){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Henri Nestle savo įkurtame versle padirbėjo trumpai – vos septynerius metus. Tačiau jis paliko vardą kompanijai, kuri išaugo į didžiausią pasaulyje (pagal apyvartą) maisto ir konditerijos produktų gamintoją – „Nestle S. A.“, kuri dar yra ir ženkliausia Prancūzijos kosmetikos koncerno „L’Oreal“ akcininkė. 29 „Nestle“ prekių ženklai per metus uždirba 1,1 milijardo dolerių pajamų iš kūdikių maistelio, vandens, kavos, saldainių, pieno, ledų, užkandžių ir gyvūnų ėdalo pardavimo – „Nescafe“, „Kit Kat“, „Nesquik“, „Vittei“ ar „Maggi“ yra tik dalelė to, ką gamina 450 gamyklos 86 šalyse.
O viskas prasidėjo nuo paprasto vokiečio vardu Heinrichas Nestle (1814–1890). H. Nestle gimė Vokietijos mieste Frankfurte prie Maino stikliaus šeimoje, ir, beje, šio giminės amato šaknys siekė net XIV amžių. Nestle protėviai buvo kilę iš Pietų Vokietijos, Švarcvaldo, kur vietiniu švabišku dialektu Nestle reiškia lizdą. Todėl ir dabartiniame „Nestle“ kompanijos logotipe, kuris iš esmės yra Nestle šeimos herbas, yra atvaizduotas lizdas. Trys paukšteliai jame simbolizuoja tris brolius, nuo kurių, anot legendos ir prasidėjo Nestle giminė, juos šerianti paukštė – tai Vokietija. Taigi, H. Nestle buvo tikras, senos giminės vokietis. Baigęs realinę mokyklą, jis, ne vyriausiasis sūnus (vienuoliktas vaikas iš keturiolikos), nepaveldėjo tradicinio šeimos amato ir stojo tarnauti vaistininko pameistriu. Tačiau 1833 metais Frankfurte kilus riaušėms per miestiečių bandymą nuversti karaliaus vietininką, Heinrichas pabėgo į kaimyninę Šveicariją (jis garsėjo savo laisvamaniškomis pažiūromis), kur apsistojo Vevė kurorte ant Ženevos ežero kranto (beje, ten dar ir dabar yra įsikūrusi „Nestle“ kompanijos būstinė). Jis pasikeitė vardą ir pavardę į prancūziškiau skambančius Henri Nestle, kad lengviau pritaptų šioje šalies dalyje, ir tęsė medicinos studijas. 1839 metais jam jau buvo oficialiai suteiktas leidimas atlikti medicininius eksperimentus, išrašyti receptus ir pardavinėti vaistus.
Henri Nestlé Tačiau Henri Nestle nesiekė tapti gydytoju. Jis buvo veiklus žmogus. 1843 metais įsigijo patį pelningiausią regione – rapsų auginimo verslą. Užsiėmė riešutų aliejaus (naudojamo aliejinėse lempose), likerio, romo, absento ir acto gamyba. Dar vėliau prekiavo gazuotu mineraliniu vandeniu ir limonadu. Yra žinoma, kad 1857 metais H. Nestle domėjosi dujiniu gatvių apšvietimu ir bandė prekiauti trąšomis. Dabar jau nežinoma, kada tiksliai H. Nestle sukūrė jį išgarsinusį kūdikių maistelį, tačiau aišku, kad 1866 metais jis jau gamino pieno miltelius. Jo susidomėjimą šiuo verslu lėmė keli veiksniai – nors H. Nestle pats niekada neturėjo savo vaikų, jis neabejotinai žinojo, kad kūdikių mirtingumas didelis, ir buvo girdėjęs apie tuo metu garsaus daktaro Justuso von Liebigo pastangas sukurti tinkamą maistelį kūdikiams. Juoba kad to meto aukštuomenės moterys vertino žindymą krūtimi kaip nepageidaujamą prievolę, o didmiesčiuose šviežias pienas nebuvo prieinamas taip lengvai kaip dabar. Reikėjo rasti jam alternatyvą. H. Nestle savo kūdikių maistelį sukūrė sumaišydamas karvės pieną su kvietiniais miltais ir cukrumi (šis vėliau buvo pakeistas salyklu). Jam pavyko pašalinti iš šio mišinio rūgštis ir krakmolą, kuriuos dauguma kūdikių sunkiai virškino. Šis jo sugalvotas metodas išsprendė ir septynerius metus egzistavusią pieninio šokolado gamybos proceso problemą – šveicaras Danielis Peteris, remdamasis H. Nestle principu, rado būdą pašalinti vandenį iš pieno ir taip užkirsti kelią miltligės pavojui, grėsusiam šokolado mėgėjams... Iš pradžių savo gaminį H. Nestle vadino „Kindermehl“ („vaikiškais milteliais“), ir tai buvo geresnis produktas nei tuo pat metu pasirodžiusi Justuso von Liebigo „sriuba kūdikiams“. H. Nestle maistelis buvo lengviau pagaminamas, iš esmės jį tereikėjo prieš vartojant užpilti verdančiu vandeniu, tad būtent jis greitai tapo puikiausia žindymo alternatyva. Be to, maistelis tiko ir vaikams, alergiškiems motinos pienui. 1867 metais būtent šis mišinys išgelbėjo kūdikio gyvybę, ir H. Nestle vardas tapo žinomas visoje Europoje. Jis įkūrė kompaniją „Societe Farine Lactee Henri Nestle“ („Henri Nestle pieno miltų bendrovė“), ir jau 1868 metais kūdikių maistelis, pavadintas „Henri Nestle pieno milteliais“, buvo parduodamas visoje Europoje ir netgi JAV. Tačiau jau po septynerių metų, 1875 aisiais, H. Nestle pardavė savo verslą platintojams ir pasitraukė iš aktyvios veiklos. Jis apsigyveno su žmona ir įvaikinta dukterimi Šveicarijos Gliono regione, kur ėmė teikti smulkius kreditus vietiniams gyventojams. Ten jis ir mirė nuo širdies smūgio, sulaukęs 76 metų. Naujieji „Societe Farine Lactee Henri Nestle“ savininkai išlaikė originalųjį kompanijos pavadinimą, o 1877 metais pradėjo prekiauti ir „Nestle“ kondensuotu pienu, kai jų didžiausias konkurentas, 1866 metais JAV konsulo Šveicarijoje Charleso Page ir jo brolio George įkurta „Anglo-Swiss Condensed Milk Company“ pradėjo prekiauti kūdikių maisteliu. Taip prasidėjo arši konkurencinė kova, kuri truko ištisus keturiasdešimt metų, kol 1905 metais abi bendrovės susijungė į „Nestle and Anglo-Swiss Condensed Milk Company“ ir kartu išsiplėtė po visą pasaulį. Žinoma, šios pavardės savininkas nematė nei tos pasaulinės plėtros, nei to, kaip buvo pradėta prekiauti jo vardu paženklintu šokoladu, konditerijos gaminiais, kava ir maisto papildais, šaldytais maisto produktais bei gyvūnų ėdalu. Likimo ironija, bet būtent pirmasis Henri Nestle gaminys – kūdikių maistelis susilaukė daugiausia kritikos ir prieštaringų vertinimų. „Nestle“ korporacija buvo nuolat kritikuojama dėl prekybos kūdikių maisteliu trečiojo pasaulio šalyse, kur jos propaguojamas „tiesiog įpilkite vandens“ vartojimo principas kėlė tiesioginį pavojų sveikatai. Mat neišprusę tenykščiai žmonės nesuvokia, kaip pavojinga naudoti dažniausiai užterštą vietinį vandenį, juoba nesupranta, kad žindyti vaiką krūtimi visada geriau nei kišti į jo burnytę bet kokią cheminę formulę... Su „Nestle“ pavadinimu yra susijęs ir kitas mums visiems žinomas produktas – „Maggi“. Šių sultinio kubelių ir maisto pagardų sukūrėjas Juliusas Michaelas Johannesas Maggi (1846–1912) nuėjo priešingą kelią nei Henri Nestle – jis gimė Šveicarijoje, bet savo kompaniją įkūrė Vokietijoje. – šveicarė. 1869 metais jis paveldėjo mirusio tėvo malūną. Iš esmės jis nemėgo mokytis, tačiau gerai išmanė vieną dalyką – kaip malti. O malti jam norėjosi viską. J. Maggi susipažino su garsiu to meto gydytoju vegetaru Fridolinu Schuleriu, kuris skatino vartoti kuo daugiau ankštinių kultūrų. J. Maggi, įtikintas, kad džiovinti ankštiniai nepraranda savo maistinių savybių, rado puikiausią progą pademonstruoti savo įgūdžius – šiaip ar taip, jam norėjosi miltais versti viską, kas tik papuldavo į rankas – rugius, kviečius, pupas, žirnius. Sumalęs šias sėklas į miltus, jis iš naujo išrado... sriubą, kurią buvo galima pagaminti tik užpylus mišinį verdančiu vandeniu. 1884 metais J. Maggi kartu su F. Schuleriu pradėjo pardavinėti ankštinių kultūrų miltus kaip „sausą sriubą“ maišeliuose. Praėjo dar dveji metai, kol žmonės pagaliau suvokė šio išradimo svarbą, nors savo sriubas J. Maggi dalijo už dyką bei reklamavo kaip tik įmanydamas. 1897 metais jis persikėlė į Vokietiją, kur tikėjosi didesnio savo išradimo pripažinimo. Ten jis įkūrė kompaniją „Maggi GmbH“, kuri pagaliau susilaukė sėkmės.
Šaltinis „Lietuvos gydytojo žinios“
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę