- Mūsų žurnalas skirtas žmonėms, kuriems rūpi sveikata. Ką Jūs galėtumėte ar ką Jūs norėtumėte papasakoti apie savo sveikatą?
- Paprastai žmonės vengia kalbėti apie savo sveikatą ir savo ligas. Jie dažniausiai tai slepia. Sunku pasakyti, kodėl. Greičiausiai žmogus bijo būti silpnas ir pernelyg pažeidžiamas, papasakodamas apie save viską. Mano gyvenime buvo reikšmingi 1988 metai, kai gimė dukra. Tuo metu man buvo implantuotas kardiostimuliatorius. Tris dienas prieš dukros gimimą prof. Petras Stirbys Kauno akademinėse klinikose man padarė šią nedidelę operaciją. Gal žmonėms ir atrodo, kad tai sudėtinga, nes susiję su širdimi, bet iš tikrųjų tai nedidelė operacija. Po trijų parų gimė dukrytė, ir viskas buvo gerai. Tik po pusmečio mane apėmė didžiulė depresija. Atrodė labai keista: sveikata puiki, vaikas auga sveikas, o man - negerai. Slėgė ir tai, kad teko gyventi pasyvesnį gyvenimą, nes dėl kardiostimuliatoriaus turėjau apriboti plaukymą, aerobiką, kurią labai mėgau. Tuo metu man labai padėjo vyras ir artimieji. Mane išgydė darbas: įstojau į oftalmologijos rezidentūrą, paskui pradėjau dirbti televizijoje. Dabar aš esu sveikas žmogus ir fizine, ir dvasine prasme.
- Kaip pradėjote dirbti televizijoje?
- Visiškai atsitiktinai. Rezidentūroje studijavau akių ligas ir norėjau būti vaikų akių gydytoja, net išleidau keletą knygučių apie vaikų trumparegystę. Doc. Aldona Blužienė manė, kad reikia pakalbėti apie vaikų trumparegystę per televiziją, suteikti tėvams daugiau informacijos. Mes nuėjome į valstybinę televiziją, tačiau niekam nereikėjo tokios laidos. Dabar sveikata žmonės labiau rūpinasi, o prieš 5 metus tai buvo neįdomu. Tik po ilgo laiko tuometinis Valstybinės televizijos Kauno skyriaus direktorius Raimundas Šeštakauskas pasakė: “Štai kamera, kasetės. Eik ir filmuok.” O kaip tai daryti? Nieko nežinojau. Dvi savaites kūriau laidos scenarijų, tariausi su vyru, kokia ji turėtų būti. Pavadinau “Sveikatos abėcėle”, po to sutrumpėjo iki “Sveikatos ABC”. Dirbau valstybinėje televizijoje, vėliau “Kaunas Plius” televizijoje, o dabar - LNK, kurioje labai geros darbo sąlygos. Taip po truputį ir tampama profesionalu.
- Darbas televizijoje reikalauja daug pastangų - reikia parengti laidą ir pasirengti joje dalyvauti pačiai. Be to, dar ir namai... Kaip Jūs viską spėjate?
- Kai pradėjau filmuoti pirmąją laidą, pagalvojau: “jeigu taip bus kiekvieną kartą, aš neištversiu”. Bet stresas vargina tik pirmą kartą, o filmuodama antrą kartą aš jau pamiršau, kad reikia jaudintis. Dabar studijoje jaučiuosi normaliai - kaip įprastoje darbo vietoje. Pirmą kartą prieš kameras sėdintis žmogus jaučia stresą, bet mūsų laida neišeina tiesiai į eterį, ir jeigu jis suklydo, sustojame, pataisome ir vėl kalbame toliau. Laidai pasiruošti reikia daug laiko: surasti temą, pašnekovą, jį pakviesti. Dažniausiai laidose dalyvauja profesoriai, docentai, kurie yra labai užsiėmę, ir jeigu jie skaitys šį straipsnį, norėčiau jiems padėkoti, kad nė vienas neatsisakė dalyvauti laidoje: nors ir būdami labai užsiėmę, jie man labai padeda. Be jų nebūtų mano laidos, nes žmonės klausosi būtent jų naudingų patarimų. Susirandi juos, filmuoji, po to tą medžiagą kelis kartus peržiūri. Laida susideda iš mažų gabaliukų ir reikia atrinkti, kas yra įdomiau, kas vertingiau. O sekmadienį - laida. Kartais žiūri ir džiaugiesi - kokia gera, kokia naudinga laida, o kartais pamatai trūkumų, pagalvoji, kad kitą kartą reikės padaryti geriau.
Kaip suspėju? Man labai daug padeda kiti šeimos nariai, vyras. Savo vyrui aš labai dėkinga - tai yra mano pirmasis kritikas, mano patarėjas, moralinė, dvasinė parama. Jis chirurgas, tad supranta visas problemas, apie kurias aš kalbu, ir gali man patarti, nes jis yra labai kritiškas žmogus ir nebijo atvirai pasakyti savo nuomonės. Kiti mano patarėjai - dukra, artimieji. Jie visada žiūri mano laidą. Vyro mama net eina į bažnyčią kitu laiku, kad galėtų pamatyti laidą. Mano tėvai, gyvenantys Žemaitijoje, kiekvieną sekmadienį žiūrėdami laidą jaučia, tarsi aš būčiau apsilankiusi tėviškėje.
- Kokias laidas labiausiai norėtumėte paruošti?
- Gal prieš pusmetį norėjau ruošti laidas, susijusias su psichologija, seksologija, intymesnėmis problemomis. Tačiau daugybė žmonių rašo laiškus, prašydami papasakoti apie dažnas ligas, tokias kaip peršalimas, reumatas, vėžys - jos dar nepakankamai išnagrinėtos. Galvoju, kad tai, ką darau dabar, tikrai reikalinga.
- Kaip pasirenkate TV laidų temas?
- Svarbu žiūrovų laiškai, gydytojų pasiūlymai ir mano pačios idėjos. Jau žinau beveik visas šių metų ir kai kurias kitų metų laidų temas. Man rašo labai daug žmonių - dažnai žmonės, sergantys vėžiu, širdies ligomis, nevaisingos šeimos, kartais būna ir juokingų laiškų, tačiau jeigu žmogus rašo, jam tai rūpi, tad stengiuosi atsakyti. Atiduodu laiškus tos srities gydytojams specialistams arba pati atsakau. Į visus laiškus tikrai negaliu atsakyti, tačiau stengiuosi, kad laidų temos atsakytų į tuos klausimus. Aš noriu atsiprašyti tų žiūrovų, kurie man parašė ir negavo atsakymų - aš tikrai nepajėgiu.
- Ar norėtumėte dirbti praktikuojančia gydytoja?
- Ne. Mano gydytojos karjera baigėsi oftalmologės diplomu. Laidą per savaitę žiūri apie 400 000 žiūrovų, o labai intensyviai dirbdama gydytoja maksimaliai galėčiau per savaitę pakonsultuoti 200 žmonių. Manau, kad dabar aš esu naudingesnė žmonėms. Be to, man darbas televizijoje labai patinka.
- Kokius gydytojo bruožus labiausiai vertinate?
- Labiausiai vertinu atsidavimą darbui ir sąžiningumą: nesvarbu, kiek tau moka, negalima būti abejingam. Žmogaus gyvybė ir sveikata pernelyg svarbūs dalykai.
- Kokie gydytojo bruožai labiausiai nepatinka?
- Ligonis turėtų pasitikėti gydytoju, bet tuo pačiu domėtis savo liga. Atėjęs pacientas turėtų padiskutuoti su gydytoju apie savo ligą. Labiausiai nepatinka, kai gydytojas nenori bendrauti su pacientu ir nesako, kodėl reikia gerti būtent tas tabletes. Be abejo, yra vyresnio amžiaus ligonių, kurie negali domėtis liga, jiems reikia tik elementarių nurodymų. Bet daugelis ligonių gali viską suprasti, tik reikia su jais kalbėtis. Mano laidose būna daug informacijos apie ligą ir apie vaistus. Aš noriu, kad žmonės žinotų, kokios yra pasirinkimo galimybės, bet gydymą, be abejo, turi paskirti gydytojas.
- Papasakokite apie savo šeimą.
- Šeimoje kol kas esame trise (neskaitant šuns Tobos): aš, vyras Kęstutis ir dukra Vytautė. Bet šalia gyvena anyta, uošvis ir vyro brolis su šeima. Švenčių dienomis visi susirenkame prie vieno stalo. Vyras - kraujagyslių chirurgas. Jis neskaičiuoja darbo valandų, dirba sąžiningai, niekada neatsisako pakonsultuoti - tai tikras gydytojas, turintis auksines rankas. Vaikystėje vyras svajojo remontuoti automobilius, tačiau būdamas 15 metų išardė tėčio Žigulius ir vėl surinko - nuo to laiko nusprendė, kad mašinos sandara neįdomi.
Vyras net mane yra operavęs, greičiausiai niekam nebūtų manęs patikėjęs (pas stomatologą įvyko kuriozinis atvejis - lūžo grąžtas ir skeveldra įsmigo į liežuvį). Ir dukrą operavo - pašalino mažytį apgamėlį.
Dukrai Vytautei - 10 metų. Ji labai savarankiška, darbšti, gerai mokosi, turi meninių gabumų, rašo eilėraščius, be to, padeda man kasdieniniuose darbuose.
- Kaip Jūsų šeima praleidžia laisvalaikį?
- Laisvalaikio mums lieka nedaug. Vyras stengiasi aktyviai sportuoti, žaidžia krepšinį, kartais eina į medžioklę, bet jam svarbiau pabūti gamtoje, o ne ką nors sumedžioti. O kai visi turime laiko, važiuojame į Žemaitiją pas mano tėvus. Laisvą laiką skiriame bendravimui tarpusavyje, kiekvieną vakarą pasikalbame apie problemas ir sėkmę. Galiu pasakyti, kad esame tikri draugai - tai labai svarbu. Gal dėl to aš neturiu labai geros draugės...
- Ką palinkėtumėte mūsų žurnalo skaitytojams ir sau?
- Skaitytojams linkiu, kad juos visada suptų tik geri žmonės. O sau?.. Tegul gyvenimas būna man toks palankus, koks buvo iki šiol.
- Aš turiu nuostabią žmoną, ir kitą žmogų, kuris turėtų tiek daug valios, užsibrėžto tikslo siekimo, kantrybės, sunku būtų įvardinti. Galiu pasigirti, kad turiu protingą žmoną. Manau, nedaug vyrų gali tai garsiai pasakyti.
- Kaip sprendžiate šeimos konfliktus?
- Negaliu pasakyti, kad esame kada nors susibarę. Net mūsų draugystė buvo rami ir aiški, mes jau nuo pirmos dienos žinojome, kad susituoksime. Toms šeimoms, kuriose skraido lėkštės, galima tik patarti: indus palikite ramybėje, atsisėskite ir nuoširdžiai pasikalbėkite. Jeigu yra konfliktinė situacija, bent vienas turi elgtis protingai. O jeigu abu protingi - išeitį tikrai ras.
- Jūsų žmona yra televizijos žvaigždė. Kaip Jūs dėl to jaučiatės?
- Aš pripratau, man tai malonu. Svarbiausia - profesionaliai atlikti savo darbą. Žvaigžde nesunku tapti, sunkiau ja išlikti. O šeimoje viskas labai paprasta: tėtis - šeimos galva, o mama - kaklas, sukantis galvą į kurią nori pusę.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę