){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Plungiškis Pranas Skersis gimė 1904 m. balandžio 30 d. Jo tėvas, nors ir turėjo žemės Salantuose ir jau buvo “pasibudavojęs” trobą, bet viską užstatęs išvyko laimės ieškoti į užsienį. Motina viena augino keturis vaikus. Kad nupirktų žibalo, kartais - silkių, motina turėdavusi daug verpti ir austi. Šešiametį Pranuką išleido tarnauti pas ūkininkus. Todėl, 60 metų išėjęs į pensiją, jis turėjo ne ką trumpesnį darbo stažą. Iki 14 metų teko žiemomis vaikus žiūrėti, o vasaromis piemenauti. Gaspadinė, pasiguodusi, kad šeivos sulūžo, vakare iš karves parginusio Pranelio gaudavusi išskobtų naujų. “Vaje, kokios dailios, padaryk ir dar”, - prašydavusi. Nupinti skrybėlę, krepšį, padirbdinti grėblį, kultuvę jam buvę vieni niekai. Panoms pripindavęs gražių šlepečių su “kaspinais”. 1918 m., “stojus Lietuvai” ir ūkininko namuose atidarius mokyklą, jis pradėjo mokytis. Tačiau po poros savaičių susirgo plaučių uždegimu, vėliau - tuberkulioze, ir mokslai baigėsi. Visą amžių iki pensijos buvęs visokių ligų pilnas.
1925 m. jį pašaukė į kariuomenę, bet dėl sveikatos paleido
namo. Dar dvejus metus taip kvietę, kol pripažinę netinkamu. Tada jis tapo šauliu. Daktarai sakę: sulauksi trisdešimties - gyvensi ir dar. Iki tol neturėjęs nei nuolatinio darbo, nei žmonos nesidairęs. Tačiau duoną pelnytis reikėjo pačiam. Nesibaidė jokio darbo: kasęs griovius, dirbęs muitinėje, plytinėje, fabrike. Visą amžių degęs gyvu noru pažinti, suprasti. Dvylika valandų išstovėjęs kalvėje, per naktį dar pasilikdavo mokytis prie tekinimo staklių. Taip vėliau užsitarnavęs meistro vietą bendrovėje “Kučinskas ir Pabedinskai”. Atsirado ir žmonelė, pasižadėjusi padėti gyvenimo vargus vargti. Parėjęs iš darbo, kartą radęs ją beverkiančią: “Tavo sveikata niekais nuėjusi, juk matau, kad mirsi, nereikėjo mums pradėti...”. Norėjosi dar bent porą metų pagyventi, namą statyti pabaigti...
Surinkęs į indą tai, ką per naktį iškosėdavo iš plaučių, nuo namų nešdavo tolyn. “Po dvejų metų supuvęs būsi”, - sakė daktaras. Iš kažkur išgirdęs patarimą trinti krūtinę plunksninio paparčio nuoviru, taip ir daręs. Sulaukus trisdešimt penkerių, sveikata kiek pasitaisiusi. Tačiau kankino bronchitas, radikulitas. Nuolat, net vasarą, vaikščiojęs ir miegojęs su kailiais ant strėnų. Gydėsi sanatorijose. 1957 m. išgirdo žinią: “Tėvuk, turi pilve velnią su ragais”. Skrandžio vėžys! Klaipėdiškiai chirurgai atliko tuomet dar naują skrandžio pašalinimo operaciją. Iškentė ją Pranas dantis sukandęs - nuskausminimas buvo vietinis. “Iki pensijos buvo likę dar septyneri metai, o aš pradėjau ruoštis pas Aukščiausiąjį - juk turėjau gyventi du ar tris mėnesius, gal pusmetį...”.
1945 m. Salantuose buvau sutikęs žmogų, kuris, netekęs vienintelio sūnaus, susitaikė su netektimi. Man įsmigo į širdį to žmogaus kantrybė ir nesisielojimas. Supratau, kad niekada nereikia stipriai išgyventi. Ilgai to mokiausi. Ir su žmona pasikalbėdavom, kad abu kartu nemirsim. Vienam reikės antrą palikti. Ašarėlei nukristi sveika, bet labai išgyventi nereikia. Kartą, susirgus karvei, ją reikėjo papjauti. Žmona raudojo, o aš raminau: “Kotletų bus”. Jeigu verksi, nieko nebus. Jei troba sudegtų, sakyčiau: “Sūnau, važiuok rąstų, statysim naują”. Niekada neapleidau bažnyčios ir maldos. Nieko nebijau. Bet netikėčiau, jei taip sakytų jaunas žmogus”, - pasakojo ilgaamžis.
Jaunas būdamas, visko norėjęs, svajojęs. “Kiti juokėsi, o aš visur lindau, norėjau suprasti, išmanyti. Žmona sakydavo, kad gera būtų bet kokią trobelę turėti, tris obelis. O aš pasakiau, kad mes turėsime didelį ir gražų namą. 1937 m. Telšiuose vyko žemės ūkio paroda. Pamačiau sodybos maketą: namas, prie vieno kampo eglutės pasodintos, prie kito - kryžius. Patiko. Taip viską savo rankomis pastačiau ir įrengiau. Sodas - du hektarai. Prieš kelerius metus penkias savaites kasdien laipiojau po obelis, kol obuolius nuskyniau. Užauginome keturis sūnūs ir dvi dukras. Kiekvieno namuose visi pašaliai blizga, smagu, kad gerai gyvena. Dabar mūsų šeimoje - 43 nariai. Visi vaikai, visos marčios man geros. Tėviškėje ūkininkauja jaunėlis sūnus, kiti į miestus išlėkė”.
P.Skersis įsitikinęs, kad jeigu žmogus ko nors nežino, būtinai padarys priešingai. Išėjęs į pensiją, manęs, kad dabar tai jau pailsės, pagulinės, sočiai pavalgys, ir sveikata pasitaisys. O ji tik prastėjusi. Dešinė ranka ir koja atsisakiusios tarnauti, nė dalgio į rankas negalėdavęs paimti. Pradėjo tabaluoti širdis. Gydėsi Palangoje, “Jūratės” sanatorijoje, kai, anot jo, netikėta jėga įtraukė į knygyną. Pavartęs knygą apie jogus ir sužinojęs, kaip jie visas ligas mankštomis išnaikina, pagalvojęs: kodėl jie gali, o aš negaliu? Niekam nesakęs, lovoje, po antklode, pradėjo daryti tempimo pratimus. Po dešimties metų radikulitas pasitraukė. Įveikė ir bronchitą. Apie taisyklingą mitybą dar nieko nežinojo.
Dar dvi savaitėsmokslo, “pridėjusio sparnus”1990 m. sausio mėnesį Pranas Skersis, būdamas 87-erių, atvyko į Palangos sveikatos mokyklą. Atėjęs pas direktorių, paklausė, ar jį priims ir ar duos maišelį seniems kaulams susirinkti, ar savo atsivežti? O kad jo priimti neatsisakytų, čia pat pademonstravo, kaip jis mankštinasi.
Po dviejų savaičių, pavyzdingai laikęsis mokyklos programos, nevalgęs nei sviesto, nei lašinių, pasijuto labai gerai - “...sparnus pridėk, ir lėksiu”. Grįžęs iš sveikatos mokyklos nusprendė viską tęsti. “Toks mano pasiryžimas. Pasakiau - ir šventa”. Dabar valgo viską, bet apgalvoja, kas su kuo tinka. Supratęs, kad reikia protaujant sau maistą prisitaikyti, save reguliuoti, vengti bet kokių gyvulinės kilmės riebalų, mėsos, jei norisi, du gabalėlius per savaitę suvalgyti. Daug valgo daržovių, kruopų, medaus. Maisto nesūdo. Išmoko “taisyklingo kvėpavimo” - skaičiuodamas iki keturių įkvepia, tiek pat laiko sulaiko kvėpavimą ir iškvepia. Kuo rečiau kvėpuosime, tuo ilgiau gyvensime, - įsitikinęs ilgaamžis.
P.Skersis nebeturi draugų, kurie buvo net gerokai už jį jaunesni. Jau dešimtį metų ilsisi ramybėje žmona. Po septynias dešimtis metų tegyveno seserys. Motina mirė 79-rių, tėvas - 82-ejų. P.Skersį pažinojusieji dabar stebisi jo žvalumu. “Koks tu pasidarei!” - stebisi dažnas. Atrodytų, kad sveikata, norėjusi jį dar jaunystėje apleisti, visai pamiršo savo ketinimus. “Kartą atvažiavęs draugas rado mane sode besidarbuojantį. “Kaip sveikata? - paklausė. “Manai, kad be sveikatos čia pjaunu ir tampau medžius?” - atsakęs. Nė už jokius pinigus ar gražiausius rūmus jis nesutiktų pajaunėti keliasdešimčia metų, nes dabar jaučiasi sveikas.
“Visą amžių buvau ligonis, tai argi galiu nesidžiaugti kiekviena dienele? Turiu dvidešimt bičių šeimų. Kasdien nueinu po tris penkis kilometrus, o kartais - ir visą dešimtį. Iki dvyliktos vakaro skaitau, klausau radijo. Ieškau tokių knygų, iš kurių galima pasimokyti. Skaitau apie sveikatą, apie keliautojus, išradėjus, įžymių žmonių gyvenimą. Keliuosi penktą valandą ryto. Šoku iš lovos, palendu po šaltu dušu arba pasineriu į kūdrą. Tada darau mankštą - labai paprastą, bet taip, kad visiems sąnariams po dešimt judesių kliūtų”.
Ši ilgaamžio patirtis žavi ne vieną klausytoją Palangos
sveikatos mokykloje, kur, kaip pats sako, jis vyksta pabūti tarp žmonių. “Man, nebaigusiam nė vieno skyriaus, prieš mokytus žmones stovėti skaudu ir nepatogu. Bet, kol galėsiu, pasižadėjau vis nuvažiuoti.
Tebesu šaulys, tarnauju Dievui ir tėvynei”, - atidaręs spintą parodo šaulio kostiumus, tarp jų ir paradinį, su kuriuo jį turėsią palaidoti. Apie mirtį galvojąs, jog “ten” esanti tikroji jo tėvynė, kur jam būsią geriau. Nors ir šį gyvenimą vadina dangum ir nedrįsta pats prašyti Dievo nė vienos dienos. “Tegul Jis sprendžia. Aš kasdien dėkoju: “Ačiū už šią dieną. Kaip bus rytoj - Tavo valia”. Ar gali vaikas, kuriam tėvas jau padovanojo automobilį, prašyti dar vieno? Mylintys tėvai patys žino, ko reikia. Meldžiuosi Dievo garbei kas vakarą po valandą laiko. Žmogui reikalinga sveika siela. Tik tada ir kūnas bus sveikas. Galvok tik gera, nieko nebijok. Neturiu dėl ko pergyventi, užtat ir sveikatą išlaikau,” - toks P.Skersio sveikatos mokslas.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę