Koronarinė širdies liga. Ar rizikuoja susirgti moterys?

Anksčiau buvo manoma, kad moterims koronarinės širdies ligos rizika mažesnė negu vyrams, tačiau pastarųjų metų duomenys rodo, kad nuo šios ligos daugelyje šalių vyresnio amžiaus moterys (ypač po menopauzės) miršta vis dažniau. Palyginkite: nuo krūties vėžio miršta viena iš dvidešimt penkių moterų (4 proc.), tuo tarpu nuo koronarinės širdies ligos miršta viena iš dviejų moterų (50 proc.). Nepaisant tokio didelio koronarinės širdies ligos dažnio, dauguma moterų nežino, kokia tai liga ir kokie rizikos veiksniai reikšmingiausi būtent moterims.
 

Pirmieji pavojaus signalai
Pagrindiniai simptomai, kurie įspėja moterį, jog būtina gydytojo konsultacija, yra krūtinės skausmas, dusulys ar jaučiami ritmo sutrikimai. Skausmas gali būti įvairaus pobūdžio - spaudžiantis, deginantis, plėšiantis, dažniausiai skauda krūtinę ar už krūtinkaulio, o kartais nugarą ar net žandikaulio sritį. Skausmą provokuoja fizinis krūvis ar psichoemocinė įtampa.
Koronarinės širdies ligos priežastys
Koronarinė širdies liga - tai ūminė ar lėtinė širdies liga, atsirandanti dėl sumažėjusio širdies raumens aprūpinimo arteriniu krauju - deguonimi. Svarbiausia koronarinės širdies ligos priežastis - širdies vainikinių arterijų aterosklerozė. Aterosklerozinės plokštelės randamos širdies kraujagyslėse, taip pat miego, klubinėse arterijose ir aortoje. Aterosklerozė dažnai prasideda ir progresuoja nepastebimai ir lėtai. Kartais liga pasireiškia netikėtai, kai procesas jau labai progresavęs, o klinikinė ligos išraiška gali būti krūtinės angina (stenokardija) ar miokardo infarktas.
Rizikos faktoriai
Lemiamą reikšmę aterosklerozės, vadinasi, ir koronarinės širdies ligos atsiradimui turi įvairūs rizikos faktoriai ir, be abejo, paveldimumas. Kuo daugiau rizikos veiksnių - faktorių, tuo didesnė tikimybė susirgti koronarine širdies liga. Svarbiausi koronarinės širdies ligos rizikos faktoriai yra arterinė hipertenzija, padidėjęs lipidų (cholesterolio) kiekis kraujyje, rūkymas, cukrinis diabetas, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, psichoemocinė įtampa.
Moters sveikata, gera savijauta, ilgaamžiškumas priklauso ir nuo gyvenimo būdo, įpročių, mitybos, laiku įvertintų rizikos veiksnių bei kitų gretutinių ligų.
Liga ir amžius
Moteriai senstant, rizika susirgti koronarine širdies liga labai padidėja. Ikimenopauzės laikotarpiu moteris yra “saugoma” kiaušidžių hormonų estrogenų, kurių reikiamas kiekis neleidžia didėti koronarinės širdies ligos rizikai. Menopauzė (mėnesinių išnykimas) pakeičia moters gyvenimą daugeliu atžvilgių - sergamumo skirtumas labai sumažėja, ir nors moterys pradeda sirgti dešimčia metų vėliau negu vyrai, jau po 65 metų amžiaus moterys serga taip pat kaip vyrai, o po 75 metų moterų serga daugiau nei vyrų.
Pakaitinės hormonų terapijos nauda - diskutuotina
Pakaitinė hormonų terapija, be abejo, sumažina menopauzės simptomus (karščio pylimą, prakaitavimą, psichologinius sutrikimus), apsaugo nuo osteoporozės ir kaulų lūžių, tačiau ar apsaugo nuo koronarinės širdies ligos, vis dar diskutuojama. Prieš paskiriant hormonų pakaitinę terapiją, būtina įvertinti pacientės bendrą sveikatos būklę, gretutines ligas ir galimą gydymo riziką.


Koronarinės širdies ligos diagnostika ir gydymas
Diagnozuojant koronarinę širdies ligą įvertinami visi rizikos veiksniai, taip pat atliekami fizinio krūvio mėginiai dviračiu (veloergometrija). Kartais būtina atlikti ir koronografiją (širdies zondavimą), kuri patikslina, ar pažeistos kraujagyslės, padeda tinkamiau parinkti gydymo būdus. Kai kuriais atvejais širdies kraujagyslių susiaurėjimus galima išplėsti specialiu balionėliu. Toks gydymas vadinamas kateterine koronarinių arterijų angioplastika.
Kuo daugiau kiekviena moteris žinos apie koronarinės širdies ligos rizikos veiksnius, jų poveikį, tuo bus mažesnė tikimybė susirgti koronarine širdies liga.

keliai, padedantys sumažinti koronarinės širdies ligos riziką


I. Pasistenkite mesti rūkyti
Rūkymas moterims paankstina menopauzę, padidina krešulio formavimosi kraujagyslėje riziką, ypač vartojant kontraceptikų. Rūkančios moterys daug dažniau suserga koronarine širdies liga negu to paties amžiaus rūkantys vyrai.
II. Tikrinkite cholesterolio kiekį kraujyje
Kiekviena, ypač vyresnio amžiaus, moteris turi pasitikrinti cholesterolio kiekį kraujyje, o gydytojas kardiologas patars tinkamą dietą (gyvulinės kilmės riebalų, lengvai pasisavinamų angliavandenių, t.y. cukraus, ribojimas) ir, jei bus indikuotina, paskirs atitinkamą antilipidinį gydymą.
III. Tikrinkite gliukozės kiekį kraujyje
Kitas labai svarbus rizikos faktorius - tai cukrinis diabetas. Diabetas moterims yra reikšmingesnis rizikos veiksnys negu vyrams ir praktiškai “panaikina” dešimties metų skirtumą tarp moterų ir vyrų. Diabeto metu susilpnėja apsauginis estrogenų poveikis, taip pat pakinta kai kurie krešėjimo faktoriai. Savalaikė cukrinio diabeto diagnostika ir gydymas gali sumažinti koronarinės širdies ligos riziką, pagerinti jau sergančiųjų koronarine širdies liga prognozę.
IV. Gydykite arterinę hipertenziją
Labai svarbu įveikti didžiuosius rizikos faktorius - nuolat ir tinkamai gydyti arterinę hipertenziją. Pavojinga yra tai, kad gerai besijausdamos dauguma moterų nekontroliuoja savo kraujospūdžio ir net nežino, jog jų kraujospūdis yra padidėjęs. Rimtas signalas, kai kraujospūdis didesnis nei 140/90 mm/Hg. Normalus kraujospūdis turėtų būti apie 120/80 mm/Hg. Sumažinus diastolinį kraujospūdį 7-8 mm/Hg, insultų sumažėja 46 proc. o miokardo infarktų - 26 proc. Hipertenziją gydant svarbu ne tik medikamentai, bet ir mityba - (valgomosios druskos ribojimas), psichinės ir emocinės įtampos mažinimas, fizinis aktyvumas.
V. Mažinkite per didelį kūno svorį
Per didelis kūno svoris (KMI (kūno masės indeksas) = svoris kg/ ūgis m2; KMI norma moterims ne daugiau 23 kg/m2), liemens apimtis didesnė kaip 88 cm, mažas fizinis aktyvumas taip pat didina koronarinės širdies ligos riziką, sunkina širdies darbą. Svorį numesti yra būtina, ypač jei padidėjęs kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis ar sergate cukriniu diabetu.
VI. Tinkamai maitinkitės
Labai svarbu tinkamai maitintis, sumažinti dienos kalorijų, taip pat riebalų, saldumynų kiekį. Dieta turi būti derinama su fiziniu aktyvumu, nors 30 minučių per dieną reiktų skirti fiziniams pratimams ar pasivaikščiojimui.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai