){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Paplitimas
Rotavirusas – daugiausia žarnyne parazituojantis virusas, sukeliantis skrandžio ir žarnų uždegimą – gastroenteritą. „Rotavirusine infekcija gali sirgti visų amžiaus grupių žmonės, tačiau labiausiai pažeidžiami 6–24 mėnesių amžiaus vaikai. Rotavirusas yra dažniausia kūdikių ir mažų vaikų vėmimo ir viduriavimo priežastis. Patekusi per burną, infekcija plinta labai greitai, o įprastos higienos priemonės mažai padeda, nes vyresniems vaikams ir suaugusiesiems dažnai liga pasireiškia be jokių ryškių simptomų, o virusu užsikrėtęs žmogus jo nešiotoju ir platintoju gali būti net iki 50 dienų. Per gyvenimą rotavirusine infekcija persergama daug kartų, tačiau sunkiausi yra pirmieji kontaktai su šiuo virusu“, – teigė gydytoja Rasa Kerpauskienė.
Vaikus užklumpančios rotavirusinės infekcijos paprastai suaktyvėja vėlyvą rudenį ir žiemą, nes, skirtingai nuo kitų ūminių žarnyno infekcijų, rotavirusas puikiai išgyvena esant nulinei temperatūrai, gali ilgai išbūti vandenyje, o vėliau patekti į maistą.
Greičiausiai rotavirusinės infekcijos aukomis tampa vaikai nuo vienerių iki trejų metų amžiaus. Mažesni nei vienerių metų kūdikiai nuo šios infekcijos saugomi motinos antikūnų, stabdančių viruso skverbimąsi į organizmą. Tačiau, vaikui ūgtelėjus, rizika susirgti šia varginančia infekcija gerokai išauga.
Pasak gydytojos R. Kerpauskienės, rotavirusas yra nešvarių rankų liga, perduodama kitam asmeniui per buities daiktus, paruoštą maistą. Rotavirusu taip pat greitai galima užsikrėsti per nešvarų vandentiekio, šulinio ar upės vandenį. Yra galimybė užsikrėsti ir nuo čiaudinčio ar kosinčio infekuoto žmogaus.
Požymiai
„Ligą dažnai galima supainioti su paprasčiausiu peršalimu, nes iš pradžių žmogų užklumpa sloga, pradeda skaudėti gerklę. O jei dar ir pakyla temperatūra, rotavirusinė infekcija primena gripą. Pirmomis ligos valandomis vaikus dažnai pykina, jie vemia. Negana to, skauda galvą, kankina mieguistumas, kartais krečia šaltis. Virusas greitai išplinta virškinamajame trakte ir sukelia dažną viduriavimą (net iki 20 kartų per dieną), nors paprastai pilvo ir neskauda. Viduriavimas gali trukti apie penkias šešias dienas“, – aiškino gydytoja R. Kerpauskienė.
Gydymas
Gydant rotavirusinę infekciją, ligoniui svarbiausia atkurti skysčių pusiausvyrą. Pasak gydytojos R. Kerpauskienės, prarastiems skysčiams atnaujinti yra skiriama geriamųjų skysčių balansą organizme atstatančių tirpalų, kuriuos gerti ligoniui patartina šaukšteliais ar net lašais, kad neišvemtų. Jei ligonis prarado daug skysčių ar gerti negali, skiriamos lašelinės į veną.
Taip pat labai svarbu maitintis lengvai virškinamu maistu. „Geriausiai šiuo atveju tinka vandenyje virtos kruopų košės be jokių priedų, nepamirštant išgerti kuo daugiau skysčių, kuriuos dėl vėmimo ir viduriavimo organizmas prarado. Elektrolitų balansui atkurti tinka negazuotas, silpnai sūraus skonio mineralinis vanduo. Tačiau šviežių vaisių sulčių ar gėrimų reikėtų vengti“, – patarė gydytoja.
Rotaviruso sukeltam viduriavimui gydyti rekomenduojami absorbuojamuoju poveikiu pasižymintys vaistai (pvz., Smecta), kurie absorbuoja rotavirusus ir mažina viduriavimą, taip palengvinant ligonio būklę. Šiuos vaistus reikia vartoti kartu geriant pakankamą kiekį skysčių, nes šios priemonės papildo viena kitą.
Neretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauNors žiema dar neprasidėjo, vis dažniau išgirstama apie norovirusinę infekciją. Ši liga kitaip gali būti vadinama žiemos vėmimo liga arba virusiniu gastroenteritu. Ji sukelia ne tik vėmimą ir viduriavimą – gali pasireikšti kur kas daugiau simptomų. Ką reikėtų žinoti apie norovirusinę infekciją ir ką daryti, jei ji pasireiškė ir Jums? ...
Skaityti daugiauSkirtingas žmonių gyvenimo būdas lemia sergamumą skirtingomis ligomis. Vienus kamuoja stresas, kitus depresija, dar kitus – sutrikęs valgymo ritmas ir pan. Ir organizmas reaguoja į žmogaus būseną, veikdamas tam tikrus hormonus ir kartu reguliuodamas žarnyno veiklą. Viduriavimas – virškinamosios sistemos sutrikimas, kurį gali sukelti daugelis priežasčių. Nedrąsūs, jautrūs ir stresui linkę žmonės serga nervinio pobūdžio žarnyno negalavimais, nes žarnynas taip pat jautriai reaguoja į įvairius psichikos dirgiklius, nuotaiką bei gyvenimo būdą....
Skaityti daugiauKas yra viduriavimas – aiškinti nereikia, visi žinome, nes esame patyrę šią itin varginančią ir visada ne laiku užklumpančią būklę. Tačiau daugelis mano, kad artėja žiema, o didesnė tikimybė suviduriuoti būna vasarą. Tai klaidinga nuomonė. Ir žiemą pasigauti viduriavimą sukeliantį virusą visai nesunku, nes jis yra dažnas tokių šaltojo sezono infekcijų, kaip rota ir noravirusų sukeltos, palydovas. Tiesa, dabar į pagalbą sergantiesiems atėjo naujas preparatas, ir tai džiugu: visada gerai, kai yra iš ko rinktis. ...
Skaityti daugiauŠaltojo sezono metu rotavirusinė infekcija pasitaikančiu vis dažniau. Dėl jos pasaulyje per metus miršta apie 800 tūkst. žmonių, iš jų – apie 500 vaikų. 95 proc. pasaulio vaikų, nepaisant rasės, socialinės ar ekonominės padėties, perserga šia liga iki jiems sukanka penkeri. Lietuva šiuo atveju neatsilieka nuo pasaulio, nes kasmet dėl rotavirusinės infekcijos tūkstančiai vaikų gydomi ligoninėse, o dalis jų – netgi reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose....
Skaityti daugiauKiekvieną žiemą pastebima tendencija: kai tik ateina šaltieji žiemos mėnesiai, padaugėja rotavirusinių ligų. Šis virusas atkaklus visais metų laikais, tačiau lapkritį–balandį yra jo pikas. Kodėl būtent žiema – niekas negali paaiškinti. Galbūt dėl to, kad šaltuoju metų laiku daugiau būname patalpose, pasitaiko daugiau kontaktų su užkratu. O viduriavimas dėl kitų priežasčių gali užklupti bet kada bet kurį – tiek jauną, tiek vyresnį....
Skaityti daugiauViduriavimu vadinamas tuštinimasis dažniau negu tris kartus per parą skystomis, kartais vandeningomis išmatomis, su gleivių ar kraujo priemaiša. Normaliai žindomi kūdikiai gali tuštintis 5–6 kartus, vyresni vaikai, kurie gauna jau papildomo maisto, – vieną du kartus per dieną....
Skaityti daugiauRudenį, lyg iš gausybės rago pasipylus įvairiaspalvėms daržų gėrybėms, vis dažniau susiduriama su vaikų apsinuodijimo maistu problema. Tėvai dirba, o vieni namie likę vaikai ne visada tinkamai prieš valgį nusiplauna rankas ar daržoves. Ne juokais išsigąsta mamos, grįžusios ir radusios viduriuojantį ar vemiantį vaiką. Apie tai, kaip tokiu atveju elgtis ir kaip padėti negaluojančiam vaikučiui, pasakojo Šiaulių ligoninės Vaikų intensyvios terapijos skyriaus vedėja gyd. Liuda Gražina BEKERIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠaltuoju metų laiku vaikai dažniausiai viduriuoja dėl rotavirusinės infekcijos. Serga vaikai ir suaugusieji, vaikai, ypač iki 3 metų amžiaus, sunkiau nei vyresnieji. Rotavirusais užsikrečiama nuo ligonio arba sveiko infekcijos nešiotojo, per nešvarias rankas, higienos nesuvokimą arba ją ignoruojant. Virusas gali plisti ir per užkrėstą maistą, vandenį, aplinkos daiktus. Liga plinta dar ir dėl to, kad lengvos eigos dėl mažai sutrikusios būklės dažniausiai yra nediagnozuojama. Rotavirusų sukeltu viduriavimu galima susirgti pakartotinai, nes ne visuomet persirgus susiformuoja organizmo atsparumas. Tuomet ligos eiga būna lengvesnė. ...
Skaityti daugiau
