklio greitį, sumažiname ir kuro poreikį. Vaistais sumažindami širdies susitraukimų dažnį, galime tinkamai gydyti koronarinių arterijų ar išeminę širdies ligą. Šis vaistas yra ivabradinas – tai didžiausia naujovė, kurią turime šiuo metu Europoje. Nuo senesnių vaistų jis skiriasi tuo, kad labiau pagerina širdies kraujotaką, nepablogina širdies elektrinių signalų laidumo, išsaugo širdies susitraukimų jėgą. Todėl šį vaistą vartojantys pacientai geriau toleruoja fizinį krūvį, jie labiau apsaugoti nuo anginos priepuolių ir miokardo infarkto.
Lytis mums, kardiologams, yra problema, nes paplitęs įsitikinimas, jog širdies ir kraujagyslių ligos yra vyrų ligos. Tai neteisingas požiūris. Ši liga būdinga ir vyrams, ir moterims. Moterims ji mažiau būdinga iki menopauzės. Tačiau po menopauzės ligos rizika padidėja ir net lenkia vyrų susirgimo atvejus. Vis dėlto moterys daugiau jaudinasi dėl krūties vėžio negu dėl infarkto arba išeminės širdies ligos. Bet tarp moterų vienam mirties nuo krūties vėžio atvejui tenka 10 mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų atvejų. Dėl neteisingo požiūrio moterys į mus kreipiasi per vėlai. O ir kardiologai paprastai yra neįpratę į moteris žiūrėti kaip į rimtas pacientes. Dėl to Europos kardiologų draugija rengia projektą, siekdama padidinti moterų supratimą, kad širdies ir kraujagyslių ligos gali būti ir jų problema. Ir ta problema didėja, nes moterys vis daugiau rūko, vis daugiau dirba – taip užsikrauna dvigubą naštą, nes turi ne tik dirbti, bet ir prižiūrėti namus. Taigi tam tikra prasme moterys patiria daugiau streso negu vyrai.
Moterys, jei tik pajuntate kokį skausmą krūtinės srityje, – eikite pas gydytoją, nedelskite. Nepamirškite, kad būtina saugotis ne tik krūties vėžio, bet ir širdies bei kraujagyslių ligų. Jos labai dažnos. Vyrams, žinoma, tikrintis tiek pat svarbu.
Ačiū už pokalbį.
- Prieš skaičiuodami širdies susitraukimų dažnį, pasėdėkite ramioje aplinkoje bent 5 minutes. Aplinkos temperatūra turėtų būti apie 20–24 laipsnius šilumos.
- Riešo srityje apčiuopkite pulsą ir skaičiuokite tvinksnius 30 sekundžių. Gautą skaičių padauginkite iš 2, taip sužinosite, koks yra jūsų širdies susitraukimų dažnis.
Neretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauGerybinė prostatos hiperplazija – lėtinė liga, kurios išvengti nepavyksta praktiškai nė vienam vyrui. Nors prostatos didėjimas yra gana natūralus reiškinys, tai nereiškia, kad ligą reikėtų ignoruoti. Negydoma gerybinė prostatos hiperplazija gali pridaryti kur kas daugiau bėdų nei tik šlapinimosi sutrikimai. Nors ir jie vyro gyvenimui „žavesio“ tikrai neprideda. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad pasikartojantis (recidyvuojantis) aftinis stomatitas gali kamuoti net kas penktą planetos žmogų. Neįtikėtina, bet tai gana dažna liga, į kurią neretai tiesiog numojama ranka. Ir visai be reikalo. Juk burnos opelių sukeliamas diskomfortas gali prišaukti kur kas daugiau bėdų – pacientas gali vengti tinkamai išsivalyti dantis ar sočiai ir maistingai pavalgyti, nes jam tiesiog labai skauda. O prasta burnos higiena ir nepakankama mityba sukelia dar daugiau bėdų, ar ne?...
Skaityti daugiauPodagra neretai vadinama „karalių liga“ arba „ponų liga“. Pasirodo, kad toks ligos sinonimas atkeliavęs iš senų laikų, kai skausmingais sąnarių uždegimais dažniausiai susirgdavo papuotauti mėgstantys kilmingieji, ant kurių stalo tikrai netrūkdavo riebios mėsos ar prašmatnių jūros gėrybių. Vis dėlto šios lėtinės ligos aktualumas šiandien tikrai nesumažėjęs. Kas yra podagra ir kokie jos klinikiniai požymiai? Kokie šios lėtinio medžiagų apykaitos sutrikimo gydymo principai? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? O ką pasakysite apie tai, kad vidurinės ausies uždegimas dažniausiai prasideda būtent nuo slogos? Vaikų anatomija tokia, kad nosis ypatingai susijusi su ausies struktūromis ir tinkamai negydoma sloga gali baigtis skausmingu otitu. Taigi ką svarbu žinoti apie mažų vaikų slogą ir kaip teisingai lašinti nosies lašus? ...
Skaityti daugiauĮprasčiausi venų varikozės simptomai, kurie matomi plika akimi – tai išsiplėtusios, sustorėjusios, į odos paviršių iššokusios venos. Tačiau venų varikozė neapsiriboja vien tik estetiniais pokyčiais, kurie paprastai pastebimi vėliau. Jos metu kojas gali skaudėti, jos gali gana stipriai tinti. Nuolatinis kojų nuovargis menkina gyvenimo kokybę, o būtinybė kojas slėpti po kelnėmis ar ilgais sijonais – labai vargina pacientą. Tai nėra tik estetinė problema, kaip mano daugelis. Tai – rimtas kraujotakos sutrikimas, kurį reikia gydyti. ...
Skaityti daugiauGerybinė prostatos hiperplazija – normalus ir daugumos vyrų neaplenkiantis gerybinis procesas, su kuriuo susiduria net iki 90 proc. į devintąją dešimtį įžengusių vyrų. Pirmieji prostatos arba priešinės liaukos histologiniai požymiai jau stebimi 30-40 metų sulaukusiems vyrams, tačiau statistika rodo, kad su įvairiais šlapinimosi sutrikimais vyrai gali susidurti bet kuriuo savo gyvenimo laikotarpiu. Kodėl išsivysto gerybinė prostatos hiperplazija? Kokie rizikos faktoriai didina ankstyvesnio šios ligos pasireiškimo riziką? ...
Skaityti daugiauKai alerginio rinito atvejų nuolat daugėja ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp vaikų, kyla natūralus klausimas – ką būtų galima padaryti, kad ši liga kuo mažiau menkintų gyvenimo kokybę? Ne vienas mokslinis tyrimas rodo, kad reguliarus nosies plovimas jūros vandeniu gali būti labai naudingas tuomet, kai kovojama su varginančiais alerginio rinito simptomais. ...
Skaityti daugiauŠirdies ir kraujagyslių ligų sukeliamos komplikacijos vis dar išlieka viena dažniausių mirties priežasčių. Arterinė hipertenzija – vienas labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių susirgimų, kuri kasmet nusineša labai daug gyvybių visame pasaulyje. ...
Skaityti daugiauNesunkų vaikų peršalimą galima gydyti ir namuose. Jei vaikas jaučiasi gana gerai, karščiavimas nėra didelis, jis aktyvus ir nori žaisti, tuomet gali pakakti ir vaistininko patarimo. Jokiais būdais negalima savavališkai duoti kokių nors antibiotikų – peršalimą dažniausiai sukelia virusai, o antibiotikai virusų tiesiog neveikia. Neracionalus antibiotikų vartojimas ne tik pavojingas sveikatai – dėl to didėja ir bakterijų atsparumas jiems. Vadinasi, vieną dieną galime nebeturėti efektyvių vaistinių preparatų, skirtų bakterinėms infekcijoms gydyti. ...
Skaityti daugiau