Storoji žarna – organas, apie kurį kažkodėl nėra drąsu kalbėti garsiai. Storojoje žarnoje įsiurbiamas vanduo, druskos ir mineralinės medžiagos, joje formuojasi ir kaupiasi išmatos. Liūdna realybė ta, kad vis daugėja žmonių, sergančių storosios žarnos vėžiu. Apie šią onkologinę ligą kalbamės su Vilniaus onkologijos instituto direktoriumi prof. dr. Narimantu Evaldu Samalavičiumi.
„Deja, storosios žarnos vėžio atvejų vis daugėja. Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. 2011 m. Lietuvoje susirgo daugiau kaip 1 600 asmenų. Pasauliniu mastu didžiausias sergamumas yra Australijoje, Naujoje Zelandijoje, Šiaurės Amerikoje, Europoje. Mažiausias – Centrinėje Azijoje ir Afrikoje. Įdomu tai, kad net tokiose šalyse, kur dėl dietos ypatumų šie skaičiai neturėtų būti dideli, pavyzdžiui, Indijoje, vis dėlto jie milžiniški“, – apie globalią problemą kalba profesorius.
Nėra vienos aiškios priežasties, dėl ko susergama storosios žarnos vėžiu. Įtakos turi paveldimumas. „Galime nustatyti pakitusį geną ir tada aiškiai žinome, kad dėl šio geno žmogus susirgo storosios žarnos vėžiu. Tačiau 75 procentais atvejų genetikos sąsajų nerandame. Tada manome, kad lemia tam tikri rizikos veiksniai. Vienas iš jų – mityba: mažai skaidulų, daug raudonos mėsos. Įtakos turi ir mažas judrumas, nutukimas – išsivysčiusių šalių palydovai“, – pasakoja prof. N. E. Samalavičius.
Nors storosios žarnos vėžiu dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės, tačiau pasitaiko, kad ir jauni žmonės serga šia onkologine liga. „Mes turime ir labai jaunų pacientų – 25–30 metų, ir jokių paveldimumo sąsajų nėra“, – įspėja medikas.
Puiku, kad Lietuvoje veikia ankstyvos storosios žarnos vėžio diagnostikos programa. Asmeniui, sulaukusiam 50 metų, galima atlikti patikrą ir taip diagnozuoti ankstyvą vėžio stadiją ar ikivėžinę ligą. Taikant programą, galima užkirsti kelią ligai ar jos išplitimui. Jeigu pacientas kreipiasi jausdamas tam tikrus simptomus, vadinasi, vėžys jau progresavęs. „I–II stadijos vėžys, kai labiausiai galime padėti, kai gydymas efektyvus ir nebrangus, šiandien diagnozuojamas tik 43 proc. atvejų. Likusius 57 proc. sudaro III–IV stadijos ligoniai, – pasakoja gydytojas. – Teigiamų pokyčių galime tikėtis tik iš ankstyvos diagnostikos programos ir švietėjiškos veiklos – raginimų žmones kuo anksčiau kreiptis į gydytojus.“
Ankstyvos storosios žarnos vėžio diagnostikos programos vykdomos keturiose apskrityse: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių.
Visi, sulaukę 50-ties, turėtų kas metus ar dvejus atlikti slapto kraujo testą išmatose. Tose apskrityse, kur veikia programa, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, jis duos siuntimą ir paaiškins, ką toliau daryti. Jei kitų apskričių gyventojai, atlikę testą, sužino, kad jis teigiamas, privalo ieškoti specialisto, kad atliktų išsamius tyrimus. Jei giminėje buvę storosios žarnos vėžio atvejų, reikia kreiptis į medikus ir patikrą atlikti kuo anksčiau.
„Svarbu žinoti, kad storosios žarnos vėžys neturi tik jam būdingų simptomų, tokie pat gali būti ir kitos ligos“, – teigia Vilniaus onkologijos instituto vadovas.
Dažniausi simptomai – tai tuštinimosi sutrikimai: viduriavimas, kuris kaitaliojasi su vidurių užkietėjimu, pilvo pūtimas, pilvo skausmas. Labai dažnas ir svarbus simptomas – kraujas išmatose. Bet ir jis nėra specifinis vėžiui. Juo gali pasireikšti daugybė nepiktybinių ligų. Tačiau, pastebėjus kraują išmatose, reikia kreiptis į specialistus.
Norėdami išvengti tuštinimosi sutrikimų, kiekvienas turime laikytis paprastų sveikatos taisyklių: daugiau judėti, derinti darbo ir poilsio režimą, sveikai maitintis.
Kalbant tik apie vidurių užkietėjimą, į pagalbą galima pasitelkti ir vaistus.Vienas tokių yra Forlax 10 g. Jo sudėtyje esančios medžiagos tarsi kempinė sugeria vandenį, kuriame vaistas ištirpinamas, ir nuneša jį į žarnyną. Forlax 10 g dažniausiai nesukelia staigaus noro išsituštinti, tačiau žmogus lengvai išsituština per parą dvi. Forlax 10 g sugeria tik kartu su vaistu išgertą vandenį, todėl išlieka visi žmogaus organizmui reikalingi skysčiai ir elektrolitai. Prie šio vaisto nepriprantama. Preparatas veikia švelniai ir yra vienas iš veiksmingiausių bei saugiausių vaistų lėtiniam vidurių užkietėjimui gydyti, todėl jis gali būti skiriamas vaikams nuo 8 metų, žindančioms ir besilaukiančioms moterims, cukriniu diabetu sergantiems ar galaktozės netoleruojantiems žmonėms.
Storosios žarnos vėžys aukų nesirenka. Dažniausiai ši liga diagnozuojama vyresniems nei 50 m. amžiaus sulaukusiems pacientams, tačiau kartais vėžys padaro ir išimčių. Praėjusiais metais prieš pat Kalėdas kovą dėl gyvenimo storosios žarnos vėžiui pralaimėjo penkiolikmetis....
Skaityti daugiauStoroji žarna – organas, apie kurį kažkodėl nėra drąsu kalbėti garsiai. Storojoje žarnoje įsiurbiamas vanduo, druskos ir mineralinės medžiagos, joje formuojasi ir kaupiasi išmatos. Liūdna realybė ta, kad vis daugėja žmonių, sergančių storosios žarnos vėžiu. Apie šią onkologinę ligą kalbamės su Vilniaus onkologijos instituto direktoriumi prof. dr. Narimantu Evaldu Samalavičiumi....
Skaityti daugiauLabiau nei odontologų nemėgstama koloproktologų, paprasčiau sakant, „ano galo“ gydytojų. Matyt, būtent dėl šios srities medikų baimės storosios žarnos vėžys kasmet pasiglemžia apie tūkstantį gyvybių. Kasmet šis skaičius padidėja keturis kartus. Apie storosios žarnos vėžį kalbamės su Lietuvos koloproktologų draugijos prezidentu, habil.dr. prof. Narimantu Evaldu Samalavičium....
Skaityti daugiauSkaudi diagnozė – vėžys – sujaukia ne tik paciento, bet ir jo artimųjų gyvenimą. Kovo mėnuo yra paskelbtas kolorektalinio vėžio mėnesiu, kai visomis įmanomomis priemonėmis stengiamasi informuoti visuomenę apie šią ligą, jos gydymo galimybes ir prevencijos priemones....
Skaityti daugiauStoroji žarna baigia virškinimo procesą ir galutinai suformuoja išmatas. Be to, šioje virškinimo trakto dalyje organizmas dar sugeba pasiimti tai, kas jam svarbu – vandenį, taigi, jeigu išmatų turinio slinkimas kiek užtrunka, žmogus skundžiasi vidurių užkietėjimu bei kitais nemaloniais simptomais. Kaip tarpusavyje susiję vidurių užkietėjimas ir storosios žarnos vėžys ir ar visuomet virškinamojo trakto veiklos sutrikimai išduoda storosios žarnos vėžio tikimybę?...
Skaityti daugiauLabiau nei odontologų nemėgstama koloproktologų, paprasčiau sakant, „ano galo“ gydytojų. Matyt, būtent dėl šios srities medikų baimės storosios žarnos vėžys kasmet pasiglemžia apie tūkstantį gyvybių. Kasmet šis skaičius padidėja keturis kartus. Apie storosios žarnos vėžį kalbamės su Lietuvos koloproktologų draugijos prezidentu, habil.dr. prof. Narimantu Evaldu Samalavičium....
Skaityti daugiauSkaudi diagnozė – vėžys – sujaukia ne tik paciento, bet ir jo artimųjų gyvenimą. Kovo mėnuo yra paskelbtas kolorektalinio vėžio mėnesiu, kai visomis įmanomomis priemonėmis stengiamasi informuoti visuomenę apie šią ligą, jos gydymo galimybes ir prevencijos priemones....
Skaityti daugiauNors padėti sergantiems storosios žarnos (kolorektaliniu) vėžiu galima net esant galutinei IV ligos stadijai, tačiau, Kauno medicinos universiteto Chirurgijos klinikos koloproktologijos sektoriaus vadovo prof. Dainius PAVALKIO teigimu, tik laiku kreipusis į medikus liga bus diagnozuota tokios stadijos, kada galimybės išgyventi yra pačios didžiausios. Deja, dauguma lietuvių, gėdydamiesi kraujavimo ir kitų žarnyno problemų, į medikus kreipiasi per vėlai....
Skaityti daugiaunors storžarnės vėžys - vienas iš lengviausiai sustabdomų ir, jei laiku...
Skaityti daugiauLietuvoje kasmet diagnozuojama apie 1500 naujų storosios žarnos vėžio atvejų. Beveik 1000 žmonių nuo šios ligos miršta. Kaip ir kitose Europos šalyse, šis piktybinis navikas užima antrą vietą tarp moterų ir trečią vietą tarp vyrų piktybinių ligų. Lietuvoje per pastaruosius trisdešimt metų storosios žarnos vėžio atvejų padaugėjo beveik du kartus. ...
Skaityti daugiauGydytojams kelia nerimą didėjantis sergamumas kolorektaliniu vėžiu. Kita vertus, kolorektaliniai navikai laikomi vienais iš sėkmingiausiai gydomų virškinamojo trakto navikų. Kovo mėnuo buvo skirtas šios lokalizacijos vėžio problemoms aptarti. Kokia situacija Lietuvoje?...
Skaityti daugiau