Sveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam
Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais.
Sausis
Sausio šeštąją, Trijų karalių šventę, paprastai nurėdome kalėdines eglutes ir atsisveikiname... išmesdami jas į šiukšlyną. Jei taip elgėtės ir šįkart, tai nors metų pabaigoje prieš didžiąsias šventes puoškite eglės šaką arba gyvą eglutę vazone (ją vėliau galima pasodinti į dirvą). Būkime sąmoningi – tausokime kiekvieną medelį ir gamtą.
Beveik prieš 80 metų (1935 m. sausio 24 dieną) rinkoje pirmą kartą pasirodė gėrimai metalinėse skardinėse. Nuo to laiko šių pakuočių tik daugėja, o kiekvienai jų suirti gamtoje prireikia 90–100 metų. Be to, apskaičiuota, kad didžiąją šiukšlių dalį pasaulyje užima būtent skardinės. Parduotuvėje tiesdami ranką į gėrimų lentyną, atminkite tai ir pagal galimybes ignoruokite produktus metalinėse skardinėse. Juk tuos pačius gėrimus galite rasti ir kitos rūšies pakuotėse.
Vasaris
Vasario 5-oji – šv. Agotos, arba Duonos, diena. Nuo seno lietuviai garbino ugnies deivę Gabiją ir kasdienį maistą – duoną. Kilus gaisrui, duonos būdavo metama į ugnį, tikint, kad ugnis nurims. Šventinta duonelė būdavo užkišama palubėje ar dedama į namo pamatus. Šiandien nebūtina laikytis tokių tradicijų, tačiau gerbti duoną – privalu. Nemeskite sužiedėjusios duonos į šiukšliadėžę – pirkite jos tiek, kiek suvalgote, o jei jos liko, panaudokite gamindami kitus patiekalus arba pasidalinkite su jos stokojančiais.
Vasario 5 dieną minėsime ir tarptautinę Saugesnio interneto dieną. Stenkimės internete būti saugūs, to mokykime ir savo vaikus. Priminkite jiems, kad joks internetinis ryšys negali atstoti gyvo bendravimo.
Vasario 11-ąją jau ne vienerius metus minima Pasaulinė ligonių diena – ją 1992 m. paskelbė popiežius Jonas Paulius II. Gal ir jūsų šeimoje ar kaimynystėje yra lėtine liga sergantis žmogus, kuriam tą dieną galima tiesiog parodyti išskirtinį dėmesį, pavyzdžiui, su juo pabūti kiek ilgiau nei įprastai.
Kovas
Kovo 20-oji – Pasaulinė Žemės diena. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius Johnas McConnellis kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario lygiadienį, kuris skirtingose planetos vietose yra kovo 20–21 d., minėti kaip pasaulinę Žemės dieną. Atsiliepdama į šį kreipimąsi, tuometė Aukščiausioji Taryba 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir Lietuvoje. Šią dieną organizuojami įvairūs renginiai, akcijos. Jei juose dalyvauti negalėsite, tai nueikite iki artimiausio parko ar miškelio ir surinkite jame sudžiūvusias šakas, po žiemos „išlindusias“ šiukšles.
Žmogus be maisto išgyvena savaites ar net mėnesius, tačiau be vandens gali mirti per keletą dienų. Gyvybiniai procesai gali vykti tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens. Jokia kita medžiaga neatlieka tiek daug įvairiausių žmogaus organizmo funkcijų, kaip vanduo. Senovėje žmonės kurdavosi prie ežerų ir upių, apsirūpinimas vandeniu buvo nesunkus ir paprastas, bet vėliau, kai ėmė augti miestai, geriamasis vanduo buvo sunkiau pasiekiamas, ir šiandien jis yra bene didžiausias žmonijos turtas. Kovo 22-oji – Pasaulinė vandens diena. Bent šią dieną atkreipkite dėmesio, ar visada tikslingai naudojate vandenį. Gal jo galite sutaupyti plaudami indus dubenyje, o ne po tekančiu vandeniu?
Kovo 29 d. skelbiama Žemės valanda. Tai tarptautinė diena, kurios šūkis – atkreipti dėmesį į klimato kaitą. Paprastai šią dieną prašoma namuose valandai išjungti šviesas ir visus elektrinius prietaisus. Naudokime elektros energiją taupančias lemputes, pavyzdžiui, įsigiję 20W lemputę, turėsime 100W šviesą. Taip elektros energijos naudojimą sumažinsime net 5 kartus.
Balandis
Balandžio 1-oji paskelbta Pasauline paukščių diena. Tiesa, kovo 10-ąją minima 40-ties paukščių diena. Taip ji vadinama todėl, kad apytikriai tiek paukščių rūšių iš Lietuvos išskrenda žiemoti į svetimas šalis, o pavasarį tuo laiku sugrįžta į gimtinę. Tiek kovą, tiek balandį tinka namo parskridusiems paukšteliams iškelti vieną kitą inkilą ar jau bent dalyvauti inkilų kėlimo akcijoje.
Balandžio 7-ąją minima Pasaulinė sveikatos diena. Tą dieną, kad ir koks oficialus būtų jos šūkis, tiesiog pasirūpinkite savo sveikata – gal jau laikas užeiti pas odontologą, o gal tiesiog šeimos gydytojo paprašyti atlikti bendruosius tyrimus?
Paskutinis balandžio trečiadienis laikomas triukšmo prevencijos diena, kuri šiemet pasaulyje bus minima jau 18-tą kartą. Ne be reikalo tiek dėmesio skiriama triukšmui – ilgainiui jis gali sukelti galvos skausmus, svaigimą, nemigą, pabloginti atmintį. Nekelkime triukšmo darbe ir kiek įmanoma pasistenkime jį mažinti. Saugokime ramybę namuose, gerbkime savo šeimos narių ir kaimynų teisę į tylą.
Gegužė
Gegužės 4-ąją minima šv. Florijono, Gaisrų sergėtojo, diena. Tą dieną patikrinkite elektros instaliaciją namuose – jos defektai yra bene dažniausia gaisro priežastis.
Šio mėnesio 6-oji skelbiama Tarptautine diena be dietų. Jos iniciatoriai siekia didesnio valgymo sutrikimų problemos žinojimo ir supratimo. Tai reiškia, kad kiekvienas žmogus, nutaręs laikytis tam tikros dietos, turi pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, dietologu – negalima rizikuoti savo sveikata. Šios taisyklės ypač svarbu paisyti paauglėms, kurios kartais bet kokia kaina siekia būti panašios į muzikos ar kino dievaites.
Nuo 2001 metų gegužės 22-oji Lietuvoje minima kaip Tarptautinė biologinės įvairovės diena. Tądien daugelio šalių gyventojai supažindinami su augalijos įvairove. Jei neturėsite laiko ar galimybių dalyvauti renginiuose, parodose, tai savo sode pasodinkime gal jau primirštą, bet senelių augintą medelį ar gėlę – atgaivinsime tradicijas, papuošime aplinką. Paisykite ekologiškos žemdirbystės, kuri nesekina dirvožemio, mažiau teršia gruntinį vandenį ir tausoja naudinguosius gyvūnus (bites, sliekus) bei aplinkines ekosistemas. Kiek įmanoma išsaugokite arba plėskite
medžius, įvairiarūšes gyvatvores, tvenkinius, laukinės gamtos plotus.
Gegužės 31-oji – Pasaulinė diena be tabako (kitur ji vadinama Pasaulinė nerūkymo diena). Pasakysime trumpai: nikotinas neigiamai veikia plaučius, bronchus, sukelia odos, plaučių, lūpų vėžį, sendina odą. Po penkerių metų rūkymo, norint atgauti ankstesnę organizmo ir odos būklę, reikia nerūkyti dvylika metų. Gal jau pats laikas mesti rūkyti?
Birželis
Daugeliui žinoma, kad birželio pirmąją minima Tarptautinė vaikų gynimo diena. Kiekvienas vaikas turi teisę gyventi su savo mama ir tėčiu, nieko nebijoti, lankyti darželį ir mokyklą, jo niekam nevalia mušti, jis turi teisę žaisti ir būti svarbus. Prisiminkite tai kasdien.
Birželio 5-oji – Pasaulinė aplinkos apsaugos diena. Pasitelkę savo kaimynus, surenkite savo kvartalo ar gyvenvietės aplinkos tvarkymo talką: surinkite šiukšles kelkraščiuose, parke ar netoliese esančiame miškelyje. Surūšiuokite jas ir nugabenkite į atliekų tvarkymo centrą. Taip apsaugote gyvūnus nuo daugybės pavojų – susižeisti užmynus ant stiklo duženos ar uždusti prarijus plastiko gabalą, kurį jie per klaidą palaikė maistu! Kasmet planetoje iškertama iki 30 milijonų hektarų miško, tad tądien pasodinkite bent vieną medelį ir darykite tai ne vieni, o su vaikais – jiems parodysite gerą pavyzdį.
Prieš septynerius metus birželio 15 d. Europoje pirmąkart paminėta Vėjo energetikos diena. Įtakingiausia europinė nevyriausybinė organizacija EWEA skatina visuomenę ir politikus spręsti klimatą ištikusios krizės problemas ir naudoti „žaliąją“ energetiką – neišsenkamą ir švarų elektros energijos šaltinį vėją. Gal ir jūs turite galimybę naudoti vėjo gaminamą energiją? Vėjo energijos šaltiniai yra atsinaujinantys, neišsenkantys, o šios rūšies energetikos technologijos yra greitai įsisavinamos. Nepraleiskite progos.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę