Pirmoje vietoje išskirčiau kelio sąnario traumas, tarp kurių sunkiausi yra kryžminių raiščių plyšimai ir sąnario kremzlės lūžiai, kiek lengviau gydomi meniskų pažeidimai. Antroje vietoje po kelio sąnario yra peties, čiurnos, alkūnės, riešo ir klubo sąnarių traumos. Krepšininkams dažniausiai pasitaiko kryžminių raiščių, meniskų plyšimai, įvairios apimties kremzlės pažeidimai bei čiurnos raiščių plyšimai ir pėdos stresiniai lūžiai, futbolininkams – taip pat kryžminių raiščių bei čiurnos raiščių plyšimai, tinklininkams ir rankininkams kiek dažnesnės peties sąnario traumos. Dažniausiai tai būna jauni fiziškai aktyvūs žmonės, vyrų ir moterų santykis maždaug 2:1.
Pirmuosius kremzlės nykimo-degeneracijos požymių rizikos simptomus galima įtarti, kai sąnariai pradeda „traškėti“. Tačiau traškėjimas nebūtinai yra degeneracinės sąnario ligos pradžios simptomas. Traškėti sąnarys gali pradėti dėl papraščiausio sąnario sustingimo po įvairios fizinės perkrovos, sumušimų ir panašiai. Ilgai į tai nekreipiant dėmesio, atsiranda aštrus, duriantis skausmas. Tai liudija, kad kai kuriose vietose kremzlė yra suplonėjusi. Šis procesas vykstą ilgą laiką, todėl ir ligos simptomai pasireiškia ne iš karto. Nebūtinai intensyviai sportuojantiems šis procesas vyksta greičiau, tai priklauso nuo daugelio priežasčių, pagrindinė iš jų per greitai taikomas didelis fizinis krūvis, kuris sukelia vadinamuosius perkrovos sindromus. Neigiamos įtakos turi rūkymas, bloga mityba, režimo nesilaikymas, pramankštos ir poilsio režimo nepaisymas. Tam reikia didelių valios pastangų, o tai turi ne kiekvienas jaunas sportininkas, dažniausiai jaunystėje apie tai niekas negalvoja. Kelio sąnaryje dėl savitų kraujotakos ypatumų dažnai pažeidžiami meniskai, sąnario kremzlė. Dėl savo kompleksiškumo kelio sąnarys turi nepaprastai dideles kompensacines galimybes ir, sumažinęs savo fizinio aktyvumo lygį, žmogus be sąnario skausmo gali pragyventi gana ilgai, kartais net keletą metų.
Neabejotinai kryžminiai raiščiai kartu su meniskais yra vieni svarbiausių kelio sąnario stabilizatorių. Dažniausiai kryžminis raištis plyšta staiga pakeitus bėgimo kryptį, pasukant blauzdą arba staiga sumažinus bėgimo greitį. Žmogus dažnai pajunta ar išgirsta pokštelėjimą, ir kelio sąnarys staiga ištinsta. Nebūtinai po to sąnarį stipriai skauda. Kelio sąnario kryžminių raiščių pažeidimai per pastaruosius kelerius metus tapo ne tiktai asmenų, kurių skeletas subrendęs, bet ir 10–15 metų vaikų amžiaus problema.
Dėl sportinės karjeros pabaigos tai visiška netiesa – atlikus sėkmingą minimaliai invazinę artroskopinę-biologinę kelio sąnario kryžminių raiščių rekonstrukciją, visi sportininkai vėl pasiekia ir išlaiko buvusį fizinio aktyvumo lygį ir toliau sėkmingai siekia sporto aukštumų. Aišku, jei operacija atliekama nevisiškai tiksliai, sportininkai yra priversti sumažinti savo fizinio aktyvumo lygį. Todėl, įvykus ypač kryžminių raiščių traumai ir norint toliau siekti profesionalo karjeros, būtinai reikia labai patyrusio sporto traumų ortopedo, turinčio didelę patirtį kryžminių raiščių rekonstrukcijose. Reikia žinoti, kad kryžminis raištis turi labai tiksliai apibrėžtą savo vietą kelio sąnaryje, todėl, kad ir nedidelis netikslumas atliekant jo rekonstrukciją gali nulemti prastesnius rezultatus.
Iš mano minėtų dažniausiai pasitaikančių verta paminėti žastikaulio išnirimą ir peties sąnario nestabilumą. Šie negalavimai labai dažnai kamuoja didelės amplitudės rankos judesius naudojančius fiziškai aktyvius žmones (pvz., rankinis, tinklinis, plaukimas, ieties metimas ir t.t.). Yra ir kita kategorija, t.y. iš prigimties kitokią kolageninių skaidulų struktūrą turintys žmonės. Kitaip šis terminas dar vadinamas hiperlaksitetu. Šiems žmonėms žastikaulio išnirimai per peties sąnarį įvyksta ir netipinėmis aplinkybėmis, kai staiga atsipalaiduoja rankos raumenys, o žastikaulis pasisuka nepalankia peties sąnario atžvilgiu kryptimi. Be peties sąnario operacijų fiziškai aktyvaus žmogaus sugrąžinti į įprastą fizinio aktyvumo lygį neįmanoma.
Kai tik įmanoma pagal situaciją, stengiamės atlikti minimaliai invazinę artroskopinę operaciją. Pastaraisiais metais jų tik daugėja. Viena iš paskutiniųjų naujovių – kad Kauno medicinos universitetinėse klinikose pradėjome atlikti kremzlinio audinio transplantacijos procedūras, t.y. chondrocitinių ląstelių transplantacijas. Jų metu persodinamas paties žmogaus kremzlės audinys, turintis chondrocitinių ląstelių kultūrų, išaugintų iki milijoninių titrų specialiose terpėse. Lietuvoje užauginti ląstelių kultūras kol kas neturime galimybių, nes tam būtina labai brangi laboratorinė įranga ir specialiai pasiruošusių kvalifikuotų specialistų grupė. Bet mes esame labai ambicingi šiuo klausimu ir tam palaipsniui ruošiamės, tiesiog reikia labai gerai viską išmokti ir tikimės, kad mums užteks kantrybės ir jėgų. Dabar tai daroma Danijoje, po to išaugintos kultūros grįžta į Lietuvą.
Kita, mano manymu, unikali artroskopinė rekonstrukcinė operacija yra dviejų pluoštų ir donoro raiščio panaudojimas rekonstruojant priekinio kryžminio kelio raiščio plyšimus. Mokslas jau įrodė, kad sveikame kelio sąnaryje kryžminio raiščio skerspjūvis siekia nuo 32 mm² iki 42 mm², o tradicinio persodinimo metu persodinamo transplanto diametras siekia apie 20 mm². Dviejų pluoštų ir donoro raiščio metodikos sudaro sąlygas persodinti beveik natūralaus storio kryžminio raiščio transplantus. Vėliau vyksta vadinamasis „ligamentizacijos“ biologinis procesas, per kurį į persodintą kryžminį raištį įauga kraujagyslės ir nervai, o, taikant tinkamą reabilitaciją, sportininkai pasiekia prieš traumas buvusio fizinio aktyvumo lygį. Šios operacijos yra labai sudėtingos ir kol kas atliekamos tik labai patyrusių ortopedų. Pagrindiniai šių operacijų tikslai yra sugrąžinti jauniems žmonėms prieš tai buvusį fizinio aktyvumo lygį bei sportinę veiklą ir sustabdyti degeneracinius kelio sąnario pakitimus.
Lietuvoje jau atliktos 7 chondrocitinių ląstelių operacijos ir jų rezultatai yra labai džiuginantys. Minėti atvejai yra labai sudėtingi ir savo rezultatais nuolatos dalinamės įvairiose tarptautinėse konferencijose su viso pasaulio kolegomis. Esame gavę ne vieną tarptautinio pripažinimo apdovanojimą, tiktai gaila, kad ne Lietuvoje. Gal būt susidomėjimas jomis pas mus dar nėra pakankamai didelis, o blogiausia dėl to žinoma pacientui, nes jis negauna to, ką turėtų gauti. Neretai trūksta kolegiško susitarimo ir tarp mūsų pačių-ortopedų.
Deja, pagrindinė profilaktikos priemonė – nemedikamentinė. Žmonės, tai išgirdę, dažniausiai lieka labai nusivylę. Pagrindinis dalykas, padedantis išsaugoti sveikus sąnarius, yra dozuotas nuolatinis fizinis krūvis. Tai reikalauja didelių valios pastangų, o mūsų žmonės noriau renkasi paprastesnes priemones. Žinoma, įvairūs chondroitino ir gliukozamino bei kitų preparatų deriniai yra labai veiksmingi, tačiau tai tiktai pagalbinė priemonė prie mankštos ir fizinio krūvio, be kurio žmogus, ko gero, nebūtų virtęs žmogumi iš beždžionės.
Džiaugiamės, kad turime Lietuvoje stiprų sportą mėgstančių ortopedų kolektyvą, galintį taikyti pačias moderniausias sporto traumatologijos mokslo naujienas savo kasdieninėje praktikoje, linkime daug besišypsančių pacientų, kurių įvertinimas būtų brangiausias atlygis už sėkmingus darbus.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę