Paprasti būdai įveikti vidurių užkietėjimą

Kintant visuomenės mitybos bei socialinio gyvenimo ritmui, ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, vidurių užkietėjimas tampa vis aktualesnė problema. Ši liga sukelia daug nepatogumų: ji neigiamai veikia gyvenimo kokybę ir gali būti net depresijos priežastis. Kartu pastebima, kad dėl nepakankamo visuomenės medicininio išsilavinimo problema arba pernelyg sureikšminama, arba deramai neįvertinama.
 

Nėra menkas negalavimas


Lėtinis vidurių užkietėjimas – tai tuštinimasis rečiau nei 3 kartus per savaitę, retesnis tuštinimasis nei įprastai arba pasunkėjęs tuštinimasis, diskomfortas jo metu. Vidurių užkietėjimas vystosi dėl turinio kietumo ir gausumo, sutrikusios žarnų motorikos, jų spindžio pokyčio.
Deja, bet kartais dar manoma, kad vidurių užkietėjimas tėra menkas negalavimas, ir neskiriama tam pakankamai dėmesio. Tačiau sveikatos ekspertai pabrėžia, kad sveikata prasideda būtent nuo žarnyno. Jei palaikysime jį švarų ir sveiką, tikėtina, kad nesusidursime ir su daugeliu kitų sveikatos negalavimų.
Negydant vidurių užkietėjimas gali lemti daug rimtesnes ligas – divertikulitą, hemorojų ir pan. Nesuvirškintų medžiagų užsilaikymas gali paveikti ir visą virškinamąją sistemą, sutrikdyti naudingųjų medžiagų pasisavinimą iš maisto bei lemti žalingųjų toksinų susidarymą.
Kaip reikėtų elgtis, kad išvengtume šios ligos?
 

 

Pradžia – mitybos įpročių koregavimas


Pradėti reikėtų nuo dietos subalansavimo. Maisto sudėtyje turėtų būti daug augalinių skaidulų, kurios žarnyne veikia kaip šluota, paspartina peristaltiką. Vaisiai ir daržovės labai vertingi ir tuo, kad jų sudėtyje yra natūralių virškinimo fermentų, kurie padeda greičiau skaidyti maistą.

Taip pat į dienos racioną reikėtų įtraukti ir sudėtinių angliavandenių turinčių produktų (sorų, avižų, rudųjų ryžių). Nevengti liesos mėsos, kiaušinių, riebios žuvies ir pupelių. O pieno produktus reikėtų vartoti atsargiai, kadangi jie didina gleivių kiekį organizme ir kliudo virškinti. Virškinimo požiūriu naudingi yra tik rauginti pieno produktai.
Beje, normaliam tuštinimuisi svarbu ne tik ką valgome, bet ir kaip – maistą būtina gerai sukramtyti. Labai svarbus ir mitybos režimas. Nevalgykite paskubomis arba kai jaučiate stresą.
 

Gerųjų bakterijų ir fermentų vieta


Vyresnio amžiaus žmonių organizme neretai trūksta virškinimo fermentų, kurie padeda skaidyti maistą iki organizmui tinkamų pasisavinti medžiagų.
Taip pat svarbią vietą virškinamajame procese užima probiotikai (gerosios bakterijos). Iš viso jų yra daugiau nei 500, tačiau pačios svarbiausios penkios – Lactobacillus acidophilus, Lactobacillus rhamnosus, Lactobacillus plantarum, Lactobacillus bulgaricus ir Bifidobacterium bifidum. Gerosios bakterijos netiesiogiai pagerina peristaltiką, todėl jų stoka gali lemti ir vangų žarnyno darbą. Sulaukus 50-ies, gerųjų bakterijų kiekis natūraliai mažėja.
 

Daugiau vandens ir judesio


Vanduo suminkština išmatas ir jos lengviau slenka žarnynu. Todėl per dieną reikėtų išgerti ne mažiau dviejų litrų vandens.
Judėjimas ne tik padeda palaikyti gerą fizinę formą, bet ir paspartina žarnyno darbą. Reguliari fizinė veikla pažadina limfinę sistemą ir paskatina nesuvirškintų medžiagų atsikratymą – tyrimai rodo, kad sportuojantys žmonės daug rečiau serga žarnyno ligomis.
Taigi būtinai keiskite gyvenimo būdą. Darbą organizuokite taip, kad nebūtų kliūčių laiku pasituštinti – neslopinkite noro tuštintis vien todėl, kad nenorite nutraukti įdomaus užsiėmimo.
 

Vaistai – tik viską išbandžius


Kai nepadeda nei dieta, nei mankšta, skiriama vidurių laisvinamųjų vaistų.
Lepicol pagaminta iš natūralių medžiagų, reikalingų žarnyno funkcionavimui. Vartojant produktą kasdien į organizmą patenka optimalus kiekis naudingųjų bakterijų ir maistinių skaidulų.
 

Preparato sudėtyje yra:


• didžiausio grynumo (98 proc.) smiltyninio gysločio skaidulų, kurios gali prisijungti net 25 kartų daugiau skysčio, nei sveria pačios. Tai labai pagreitina žarnų turinio slinkimą virškinamuoju traktu;
• 5 rūšių gerų bakterijos (probiotikai) yra identiškos esančioms žmogaus žarnyne. Šios bakterijos svarbios normaliai storųjų žarnų veiklai;
• fruktozės oligosacharidai (prebiotikai) gaunami iš cikorijų, jie sudaro geriausią terpę gerųjų bakterijų dauginimuisi.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai