){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Jeigu kalbėtume apie faktus, paprastai vyrų smegenys yra kiek didesnės nei moterų. Smegenys sveria maždaug 2 procentus viso kūno masės, tačiau, kalbant apie smegenų ir kūno masės santykį, vyrų smegenys apytikriai 100 g sunkesnės nei moterų. Tai nereiškia, kad didesnės smegenys yra geriau arba kad didesnes smegenis turintys žmonės protingesni. Mokslininkai pastebėjo, kad autizmu (tai sutrikimas, kai sutrinka kalbos, bendravimo, elgesio ir t.t. vystymasis) sergančių vaikų smegenys pirmaisiais metais auga greičiau nei jų bendraamžių ir dėl to nespėja susiformuoti tam tikros sąsajos. Tuo tarpu hiperaktyvių, dėmesio negalinčių sutelkti vaikų smegenys yra vidutiniškai 3–4 procentais mažesnės nei jų bendraamžių. Iš tikrųjų protiniai sugebėjimai labiau priklauso ne nuo smegenų svorio, bet nuo pilkosios medžiagos kiekio kaktinėse smegenų skiltyse. Panašu, kad tai įgimta, tačiau net ir puikiausius įgimtus duomenys turintys asmenys netampa genijais, jeigu jie nelavina smegenų sako mokslininkai. Kiti mokslininkai ištyrė Londono taksi vairuotojų, visą gyvenimą prisimenančius sudėtingus maršrutus, smegenis. Pasirodo, šiems asmenims padidėja užpakalinė hipokampo (tam tikra smegenų dalis) dalis, palyginti su priekine. Taigi galutinė išvada tokia: protiniai sugebėjimai labiausiai priklauso nuo to, kaip jie lavinami.
Be abejo, žinai, kad viską, kas vyksta su mumis, įskaitant ir tokius dalykus, apie kuriuos net nesusimąstome, pavyzdžiui, kaip kvėpuoti, kada mirksėti ir pan., reguliuoja mūsų smegenys. Kai smegenys pažeidžiamos taip, kad jų veiklos (kalbu ne vien apie sugebėjimą mąstyti, bet apie visas funkcijas) atkurti neįmanoma, kalbama apie smegenų mirtį.
Yra daug skirtingų veiksnių, pagal kuriuos nustatoma smegenų mirtis, tačiau, kad ir kokie jie būtų, esant tokiai būklei, išnyksta esminiai smegenų veiklos požymiai, t.y. toks žmogus nekvėpuoja, jis niekaip nereaguoja nei į skausmą, nei į šviesą (ar kokį kitą dirgiklį), šviečiant į vyzdžius, jie nesusiaurėja ir t.t. Žmogus nejaučia skausmo, smegenyse nesunaudojamas nei deguonis, nei gliukozė. Žmogaus smegenys gali išlikti be pakitimų apie 6 minutes po to, kai sustoja širdis, t.y. po to, kai smegenys neaprūpinamos svarbiausiomis jiems medžiagomis: deguonimi ir gliukoze. Štai dėl ko kiekvienas žmogus turi žinoti kaip suteikti žmogui pirmą pagalbą ir kaip atlikti išorinį širdies masažą bei dirbtinį kvėpavimą (tai yra gaivinimo esmė). Smegenų mirtis gali būti patvirtinama atliekant elektroencefalogramą (tai tyrimas, kurio metu nustatomas bioelektrinis smegenų aktyvumas) arba tyrimais, įrodančiais, kad galvos smegenyse išnyko kraujo tėkmė. Smegenų mirtis yra absoliutus dalykas. Jeigu įvyko, kelio atgal nėra.
Be abejo, klausydamasis klasikinės muzikos praturtini save, tampi labiau išsilavinusiu žmogumi, tačiau lygybės ženklo tarp Mocarto muzikos ir protinių sugebėjimų dėti nesinorėtų. Šis mitas gimė apie 1950-uosius metus, kai ausų, nosies, gerklės ligų gydytojas Albert Tomatis pradėjo naudoti Mocarto muziką asmenims, turėjusiems kalbos ir klausymo sutrikimų. 1990-aisiais Kalifornijos universiteto studentams (iš viso jų buvo 36) buvo duota klausyti Mocarto muzikos ir įvertintas jų intelekto koeficientas (IQ). Pasirodė, kad, pasiklausę muzikos, studentai surinko vidutiniškai 8 taškais daugiau nei prieš tai. Būtent tada ir gimė Mocarto efekto idėja. Muzikantas Dan Campbell patentavo šį pavadinimą ir išleido šia idėja paremtą knygų ir kompaktinių plokštelių seriją vaikams. Iš tikrųjų Kalifornijos universitete atliktas mokslinis tyrimas negalėjo patvirtinti, kad klasikinės muzikos klausymasis padaro žmogų protingesnį. Tiesiog klausantis aktyvuojamos tam tikros smegenų sritys, dėl kurių tuo momentu buvo geriau atliekamos tam tikros su erdviniu mąstymu susijusios užduotys. Poveikis labai trumpalaikis ir abejotinas. Mokslininkai pataria užuot išleidus pinigus panašioms muzikos programoms, mokytis groti instrumentu, kadangi ši veikla skatina susikaupti ir tobulina koordinaciją.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę