Peršalimas pasireiškia nosies gleivinės paburkimu, padidėjusia gleivių sekrecija, kosuliu, karščiavimu, čiauduliu ir galvos skausmu. Dažniausi peršalimo ligų sukėlėjai yra virusai. Pastebėjus pirmuosius ligos simptomus, dažniausiai nereikia skubėti gerti vaistų. Jeigu jaučiatės silpni, pavargę, peršti gerklę ar tiesiog grįžote sušalę, pirmiausia pasistenkite sušilti, išgerti karštos vaistažolių arbatos ar suvalgyti šaukštelį medaus su karštu pienu, apsirenkite šiltais drabužius ar palįskite po antklode. Dažnai šių priemonių gali pakakti.
Jei skauda gerklę, gali padėti gerklės skalavimas šiltu vandeniu su druska ar soda. Jeigu vien tokio gydymo neužtenka, galima naudoti specialius skalavimo skysčius arba purškiklius. Be to, naudinga reguliariai čiulpti specialias pastiles, kurios nuramins paraudusią gerklę, sumažins paburkimą. Virusų pažeista nosies ir nosiaryklės gleivinė paburksta, todėl pasunkėja kvėpavimas. Norint jį palengvinti, galima į kiekvieną šnervę įlašinti po lašą kraujagysles siaurinančio vaisto. Bet šiais vaistais gydytis galima tiktai trumpai. Jeigu iš nosies gausiai skiriasi sekretas, užtenka ją tik iššnypšti ir kelis kartus per dieną išplauti druskos tirpalu. Nors čiaudulys – nemalonus simptomas, tačiau sloguojant jo neįmanoma išvengti. Tik nuolatinį, įkyrų čiaudulį galima malšinti dilgėlių nuoviru arba antihistamininiais vaistais. Sausą kosulį sumažina ir atsikosėjimą pagerina šilti skysčiai, įvairios pastilės. Naudinga krūtinę, nugarą įtrinti tepalu su eukaliptų, pušų eteriniais aliejais, mentoliu ir pan. Nosies užgulimą ir kvėpavimą palengvina kvėpavimas šiltais garais su šiomis naudingosiomis medžiagomis.
Kūno temperatūros pakilimas rodo, kad organizmas aktyviai kovoja su ligos sukėlėjais. Karštis suaktyvina imuninę sistemą, todėl, jeigu temperatūra neviršija 38–38,5ºC, nereikia vartoti ją mažinančių vaistų. Jai perkopus šią ribą, verta suvartoti aspirino arba paracetamolio, kad toks stiprus karščiavimas nepakenktų širdies bei kraujagyslių sistemai. Jeigu per 3–4 dienas kūno temperatūra nesumažėja ar net pradeda didėti, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes tai gali reikšti, kad prasidėjo bakterinė infekcija, kurią būtina gydyti antibiotikais.
Kadangi peršalimo ligoms gydyti specifinių vaistų nėra, svarbiausias lieka simptominis gydymas bei profilaktikos priemonės, padedančios apsisaugoti nuo peršalimo.
Žodis „imunitetas“ kilo iš lotyniško žodžio immunitas, kuris išvertus reiškia „išsilaisvinimas“. Tai apsauginė organizmo reakcija, padedanti organizmui kovoti su jį veikiančiu veiksniu ir išlaikyti savo biologinį individualumą. Nusilpus imunitetui, padažnėja kvėpavimo takų, virškinamojo trakto infekcijos ir kt. ligos.
Kad imuninė sistema tinkamai kovotų su ligos sukėlėjais, reikia jai padėti. Norint padidinti organizmo atsparumą ligoms reikia grūdintis, laikytis darbo ir poilsio režimo, vengti streso, bent minimaliai sportuoti, pasirūpinti, kad mityba būtų tinkamai subalansuota, valgyti daug vaisių ir daržovių, taip pat, kadangi žiemą mažiau gauname vitaminų su maistu, reikėtų vartoti maisto papildų.
Vitaminas C (arba askorbo rūgštis) – tai vandenyje tirpstantis vitaminas, reikalingas normalioms organizmo funkcijoms užtikrinti. Dauguma gyvūnų patys sintetina šį vitaminą, bet kai kurie, įskaitant žmones ir kitus primatus, to negali.
Vitaminas C padeda išvengti peršalimo ligų arba palengvina jų eigą, padidina interferono kiekį kraujyje ir taip apsaugo ląsteles nuo virusų poveikio. Taip pat mažina uždegimą ir alergines reakcijas, palaiko mineralinę kaulo struktūrą, saugo nuo drumsčių susidarymo lęšiuką, dalyvauja stresą kontroliuojančių medžiagų biosintezėje. Mokslininkai teigia, kad didelės askorbo rūgšties dozės ne tik teigiamai veikia tulžies rūgščių gamybą, bet ir reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje, kartu lėtina aterosklerozės vystymąsi.
Pagrindinę vitamino C dalį žmogus gauna su maistu, tačiau, netinkamai maitinantis, valgant nekaloringą maistą, mažai valgant šviežių vaisių ir daržovių (ypač žiemą ar ankstyvą pavasarį), gali pasireikšti vitamino C hipovitaminozė. Jos pagrindiniai požymiai: greitai nuvargstama, sumažėja darbingumas, atsparumas ligoms, prarandamas apetitas, atsiranda dirglumas, silpnumas, mažakraujystė, sudėtingesniais atvejais padidėja kraujagyslių sienelių pralaidumas, kraujas išsilieja poodyje, vidaus organuose, kraujuoja dantenos, netgi iškrinta dantys.
Siekiant to išvengti, reikia nuolat valgyti šviežius vaisius ir daržoves, ypač tas, kuriose daug vitamino C, o, pastebėjus vitamino C trūkumo požymius, papildyti savo racioną ir specialiais maisto papildais su vitaminu C.
Vitamino C gausu citrusiniuose vaisiuose (limetose, citrinose, apelsinuose, greipfrutuose), pomidoruose, bulvėse, ypač jo daug svogūnų galvose. Taip pat vitamino C yra papajose, brokoliuose, briuselio kopūstuose, juoduosiuose serbentuose, braškėse, žiediniuose kopūstuose, špinatuose, kiviuose. Šio vitamino kiekis vaisiuose priklauso nuo dirvožemio, klimato, šviežumo, laikymo sąlygų, ruošimo būdo.
Rekomenduojama paros norma suaugusiam žmogui apie 70 mg. Gerokai daugiau vitamino reikia ištikus stresui ar kilus infekcijos pavojui. Rūkančių žmonių organizmas absorbuoja tik 60 proc. vitamino C, pasisavinimas taip pat sumažėja vartojant vitaminą kartu su saldumynais. Vitamino C perdozavimas pasitaiko labai retai, jo požymiai – pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Vartojant dideles vitamino C dozes ilgą laiką, inkstuose gali susidaryti akmenų. Todėl būtina neviršyti rekomenduojamos paros dozės.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę