){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kam dažniausiai užkietėja viduriai?
Nustatyta, kad vidurių užkietėjimas dažniau pasireiškia moterims, vaikams ir vyresniems nei 65 m. žmonėms. Dažniau viduriai užkietėja ir nėščioms moterims. Vidurių užkietėjimas paprastai pasireiškia po gimdymo ar operacijos.
Kas sukelia vidurių užkietėjimą?
Norint suprasti, kodėl užkietėja viduriai, reikia žinoti, kaip funkcionuoja storoji žarna. Maistui slenkant pro storąją žarną, iš jo yra absorbuojamas vanduo ir susiformuoja šlakas, kitaip tariant - išmatos. Kai storžarnė absorbuoja per daug vandens, išmatos tampa kietos ir sausos. Taip gali atsitikti ir tada, jei žarnos lygiųjų raumenų susitraukimai yra per lėti ar pernelyg vangūs.Susitraukiant žarnos lygiesiems raumenims, maistas yra stumiamas išeinamosios angos link.
Pagrindinės vidurių užkietėjimo priežastys
1. Nepakankamas skaidulinių medžiagų kiekis maiste
Pati bendriausia vidurių užkietėjimo priežastis yra nepakankamas vaisių, daržovių ir grūdinių kultūrų kiekis dienos racione bei pernelyg gausus riebalų, esančių sūryje, kiaušiniuose ir mėsoje, vartojimas. Žmonėms, kurie vartoja daug elastinių skaidulų turinčio maisto, vidurių užkietėjimas pasitaiko daug rečiau.
Elastinės skaidulos - tiek tirpios, tiek ir netirpios - yra vaisių, daržovių ir grūdinių kultūrų sudedamoji dalis. Jų organizmas negali suvirškinti. Tirpios skaidulos lengvai ištirpsta vandenyje ir žarnyne įgauna gelio konsistenciją. Tuo tarpu netirpios skaidulos beveik nepakitusios praslenka pro žarnyną. Gausi ir minkšta elastinių skaidulų masė neleidžia susiformuoti kietoms sausoms išmatoms, kurias sunku pašalinti. Dietologai nustatė, kad dauguma žmonių suvartoja nuo 5 iki 20 g elastinių skaidulų per dieną. Tuo tarpu rekomenduojama jų suvartoti 20-30 g (100 g juodos duonos yra 4-5 g, daržovių lapų - 2-3 g, daržovių gumbų - 1-3 g, vaisių - 3 g ląstelienos).
Mažai skaidulinių medžiagų turintis maistas yra viena iš pagrindinių ir pagyvenusių žmonių obstipacijos priežasčių. Pagyvenusio amžiaus žmonės neretai nustoja domėtis maistu ir neretai renkasi mažai skaidulų turintį, vadinamąjį "greitą" maistą. Dantų netekimas irgi yra viena iš priežasčių, skatinančių pagyvenusius žmones vartoti minkštesnį perdirbtą maistą, kuriame mažai skaidulinių medžiagų.
2. Nepakankamas skysčių suvartojimas
Skysčiai, tokie kaip vanduo ir sultys, suminkština išmatų masę ir padidina jų apimtį, todėl jos lengviau slenka žarnynu. Žmonės, kuriems dažnai pasireiškia vidurių užkietėjimas, turi gausiai vartoti skysčių (iki 8 stiklinių per dieną).
3. Nepakankamas fizinis aktyvumas
Nepakankamas fizinis aktyvumas taip pat gali būti vidurių užkietėjimo priežastis. Pavyzdžiui, vidurių užkietėjimas dažnai pasireiškia ligoniams, ilgai besigydantiems po operacijų, nelaimingų atsitikimų ar sergantiems kitomis ligomis, dėl kurių reikės ilgai gulėti.
4. Vidurių užkietėjimą skatinantys vaistai
Vaistai nuo skausmo (ypač narkotikai), antacidiniai (skrandžio rūgštingumą mažinantys) vaistai, kurių sudėtyje yra aliuminio, vaistai nuo spazmų ir nuo depresijos, geležies preparatai, šlapimo išsiskyrimą skatinantys ir vaistai nuo epilepsijos lėtina žarnyno sienelių judesius ir gali sukelti vidurių užkietėjimą.
5. Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS)
Kai kuriems žmonėms sergant DŽS būna storosios žarnos spazmų, kurie sutrikdo tuštinimąsi. Vidurių užkietėjimą dažnai keičia viduriavimas ir todėl kyla spazminio pobūdžio pilvo skausmų pūtimas, gurguliavimas ir kitų nemalonių simptomų. Kai kuriuos žmones šis sindromas gali varginti visą gyvenimą, tačiau jis nėra pavojingas. DŽS paūmėja streso metu, tačiau tiriant žarnyną paprastai neaptinkama jokių matomų pakitimų.
6. Gyvenimo būdo ar gyvenimo tėkmės pasikeitimai (nėštumas, vyresnis amžius, kelionė)
Nėštumo metu viduriai užkietėja dėl hormoninių pakitimų organizme, taip pat dėl to, kad padidėjusi ir pasunkėjusi gimda spaudžia žarnyną. Senėjimas taip pat gali būti tuštinimosi sutrikimo priežastis, nes dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos mažėja žarnyno raumenų jėga ir aktyvumas. Viduriai dažnai užkietėja kelionių metu, nes pakinta įprastas maisto racionas.
7. Piktnaudžiavimas vidurių laisvinamaisiais
Pastaruoju metu imta pernelyg piktnaudžiauti laisvinamaisiais. Tai būdingiau vyresnio amžiaus žmonėms, kurie yra įsitikinę, jog būtinai turi pasituštinti bent vieną kartą per dieną. Tačiau reguliariai vartojant laisvinamųjų, atsiranda priklausomybė. Ilgainiui jie gali pažeisti nervines storžarnės sienelės ląsteles, ir žarnynas praranda natūralią savybę susitraukinėti. Dėl tos pačios priežasties reguliarios klizmos taip pat gali sukelti normalios žarnyno funkcijos sutrikimą ir vidurių užkietėjimą.
8. Atsiradusio poreikio tuštintis ignoravimas
Žmonės, kurie ignoruoja atsiradusį poreikį pasituštinti, gali pamažu nustoti jausti šį pojūtį, ir tai gali sukelti obstipaciją. Dalis žmonių stengiasi atidėti tuštinimąsi iki sugrįš į namus, nes nenori naudotis viešaisiais tualetais. Kita dalis ignoruoja šį poreikį dėl emocinio streso ar dėl to, jog yra pernelyg užsiėmę. Vaikai atideda ši aktą, nes nenori nutraukti žaidimo arba dėl pernelyg griežto tualeto įpročių formavimo.
9. Specifinės ligos
Vidurių užkietėjimą gali lemti įvairios neurologinės ligos, medžiagų apykaitos sutrikimai ir įvairios sisteminės ligos, pažeidžiančios organų sistemas. Tai - išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga, insultas, cukrinis diabetas, sustiprėjusi ar susilpnėjusi skydliaukės funkcija, sisteminė raudonoji vilkligė ir kitos.
10. Storosios ar tiesiosios žarnos ligos
Žarnų nepraeinamumas, sąaugos, divertikuliozė ar auglys gali spausti ar siaurinti žarnų spindį ir taip sukelti obstipaciją.
Ar gali vidurių užkietėjimas sukelti rimtų pasekmių?
Kartais vidurių užkietėjimas gali sukelti ir komplikacijų. Tai hemorojiniai mazgai, atsiradę dėl stanginimosi, išangės įplyšimai ar žarnyno gleivinės iškritimas. Nuo hemorojaus gydoma šiltomis vonelėmis, ant pažeistų vietų dedama ledo ar tepama specialiais tepalais. Išangės plyšimai ar žarnos gleivinės iškritimas prireikus operuojami.
Kartais sukietėjusios išmatos gali įstrigti žarnyne taip stipriai, kad storoji žarna susitraukdama nepajėgia jų išstumti. Ši būklė vadinama "išmatų kamščiu" dažniau pasireiškia vaikams ir pagyvenusiems žmonėms. Šis išmatų "kamštis" iš pradžių yra suminkštinamas išgeriant mineralinio vandens ar aliejaus bei klizmomis. Vėliau, kai suminkštėja, gydytojas gali jį susmulkinti ir pašalinti.
Kaip gydomas vidurių užkietėjimas?
Dietos sureguliavimo svarba
Maistas, kuriame yra pakankamas kiekis skaidulų (nuo 20 iki 35 g per dieną), padeda suformuoti minkštas, gausias išmatas. Daug skaidulų turi šie maisto produktai: pupelės, nesmulkinti grūdai, kviečių sėlenos, švieži vaisiai, daržovės, tokios kaip šparagai, kopūstai ir morkos. Bus naudingas pakankamas vandens ar kitų skysčių, tokių kaip vaisių ir daržovių sultys, netiršta sriuba, vartojimas. Žmonėms, turintiems polinkį į vidurių užkietėjimą, svarbu riboti maisto produktų, turinčių mažai skaidulų (ledų, sūrio, mėsos, perdirbto maisto), vartojimą.
Gyvenimo būdo pakeitimas
Kasdienė mankšta ir užtektinai laiko, skirto tuštinimuisi, taip pat sumažins vidurių užkietėjimą. Be to, nereikia ignoruoti atsiradusio noro tuštintis.
Laisvinamųjų vaistų vartojimas
Daugumai žmonių, kurių viduriai užkietėję nestipriai, laisvinamųjų nereikia. Tačiau tiems, kurie pakeitė gyvenimo būdą, o viduriai vis vien užkietėję, trumpai rekomenduojamas gydymas vaistais ar klizmomis. Taip sulėtėjusi žarnyno veikla vėl suaktyvinama.
Laisvinamųjų yra įvairiausių formų: sirupų, skysčių, tablečių, miltelių ir granulių pavidalu. Jie veikia įvairiais būdais:
Osmosiniai laisvinamieji veikia tarsi kempinė, sutraukianti vandenį į storąją žarną, todėl išmatos ja slenka lengviau. Dažniausiai vidurių užkietėjimui gydyti naudojamas vaistas yra laktuliozė (Duphalac). Dufalaką gali vartoti bet kurio amžiaus žmonės (pradedant nuo pirmų gyvenimo dienų), nėščios moterys. Prie jo nepriprantama, o baigus jį vartoti "negrįžta" obstipacija.
Išmatų apimtį didinantys vaistai. Jie sulaiko vandenį žarnų spindyje ir suminkština išmatas. Plačiausiai žinomas šios grupės vaistas yra metamucilas.
Vadinamieji stimuliantai, sukeliantys ritmiškus žarnyno raumenų susitraukimus. Korektolis, dulkolaksas, ir kt.
Išmatų minkštintojai, kurie sudrėkina išmatas. Paprastai šių vaistų skiriama po gimdymo ar operacijos (Kolace, surfakas ir kt.).
Lubrikantai ištepa žarnyno sieneles, kad išmatos lengviau slystų žarnynu. Dažniausiai vartojamas lubrikantas yra mineralinis aliejus.
Tikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauNervinė įtampa arba stresas – kasdienis šiandienos palydovas. Vis daugiau žmonių skundžiasi dirgliosios žarnos sindromu, o stresas šio sveikatos sutrikimo atveju vaidina labai svarbų vaidmenį. Ar žinote, kokie procesai organizme vyksta nervinės įtampos metu ir kaip ilgalaikis stresas veikia virškinimo sistemą? ...
Skaityti daugiauPilvo pūtimas – nepatogumus, drovėjimąsi viešumoje, pilvo raižymą, maudimą, o kartais net ir stiprius pilvo skausmus kelianti bėda. Sakoma, kad visiškai normalu, jei dujos iš virškinimo trakto pasišalina iki maždaug 20 kartų per parą, tačiau dažnesnis jų pasišalinimas jau gali rodyti kokius nors sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, laktozės netoleravimą, celiakiją ar uždegimines žarnyno ligas. Dažniau pilvą pučia mažiems vaikams ir senyviems asmenims, tačiau manoma, kad bendrojoje populiacijoje meteorizmas kamuoja mažiausiai kas ketvirtą asmenį. Ką daryti, ką pilvą pūstų rečiau ir ne taip intensyviai? Kaip sumažinti dujų kaupimąsi žarnyne? ...
Skaityti daugiauNors žiema dar neprasidėjo, vis dažniau išgirstama apie norovirusinę infekciją. Ši liga kitaip gali būti vadinama žiemos vėmimo liga arba virusiniu gastroenteritu. Ji sukelia ne tik vėmimą ir viduriavimą – gali pasireikšti kur kas daugiau simptomų. Ką reikėtų žinoti apie norovirusinę infekciją ir ką daryti, jei ji pasireiškė ir Jums? ...
Skaityti daugiauManoma, kad virškinimo sutrikimai patenka į dažniausių pacientų skundų trejetuką. Virškinimo sutrikimai kamuoja ir mažus vaikus, ir vidutinio amžiaus asmenis, ir senyvus pacientus. Jų tekę patirti bene visiems. Kokie virškinimo sutrikimai pasitaiko dažniausiai ir kokios įprasčiausios jų priežastys? ...
Skaityti daugiauVaiko verkimą tėvai gali traktuoti kaip kokių nors nepatenkintų poreikių ar ligos ženklą. Net patenkinus visus pagrindinius poreikius vaikas gali ir toliau graudžiai verkti – tuomet gali būti įtariama kokia nors liga. Jei ligos požymių nėra ir vaikas yra sveikas, tuomet pilvo dieglių diagnozė tampa gana reali – būtent dėl jų vaikas gali gana stipriai, garsiai ir ilgai raudoti. ...
Skaityti daugiauVidurių užkietėjimas – vienas dažniausių sveikatos sutrikimų, kuris gali kamuoti ir pirmaisiais gyvenimo metais, ir senatvėje. Būtent šiuose laikotarpiuose lėtinio vidurių užkietėjimo ir su juo susijusių nemalonių simptomų dažnis yra pats didžiausias. Rečiau nuo vidurių užkietėjimo kenčia vidutinio amžiaus asmenys, vis dėlto ilgiau ar trumpiau trukusių vidurių užkietėjimo epizodų, kartu su pilvo skausmu, pilvo pūtimu ir sunkumo jausmu pasitaikę bene kiekvienam. Ką daryti, kad vidurių užkietėjimo galimybė sumažėtų iki minimalios? Pateikiame Jums tris svarbiausius patarimus. ...
Skaityti daugiauTrumpalaikiai ir savaime praeinantys virškinimo sutrikimai jau nieko nestebina – tai bene dažniausias negalavimas, dėl kurio skundžiasi pacientai. Vis dėlto jei virškinimo sutrikimai kamuoja praktiškai nuolat arba jie vis pasikartoja, yra pakankamai intensyvūs, tuomet jau gali būti įtariamos lėtinės virškinimo sistemos ligos. Ir tai jau ne toks retas atvejis – manoma, kad lėtinės virškinimo ligos kamuoja mažiausiai kas dešimtą pasaulio asmenį, o kai kurios jų paliečia net kas penktą gyventoją. Ką reikėtų žinoti apie tris dažniausias lėtines virškinimo sistemos ligas – gastroezofaginio refliukso ligą, opaligę ir gastritą? ...
Skaityti daugiauTrumpalaikiai virškinimo sutrikimai dažniausiai per daug neišgąsdina – natūralu, kad persivalgius juntamas sunkumas skrandyje. Tokiu atveju gali padėti lengva fizinė veikla, didesnis skysčių kiekis, lengvesnis maistas ir virškinimo fermentai. Kas dar galėtų padėti trumpalaikių virškinimo sutrikimų atveju? Kada jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauDispepsija – tai vienas dažniausių funkcinių virškinimo sutrikimų, kuriam būdingas viršutinės pilvo dalies skausmas, diskomfortas ir kiti nepatogumai. Šis laikinas arba savaime praeinantis virškinimo sutrikimas atsiranda dėl pačių įvairiausių priežasčių. Viena svarbiausių – persivalgymas, kuris tampa itin aktualus artėjant šventėms. Kas galėtų padėti greičiau pasijusti lengviau?...
Skaityti daugiauGastroezofaginio refliukso liga (GERL) yra lėtinė liga, kurios paplitimas tikrai itin didelis. GERL ypatingai dažnai pasitaiko išsivysčiusiose, civilizuotose šalyse ir diagnozių skaičius nuolat auga. Šis virškinimo trakto sutrikimas gali išsivystyti nepriklausomai nuo lyties ir amžiaus – jis pasireiškia netgi kūdikiams. Sergant šia liga patariama nuolatos stebėti savo mitybą ir kitus gyvenimo įpročius. Dažnai tik mitybos bei režimo koregavimo nepakanka, todėl tenka vartoti ir vaistus, skirtus nemaloniems GERL sukeliamiems simptomams palengvinti....
Skaityti daugiauIšsipūtęs pilvas, sunkumo ir tempimo jausmas, žarnyno raižymas, gurgimo garsas – tai nemalonūs reiškiniai, kuriuos tekę patirti bene kiekvienam. Jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais pilvo pūtimas įvardijamas kaip vienas iš dažniausių kūdikių neramumo priežasčių. Net ir suaugusiam šie pojūčiai kartais gali ypatingai apkartinti gyvenimą. Tuomet jausmo, kad pilve pūpso išsipūtęs balionas, norisi atsikratyti kuo greičiau ir vėl nuoširdžiai džiaugtis visais gyvenimo teikiamais malonumais. Kaip išvengti pilvo pūtimo ir ką daryti, kai ir vėl pasireiškia meteorizmas?...
Skaityti daugiauJeigu kosulys atsiranda peršalus ir nėra ypatingai sunkus, pacientas gali mėginti jį gydyti pats nereceptiniais vaistiniais preparatais. Jei kosulys yra ūminės infekcinės ligos simptomas ir pasireiškia kitų neraminančių požymių, pavyzdžiui, itin aukšta temperatūra, dusulys arba jei kosėja vaikas, lėtinėmis ligomis sergantis pacientas – tuomet reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Ilgiau kaip tris savaites trunkantis kosulys vadinamas užsitęsusiu arba poūmiu kosuliu, o ilgiau kaip 8 savaites trunkantis kosulys jau priskiriamas lėtiniam. Lėtinio kosulio priežasčių ieškoti būtina, nes tai gali būti kitų ligų, apie kurias net nenutuokiama, simptomas....
Skaityti daugiauSkrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligė yra viena dažniausiai sutinkamų ligų. Gydytojai gastroenterologai sulaukia daugybės pacientų su nusiskundimais dėl virškinimo trakto ir teigia, kad didelė dalis pacientų bent vieną kartą gyvenime yra sirgę opalige. Statistika rodo, kad visame pasaulyje bent kas dešimtas gyventojas serga šia virškinimo trakto liga. Kai kurie pacientai reguliariai mina sveikatos gydymo įstaigos slenksčius, nes ir vėl pajunta jau labai gerai pažįstamus nemalonius ligos simptomus....
Skaityti daugiaubūna, jog kartais ima ir pradeda skaudėti pilvą. moterims apatinės dalies pilvo...
Skaityti daugiauVis daugiau žmonių pirmenybę teikia natūraliems produktams, vis daugiau atsiranda prijaučiančiųjų sveikai gyvensenai. Šie žmonės ir sunegalavę ieško kuo natūralesnių gydymo būdų, iš kurių tikisi ne tik veiksmingumo, bet ir kuo mažiau nepageidaujamų poveikių. Kur ieškoti natūralumo? Be abejo, gamtoje. Molis – vienas iš gamtos klodų, ekologiškas ir švarus gamtos produktas, o ir gydomosios jo savybės žinomos nuo gilios senovės. ...
Skaityti daugiauŽmogaus sveikata priklauso nuo daugelio veiksnių: genų, ekologijos, streso ir, be abejo, mitybos. Kaip atrodome, tiesiogiai siejasi su tuo, ką valgome. Juk ne veltui sakoma, žmogus yra tai, ką jis valgo. Kuo gresia netaisyklinga mityba ir kaip maitintis tinkamai?...
Skaityti daugiauVidurių užkietėjimas išsivysčiusiose šalyse vargina 30-50 proc. gyventojų ir 5-20 proc. vaikų. Vyresnio amžiaus žmones vidurių užkietėjimas kamuoja 5 kartus dažniau. Į rizikos grupę pakliūva ir nėščiosios. Kaip jiems padėti?...
Skaityti daugiauRetas jaunas žmogus atvirai kalba apie tokią problemą, kaip vidurių užkietėjimas. Vyresniame amžiuje ne tik drąsiau, bet ir dažniau prabylama apie šias bėdas. Tiesa, neretai asmenys supainioja tikrąjį vidurių užkietėjimą su vienadieniu virškinimo sutrikimu. Apie žarnyno veiklos sutrikimus kalbamės su gastroenterologu profesoriumi Laimu Jonaičiu. ...
Skaityti daugiauKepenų ligos – viena iš dešimties pagrindinių mirties priežasčių. Ir tai nenuostabu, nes gyvename nesveikai, o visus žalingus produktus, kuriuos suvartojame, nukenksminti turi kepenys. Netaisyklinga mityba, besaikis alkoholio vartojimas ir kai kurie medikamentai kepenis žeidžia, vystosi įvairios kepenų ligos. Jos dažnai diagnozuojamos pavėluotai, nes pirminėje ligos stadijoje nesukelia didelių negalavimų. Yra daugybė natūralių medžiagų, kurios gali padėti išlaikyti kepenis sveikas. ...
Skaityti daugiauLabiausiai bijoma vėžio – tai įrodo daugelis apklausų. Todėl ir įvairūs negalavimai, pvz., pilvo skausmas, pūtimas, raižymas, pasikeitęs tuštinimosi dažnis, pobūdis, neretai pirmiausia asocijuojasi su šia sunkia liga. Vėžys – pirma mintis, kuri daugeliui šauna į galvą, pajutus bet kokius nemalonius simptomus. Tačiau ar tikrai reikia išsigąsti? Kokie požymiai leidžia įtarti vėžį, o kokie – kitas gana dažnas, funkcines virškinamojo trakto ligas, pvz., dirgliosios žarnos sindromą. Konsultuoja Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytojas prof. Gediminas Kiudelis....
Skaityti daugiauFunkcinė dispepsija – tai viršutinės vidurinės pilvo dalies (epigastriumo) skausmas ar diskomfortas, kuris pasireiškia ankstyvu sotumo jausmu, pilnumu, pykinimu, pilvo pūtimu. Nesuklysime sakydami, kad daugelį žmonių vargina panašius simptomai. Nejau iš karto eiti pas gydytoją? Ar funkcinė dispepsija – pavojinga liga? Kada ir kaip ją reikia gydyti? Komentuoja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas prof. Jonas Valantinas....
Skaityti daugiauIlgiausią žmogaus virškinamojo trakto dalį sudaro žarnos. Tai bent 5–7 m ilgio plonasienis labai vingiuotas „vamzdis“, užimantis beveik visą pilvo ertmės tūrį. Žarnos prasideda skrandžiui pasibaigus ir nusitęsia iki pat virškinamojo kanalo pabaigos, išorėn atsiveriančios išeinamosios angos. Jos efektyviai dalyvauja virškinant ir įsiurbiant maisto medžiagas....
Skaityti daugiauTikriausiai nerasite žmogaus, kurio bent kartą nebūtų varginę virškinimo sutrikimai – skrandžio ar pilvo skausmas, o gal ir viduriavimas. Kaip žinoma, gyvenimo tempas verčia šiuolaikinį žmogų sėdėti ir dirbti beveik kiaurą parą, dažnai neturint laiko normaliai ir sveikai pavalgyti. Dėl to prasideda įvairios, su virškinimu susijusios problemos. O galbūt nesenai grįžote iš seniai matytos giminės sutikimo, kuriame valgėte daug ir neįprasto maisto? Ir pradėjo skaudėti pilvą arba skrandį, o gal ir viduriuojate? Ikimokyklinio amžiaus vaikai taip pat dažnai skundžiasi pilvuko skausmais. Ką tada daryti? ...
Skaityti daugiauKartais nutinka taip, jog atrodo, kad viduriai užkietėja be ligos ar aiškios priežasties. Tačiau išties priežastis visada yra, net esant, atrodytų, paprasčiausiam atvejui. Tai gali būti mitybos klaidos – per mažas ląstelienos ar skysčių vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, blogi tuštinimosi įpročiai – reguliarumo nepaisymas, skubotumas. Kartais kaltos psichologinės priežastys, organizmo senėjimas, degeneraciniai (funkcijų prastėjimas ar nykimas) žarnyno pokyčiai. Bet kuriuo atveju, yra priemonių, kurios padėtų vėl jaustis normaliai....
Skaityti daugiau
