Pirmieji pavojaus signalai
Pagrindiniai simptomai, kurie įspėja moterį, jog būtina gydytojo konsultacija, yra krūtinės skausmas, dusulys ar jaučiami ritmo sutrikimai. Skausmas gali būti įvairaus pobūdžio - spaudžiantis, deginantis, plėšiantis, dažniausiai skauda krūtinę ar už krūtinkaulio, o kartais nugarą ar net žandikaulio sritį. Skausmą provokuoja fizinis krūvis ar psichoemocinė įtampa.
Koronarinės širdies ligos priežastys
Koronarinė širdies liga - tai ūminė ar lėtinė širdies liga, atsirandanti dėl sumažėjusio širdies raumens aprūpinimo arteriniu krauju - deguonimi. Svarbiausia koronarinės širdies ligos priežastis - širdies vainikinių arterijų aterosklerozė. Aterosklerozinės plokštelės randamos širdies kraujagyslėse, taip pat miego, klubinėse arterijose ir aortoje. Aterosklerozė dažnai prasideda ir progresuoja nepastebimai ir lėtai. Kartais liga pasireiškia netikėtai, kai procesas jau labai progresavęs, o klinikinė ligos išraiška gali būti krūtinės angina (stenokardija) ar miokardo infarktas.
Rizikos faktoriai
Lemiamą reikšmę aterosklerozės, vadinasi, ir koronarinės širdies ligos atsiradimui turi įvairūs rizikos faktoriai ir, be abejo, paveldimumas. Kuo daugiau rizikos veiksnių - faktorių, tuo didesnė tikimybė susirgti koronarine širdies liga. Svarbiausi koronarinės širdies ligos rizikos faktoriai yra arterinė hipertenzija, padidėjęs lipidų (cholesterolio) kiekis kraujyje, rūkymas, cukrinis diabetas, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, psichoemocinė įtampa.
Moters sveikata, gera savijauta, ilgaamžiškumas priklauso ir nuo gyvenimo būdo, įpročių, mitybos, laiku įvertintų rizikos veiksnių bei kitų gretutinių ligų.
Liga ir amžius
Moteriai senstant, rizika susirgti koronarine širdies liga labai padidėja. Ikimenopauzės laikotarpiu moteris yra “saugoma” kiaušidžių hormonų estrogenų, kurių reikiamas kiekis neleidžia didėti koronarinės širdies ligos rizikai. Menopauzė (mėnesinių išnykimas) pakeičia moters gyvenimą daugeliu atžvilgių - sergamumo skirtumas labai sumažėja, ir nors moterys pradeda sirgti dešimčia metų vėliau negu vyrai, jau po 65 metų amžiaus moterys serga taip pat kaip vyrai, o po 75 metų moterų serga daugiau nei vyrų.
Pakaitinės hormonų terapijos nauda - diskutuotina
Pakaitinė hormonų terapija, be abejo, sumažina menopauzės simptomus (karščio pylimą, prakaitavimą, psichologinius sutrikimus), apsaugo nuo osteoporozės ir kaulų lūžių, tačiau ar apsaugo nuo koronarinės širdies ligos, vis dar diskutuojama. Prieš paskiriant hormonų pakaitinę terapiją, būtina įvertinti pacientės bendrą sveikatos būklę, gretutines ligas ir galimą gydymo riziką.
Koronarinės širdies ligos diagnostika ir gydymas
Diagnozuojant koronarinę širdies ligą įvertinami visi rizikos veiksniai, taip pat atliekami fizinio krūvio mėginiai dviračiu (veloergometrija). Kartais būtina atlikti ir koronografiją (širdies zondavimą), kuri patikslina, ar pažeistos kraujagyslės, padeda tinkamiau parinkti gydymo būdus. Kai kuriais atvejais širdies kraujagyslių susiaurėjimus galima išplėsti specialiu balionėliu. Toks gydymas vadinamas kateterine koronarinių arterijų angioplastika.
Kuo daugiau kiekviena moteris žinos apie koronarinės širdies ligos rizikos veiksnius, jų poveikį, tuo bus mažesnė tikimybė susirgti koronarine širdies liga.
I. Pasistenkite mesti rūkyti
Rūkymas moterims paankstina menopauzę, padidina krešulio formavimosi kraujagyslėje riziką, ypač vartojant kontraceptikų. Rūkančios moterys daug dažniau suserga koronarine širdies liga negu to paties amžiaus rūkantys vyrai.
II. Tikrinkite cholesterolio kiekį kraujyje
Kiekviena, ypač vyresnio amžiaus, moteris turi pasitikrinti cholesterolio kiekį kraujyje, o gydytojas kardiologas patars tinkamą dietą (gyvulinės kilmės riebalų, lengvai pasisavinamų angliavandenių, t.y. cukraus, ribojimas) ir, jei bus indikuotina, paskirs atitinkamą antilipidinį gydymą.
III. Tikrinkite gliukozės kiekį kraujyje
Kitas labai svarbus rizikos faktorius - tai cukrinis diabetas. Diabetas moterims yra reikšmingesnis rizikos veiksnys negu vyrams ir praktiškai “panaikina” dešimties metų skirtumą tarp moterų ir vyrų. Diabeto metu susilpnėja apsauginis estrogenų poveikis, taip pat pakinta kai kurie krešėjimo faktoriai. Savalaikė cukrinio diabeto diagnostika ir gydymas gali sumažinti koronarinės širdies ligos riziką, pagerinti jau sergančiųjų koronarine širdies liga prognozę.
IV. Gydykite arterinę hipertenziją
Labai svarbu įveikti didžiuosius rizikos faktorius - nuolat ir tinkamai gydyti arterinę hipertenziją. Pavojinga yra tai, kad gerai besijausdamos dauguma moterų nekontroliuoja savo kraujospūdžio ir net nežino, jog jų kraujospūdis yra padidėjęs. Rimtas signalas, kai kraujospūdis didesnis nei 140/90 mm/Hg. Normalus kraujospūdis turėtų būti apie 120/80 mm/Hg. Sumažinus diastolinį kraujospūdį 7-8 mm/Hg, insultų sumažėja 46 proc. o miokardo infarktų - 26 proc. Hipertenziją gydant svarbu ne tik medikamentai, bet ir mityba - (valgomosios druskos ribojimas), psichinės ir emocinės įtampos mažinimas, fizinis aktyvumas.
V. Mažinkite per didelį kūno svorį
Per didelis kūno svoris (KMI (kūno masės indeksas) = svoris kg/ ūgis m2; KMI norma moterims ne daugiau 23 kg/m2), liemens apimtis didesnė kaip 88 cm, mažas fizinis aktyvumas taip pat didina koronarinės širdies ligos riziką, sunkina širdies darbą. Svorį numesti yra būtina, ypač jei padidėjęs kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis ar sergate cukriniu diabetu.
VI. Tinkamai maitinkitės
Labai svarbu tinkamai maitintis, sumažinti dienos kalorijų, taip pat riebalų, saldumynų kiekį. Dieta turi būti derinama su fiziniu aktyvumu, nors 30 minučių per dieną reiktų skirti fiziniams pratimams ar pasivaikščiojimui.
Paradoksas, tačiau, kylant pragyvenimo lygiui, širdies ir kraujagyslių ligų sparčiai daugėja: Lietuvoje mirštamumas nuo jų daugiau nei du kartus didesnis už Europos vidurkį. Aterosklerozė, miokardo infarktas, arterinė hipertenzija ir kiti širdies sutrikimai dažnai pakerta darbingo amžiaus žmones, dažnas susirgęs lieka neįgalus ir nedarbingas....
Skaityti daugiauAterosklerozė – nepastebimai prasidedantis ir tyliai progresuojantis arterijų susiaurėjimas. Aterosklerozė sukelia ne tik širdies, bet ir galvos smegenų bei kitų organų, pvz., kojų kraujagyslių ligas. Deja, bet dažniausiai apie tai, kad mūsų kraujagyslės pažeistos aterosklerozinių plokštelių, sužinome staiga – ištikus infarktui, insultui ar susirgę kita sunkia liga. Tad kaip jos formuojasi ir ar visada yra pavojingos? Konsultuoja Kauno klinikų I Kardiologijos skyriaus vadovė dr. Olivija Gustienė....
Skaityti daugiauAterosklerozė – tai lėtinė arterijų sienelės liga; nepastebimai prasidedantis ir tyliai besivystantis arterijų standėjimo bei siaurėjimo procesas. Šio proceso metu arterijose susidaro aterosklerozinės plokštelės (ateromos). Aterosklerozė pažeidžia gyvybiškai svarbias kraujagysles – arterijas, kuriomis kraujas neša organizmo audiniams deguonį ir maisto medžiagas. ...
Skaityti daugiauJei esate vyresnio amžiaus žmogus arba turite tokio amžiaus tėvelius, tikriausiai žinote, kas yra koronarinė širdies liga. Šia liga sergantys žmonės dažniausiai skundžiasi krūtinės skausmais, varginančiais fizinio krūvio metu ar susijaudinus, dusuliu. Ir pirkinius nešusios senutės pailsėti sustoja dažniausiai dėl ką tik minėtos priežasties. Toliau pateikiami svarbiausi faktai apie šią ligą bei jos gydymą....
Skaityti daugiauKo gero, ištikus miokardo infarktui, patį didžiausią smūgį patiria maždaug keturiasdešimtmetis žmogus. Dar jaunas, bet jau daug pasiekęs, puikiai išmanantis savo darbą ir įsitikinęs, kad jaunesnis kolega jo nesugebės pakeisti darbe. O kas pasirūpins augančiais vaikais? Įprastas pirmasis klausimas: ar aš jau galiu grįžti į darbą? Deja, tada net labai skubantiems tenka sustoti ir pradėti rūpintis sveikata. ...
Skaityti daugiauamerikos širdies asociacijos duomenimis, 40-60 metų amžiaus grupėje apie 2,5...
Skaityti daugiauAnksčiau buvo manoma, kad moterims koronarinės širdies ligos rizika mažesnė negu vyrams, tačiau pastarųjų metų duomenys rodo, kad nuo šios ligos daugelyje šalių vyresnio amžiaus moterys (ypač po menopauzės) miršta vis dažniau. Palyginkite: nuo krūties vėžio miršta viena iš dvidešimt penkių moterų (4 proc.), tuo tarpu nuo koronarinės širdies ligos miršta viena iš dviejų moterų (50 proc.). Nepaisant tokio didelio koronarinės širdies ligos dažnio, dauguma moterų nežino, kokia tai liga ir kokie rizikos veiksniai reikšmingiausi būtent moterims....
Skaityti daugiauDažnai girdime, kad kraujo riebalai, arba lipidai, kurių pagrindinis cholesterolis, yra blogai, kad reikia rinktis maistą, kur jų mažiau. Tačiau taip pat girdime, kad cholesterolis gali būti ir geras. Tad ką turėtume žinoti apie cholesterolį ir jo keliamus pavojus? Kokios maisto turėtume vengti? Konsultuoja Lietuvos širdies asociacijos prezidentė Santariškių klinikų I Kardiologijos skyriaus vedėja prof. Žaneta Petrulionienė....
Skaityti daugiauAterosklerozė – tai lėtinė arterijų sienelių liga, arterijų standėjimo ir siaurėjimo procesas. Ši liga prasideda nepastebimai ir tyliai vystosi; arterijose susidaro atero-sklerozinių plokštelių; pažeidžiamos gyvybiškai svarbios kraujagyslės – arterijos, ypač širdies, smegenų, pakinklio, miego, klubinės arterijos ir aorta. Apie tai, ar galima išvengti aterosklerozės ir kaip tai padaryti, pasakoja bendrosios praktikos gydytoja Birutė VENCKŪNIENĖ....
Skaityti daugiauAr kada pagalvojote, kad daugelio organizmo funkcijų sutrikimų ar net ligų būtų galima išvengti subalansavus mitybą? Daugelis žmonių tą žino, bet vadovaujasi taisykle: „Gyvenu tik vieną kartą, todėl valgau ką noriu ir kiek noriu“. Medikai tokią taisyklę vertina kaip sąmoningą ligų rizikos didinimą, nes mėgavimasis gausiu ir riebiu maistu yra vienas iš rizikos veiksnių susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis....
Skaityti daugiauDauguma žmonių kenčia kojų skausmą bei tirpimą ir mano, kad jį sukelia normalus senėjimas. Tačiau dėl tokių neteisingų įsitikinimų pavėluotai kreipiantis į gydytoją tik sunkiau pašalinti nemalonią ligą. Apie šios ligos gydymą bei profilaktiką kalbamės su Kauno medicinos universiteto Kardiochirurgijos klinikos profesoriumi Rimantu Puteliu....
Skaityti daugiau