Smurto paplitimas
Smurtas sveikatos priežiūros įstaigose nėra nei naujas, nei retas reiškinys. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje sveikatos priežiūros specialistai priklauso didelės rizikos patirti smurtą grupei. Nurodoma, kad 8–38 proc. sveikatos darbuotojų per savo karjerą patiria smurtą (1). Tačiau realų smurto dažnį sunku apskaičiuoti, nes įvairūs autoriai naudoja skirtingus smurto apibrėžimus ir dauguma agresijos atvejų nėra užfiksuojami dokumentacijoje. Pavyzdžiui, vienoje studijoje nurodoma, kad 45 proc. personalo narių patyrė pacientų smurtą. Tačiau mažiau nei 30 proc. atvejų apie tai buvo pranešta ligoninės administracijai. Iš to daroma prielaida, kad personalas iš dalies toleruoja pacientų smurtą (1).
Bet ir iš asmeninės darbo praktikos žinome, kad iš pacientų ir jų artimųjų sulaukiamas tiek verbalinis, tiek psichologinis smurtas yra bene kasdienybė. Rimčiau yra vertinami tik fizinio smurto atvejai, kurie yra ganėtinai reti. Tokie atvejai, kai pacientas sunkiai sužalojo personalo narius, dažnai būna pateikiami sureikšmintai bei perduodami iš kartos į kartą. Be to, pacientai smurtauja ne tik ūmios psichiatrinės patologijos (1 iš 5 pacientų) (2), bet ir priėmimo skyriuje, į kuriuos atvyksta jau psichomotoriškai sujaudinti pacientai, ir kitose medicinos disciplinose.
Dažniausia smurto forma yra verbalinė agresija. Pavyzdžiui, Kanadoje verbalinės agresijos dažnis siekia 94 proc., Turkijoje – 91 proc., Didžiojoje Britanijoje – 90 proc. Palyginus su fiziniu smurtu, verbalinio smurto dažnis yra 3 kartus didesnis. Verbalinis smurtas apima šaukimą ant žmogaus, necenzūrinių žodžių vartojimą, gąsdinimą, kalbėjimą vartojant seksualinio turinio žodžius, tyčiojimąsi, neigiamus komentarus apie kompetenciją ir išsilavinimą. Fizinio smurto dažnis svyruoja nuo 20,8 proc. iki 82 proc. Tipiški fizinio smurto pavyzdžiai yra apspjovimas, trenkimas, pastūmimas, įdrėskimas ar įspyrimas (4).
Slaugytojų patiriamas smurtas ir jo padariniai
Moksliniuose straipsniuose išskiriama, kad didžiausią riziką patirti pacientų smurtą turi slaugytojos, dirbančios ūminės psichiatrinės patologijos skyriuose. Nurodomas smurto dažnis svyruoja nuo 25 proc. iki 80 proc., tačiau manoma, kad tikrasis dažnis yra gerokai didesnis. Pavyzdžiui, Kanadoje atlikti tyrimai rodo, kad 29 proc. slaugytojų buvo fiziškai užpultos paciento per pastaruosius 12 mėnesių, o 44 proc. patyrė emocinį išnaudojimą (5).
Vyrai slaugytojai turi 1,7 karto didesnę tikimybę patirti smurtą nei moterys slaugytojos. Taip pat didesnė rizika yra dirbant naktinėje ar savaitgalio pamainoje. Palyginus gydytojus ir slaugytojus, gydytojai rečiau patiria pacientų smurtą. Tai iš dalies paaiškinama tuo, kad jie mažiau laiko praleidžia su pacientais ir yra priimami kaip autoritetai.
Be to, visuotinai pripažįstama ir pabrėžiama, kad smurtas yra nepriimtinas ir turi tik neigiamus padarinius psichinei ir fizinei gerovei, motyvacijai dirbti ir sveikatai (2). Psichologinės smurto išeitys yra pyktis, baimė ar nerimas, potrauminio streso sutrikimo simptomai, kaltė, savikalta, gėda, sumažėjęs pasitenkinimas darbu, padidėjęs noras palikti darbo vietą, kai kuriais atvejais – fiziniai sutrikimai, laikina ar nuolatinė negalia.
Organizacijos lygmeniu smurtas gali paskatinti dažną kolektyvo narių kaitą, sumažėjusią moralę, priešišką darbo atmosferą, dažnesnes medicinines klaidas, susižeidimus darbo vietoje. Be to, dažna personalo kaita padidina paslaugų kainas ir yra susijusi su blogesne gydymo kokybe. Taip pat personalo narių patiriama grėsmė lemia didesnį suvaržymo priemonių naudojimą, kaip atskyrimas į stebėjimo palatą, fizinės suvaržymo priemonės ir medikamentai (5).
Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad pacientų agresyvumas, ažitacija ir suvaržymo priemonių naudojimas yra susijęs su didesne paslaugų kaina, ilgesne gydymosi trukme, dažnesne rehospitalizacija ir padidėjusiu medikamentų suvartojimu (6).
Smurto rizikos veiksniai
Viena gydymo psichiatrijos stacionare indikacijų yra agresija prieš save ar kitus. Pacientams, kurie jau priėmimo metu būna agresyvūs, tokią būseną sukelia haliucinacijos ir kliedesiai, dėl kurių pacientai būna psichomotoriškai sujaudinti ir pikti (7). Agresyviems pacientams būdingi sunkesni teigiami psichoziniai simptomai, tokie kaip įtarumas, priešiškumas, haliucinacijos, mąstymo sutrikimai ir nekritiškumas kliedesiams, blogesnė impulsų kontrolė. Kalbant apie specifines diagnozes, dažniausiai smurtas pasitaiko tarp sergančiųjų psichoziniais sutrikimais, asmenybės sutrikimu, priklausomybe nuo psichoaktyviųjų medžiagų ir manija. Depresija įvardijama kaip nesusijusi su smurtu (8).
Tokie pacientai būna nukreipiami gydytis į aktyvaus stebėjimo palatas ir uždarus skyrius. Taigi ne veltui būtent šiuose skyriuose stebimas didžiausias smurtinio elgesio dažnis. Be to, pastebėta, kad vyriškoji lytis, priklausomy bė nuo psichoaktyviųjų medžiagų, anamnezėje buvęs smurtas, gydymas priverstine tvarka yra reikšmingi smurtinio elgesio rizikos veiksniai. Gydymas priverstine tvarka, kai pats pacientas nesutinka su gydymo reikalingumu, tam prie- šinasi, papildomai didina smurtinio elgesio ti- kimybę (5). Iš išorinių, t. y. aplinkos smurto rizikos veiksnių, svarbu fizinė aplinka, pacientų skai- čius palatoje, lankytojai ir personalas, personalo patirtis ir apmokymai, personalo narių skaičius ir skyriaus taisyklės. Įrodyta, kad palatose, kur dirba patyręs personalas ir laikomasi lyderys- tės, smurtinio elgesio pasireiškimų fiksuojama mažai (10). Šiai veiksnių grupei priskiriamas ir palatos klimatas. Teigiamas palatos klimatas yra būtinas, norint sumažinti smurtinių atvejų skaičių. Be to, patys pacientai būna labiau pa- tenkinti gydymu skyriuje, kai smurtinių įvykių skaičius yra minimalus. Teigiama atmosfera pasiekiama, kai medikamentinis gydymas yra efektyvus, tarpasmeniniai konfliktai sprendžia- mi lanksčiai (11). Išskiriama, kad ypač svarbu yra bendravimo būdas, kuriuo naudojasi personalas, dirbdamas su pacientais. Svarbu gebėti išlaikyti pusiaus- vyrą tarp draugiškumo ir atitinkamo atstumo, nes kai kurie pacientai agresyviai reaguoja į per mažą fizinę distanciją ar fizinį kontaktą. Taip pat pastebėta, kad dažniau pacientų smur- tą patiria tos slaugytojos, kurios buvo labiau- siai įsitraukusios į santykį su pacientu (12), o kontroliuojantis personalo bendravimo stilius yra veiksnys, išprovokuojantis agresyvų paci- entų elgesį (13). Paciento poreikių nepatenkinimas – kita svar- bi smurto priežastis. Vis dažniau teigiama, kad pacientai yra klientai ir dėl to į smurto preven- cijos programas reikalinga įtraukti pacientų pa- sitenkinimo paslaugomis tyrimus. Atitinkamai pagal subjektyvius poreikius pakoreguojant gy- dymą bei užimtumo veiklas, galima pasiekti tei- giamų rezultatų (14).
Smurtinio elgesio valdymas
Smurto riziką mažinantys veiksniai:
● personalo apmokymas, kaip įvertinti, ar pacientas dabar yra pavojingas. Jei taip, tai kada ir kokiomis aplinkybėmis smurtas gali pasireikšti;
● tinkamas fizinės aplinkos įrengimas: maloni aplinka, optimalus pacientų skaičius palato- se, aiškūs personalo vaidmenys, nuspėjama rutina, užtikrinamas pacientų privatumas ir orumas (10). Kartais paciento smurtinį veiksmą galima nu- spėti pastebėjus įspėjamuosius ženklus, pavyz džiui, balso tono pakėlimas, gestikuliavimas, nenusėdėjimas ramiai, veido išraiškos (11). Pasireiškus smurtiniam elgesiui, patariama taikyti neprievartinius metodus ir paskatinti pacientą nusiraminti be frustracijos. Situacijos valdymo technikos įtraukia situacijos įvertinimą, gerus bendravimo įgūdžius, padidėjusį stebėjimą, medikamentų pasiūlymą, jei indikuotina. Geri bendravimo įgūdžiai apima verbalinio ir neverbalinio elgesio valdymą, pavyzdžiui, kūno padėtis, akių kontaktas, balso tonas, aiški kalba, fizinė distancija nuo paciento ir vengimas fizinio kontakto, nes kai kurie pacientai tai gali priimti kaip provokaciją.
Išskirtiniais atvejais skiriamos fizinės (fiksavimas diržais) ar cheminės (slopinančiais medikamentais) suvaržymo priemonės, pacientas perkeliamas į atskirą stebėjimo palatą (10).
Apibendrinimas
Faktai apie psichikos sutrikimais sergančių asmenų smurtą:
● daugeliu atvejų pacientai nėra agresyvūs;
● realus smurto dažnis nežinomas dėl skirtingų smurto apibrėžimo bei nepakankamo smurtinių atvejų registravimo dokumentuose;
● smurto rizika padidėja esant piktnaudžiavimui alkoholiu, asmenybės sutrikimui, ūmiai psichozei;
● sunkūs nusikaltimai įvykdomi ganėtinai retai, nepaisant plataus atgarsio, kurio susilaukia visuomenėje;
● slaugytojos – pažeidžiamiausia medicinos personalo dalis, dažniausiai patirianti verbalinį ar fizinį pacientų smurtą;
● siekiant sumažinti pacientų smurtą, svarbu deramai įvertinti pacientą, ypač jei anamnezėje buvo smurtinio elgesio apraiškų, koreguoti medikamentinį gydymą, kol bus pasiektas pageidaujamas terapinis efektas;
● bendraujant su pacientu svarbu išlaikyti pagarbų ir lankstų toną, nes direktyvumas, priverstinių priemonių taikymas provokuoja pacientų agresiją.
Autorius: Aldona Šileikaitė
Šaltinis: „Internistas“ ,Nr. 1, 2017m.
Ne vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiauLietuviai – svetinga ir vaišinga tauta, pasitaikius progai, „iškasa“ vos prieš dienelę užslėptą ugninio vandens butelaitį. Šio vandens negeriantiems svetingai pasiūlo daugiametėmis tradicijomis puoselėtos skystos duonelės (alaus) ar kokio dažyto marmalo. Ir „ne LYGIS” neįvertinti produktų gausos ar po jaukaus pašnekesio paryčiais rasti nesuvartotų degančių skysčių. Apie tai, ar alkoholis gydo ir kas įvyksta juo užgeriant tabletes, skaitykite žemiau....
Skaityti daugiauLietuvoje alkoholizmas kasmet vis labiau plinta. Tai labai sunki liga, prieš kurią bejėgiai viso pasaulio medikai. Sovietiniais laikais šeimoms kovoti su alkoholizmu ir gydytis nuo jo buvo paprasčiau. Mat su šia problema kovojo ir darbdaviai, ir policija, ir medikai. Dabar bet kokia medikų pagalba įmanoma tik tuomet, jei žmogus pats supranta savo problemą ir sutinka ją spręsti. Plačiau apie šią ligą ir jos gydymą pasakoja Vilniaus Priklausomybių ligų centro gydytoja psichiatrė Agnė KUNGIENĖ....
Skaityti daugiauĮ klausimą “kas yra alkoholis?” nėra labai paprasta atsakyti, nes alkoholis tuo pačiu yra ir chemikalas, ir gėrimas, ir vaistas, kuris stipriai veikia nervų sistemą. Iš pradžių išgertas alkoholis pakeičia žmogaus mąstyseną, jo sprendimus. Didėjant koncentracijai kraujyje, jo poveikis stiprėja, sutrinka judesiai. Toliau didėjant alkoholio koncentracijai, sukeliamas miegas ir galiausiai gali ištikti mirtis dėl kvėpavimo centro smegenyse užslopinimo. Alkoholis veikia beveik visas organų sistemas, vienas - tiesiogiai, kitas - netiesiogiai. Reguliariai jo vartojant, gali nukentėti kepenys, kasa, virškinamojo trakto, širdies ir kraujagyslių, endokrininė, nervų bei imuninė sistemos. Statistika rodo, kad net 30 proc. savižudybių ir pusė žmogžudysčių bei didesnioji dalis nusikaltimų taip pat susijusios su alkoholio vartojimu. Fizinį ir seksualinį smurtą dažniausiai įvykdo apsvaigę žmonės. Vieno šeimos nario priklausomybė nuo alkoholio skaudžiai paliečia visos šeimos gyvenimą… Šią temą dar būtų galima tęsti ilgai. Tai - sausi faktai, bet po jais slypi tikros gyvenimo istorijos... ...
Skaityti daugiaukepenų vaidmuo kadaise kepenys net buvo laikomos pagrindiniu žmogaus kūno organu. ...
Skaityti daugiauKonkretus būdas, kaip alkoholis veikia kraujo spaudimą, nėra žinomas, tačiau piktnaudžiaujant šiuo produktu kraujo spaudimas neabejotinai pakils. Kita vertus, labai įdomu, kaip kraujospūdis kinta alkoholį vartojant saikingai. Apie tai, kas susiję su alkoholiu ir kraujo spaudimu, skaitykite žemiau....
Skaityti daugiauDaugeliui žmonių alkoholio vartojimas yra vienas iš malonių atsipalaidavimo būdų. Problemų atsiranda tuomet, kai alkoholinius gėrimus pradedama gerti be saiko, jaučiamas nuolatinis poreikis vartoti vis didesnius alkoholio kiekius. Šiame straipsnyje nagrinėjamas žalingas alkoholio poveikis sveikatai, nurodoma, kaip specialistai gali padėti įveikti priklausomybę nuo alkoholio....
Skaityti daugiauKaip gydytojas galėtų paskatinti pacientą gydytis nuo alkoholizmo? Kaip sveikstama ir kokios pagalbos reikia šeimos nariams, kaip jiems nesirgti “jausmus užkrečiančia” liga? Savo patirtimi dalijasi: Kauno Priklausomybės ligų centro Priklausomybės ligų skyriaus administratorius Darius JOKŪBONIS, socialinė darbuotoja Edita KULIKAUSKIENĖ, psichologinės-socialinės reabilitacijos skyriaus administratorė Janina MANŽURINIENĖ, priklausomybės ligų konsultantai Eglė LISICKINIENĖ ir Deimantas RASIMAVIČIUS....
Skaityti daugiauNepaisant priklausomybės grėsmės, šiuo metu alkoholio vartojimas yra daugeliu atvejų neatsiejama mūsų kultūros ir gyvenimo dalis. Todėl prieš išgeriant būtų gerai žinoti tam tikrus praktinius dalykus apie alkoholio veikimą. Kas yra promilė? Kodėl vieni girtėja greičiau, o kiti lėčiau? Už kiek laiko galima viruoti automobilį išgėrus alkoholio?...
Skaityti daugiauNors alkoholis ir automobilis yra mirtinas derinys, tačiau dažnai tai neatbaido žmonių nuo vairavimo išgėrus. Dauguma nesugeba pasimokyti iš svetimų klaidų ir supranta klydę tik tuomet, kai būna per vėlu – žūsta artimieji ar niekuo nenusikaltę pėstieji. Pirminiais duomenimis, per praėjusius metus mūsų šalyje neblaivūs vairuotojai sukėlė beveik 500 eismo įvykių. 43 žmonės taip ir nebegrįžo pas savo artimuosius, sužeisti daugiau nei 700. Praeities nebesugrąžinsime, tačiau galime pakeisti ateitį. Net ir nedaug išgėrę, nerizikuokite ir jokiu būdu nesėskite prie vairo....
Skaityti daugiauDaugelis, išgirdę pavadinimą “Trejos devynerios”, pagalvoja apie trauktinę ir tik nedaugelis (ypač vyresnio amžiaus žmonės) prisimena ir žino, kad tikrųjų “Trejų devynerių” reikia ieškoti vaistinėse. Lietuvių kalbos žodyne rašoma, kad “Trejos devynerios” - tai vaistas, nuo seno vartojamas lietuvių liaudies medicinoje, o nuo XIX a. pabaigos pradėtas plačiai gaminti ir pardavinėti Lietuvos vaistinėse. Kad tikrosios “Trejos devynerios” buvo populiarios, liudija tarpukario Lietuvos farmacijos spauda, kur nurodyta, kad net trys sudėtys (Palangos, Vilkijos vaistinių bei “Trejos devynerios Vaistija”) buvo įtrauktos į “Patentuotų vaistų, leistų vartoti Lietuvoje, sąrašą”....
Skaityti daugiauPraėjusiame numeryje pasakojome apie tai, kaip tabakas kenkia žmogaus organizmui. Pateikti faktai nepalieka vietos abejonei, ar verta mesti rūkyti. Aišku, kad ne tik verta, bet ir būtina. Apie 70 proc. rūkančiųjų norėtų mesti rūkyti ir dauguma jų ne kartą yra bandę tai padaryti, tačiau tik nedaugeliui pavyko nerūkyti metus ar daugiau. Be pagalbos ir tinkamų patarimų bei žinių mesti rūkyti labai sudėtinga....
Skaityti daugiauGreičiausiai skamba mažų mažiausiai keistai, jei ne šventvagiškai – juk seniai įrodyta, kad rūkymas kenkia ne tik vaisiui nėštumo metu, bet ir kūdikiui žindymo metu. Bet ar, primygtinai ragindami motinas mesti rūkyti, nepastūmėjame jų atsisakyti... žindyti? Mamos dėl cigaretės pakeičia žindymą mišinukais, kitos, jausdamos didžiulę sąžinės graužatį, žindo ir rūko.. Faktais ir naudingais patarimais šia tema dalijasi VšĮ Mamos centro vadovė Živilė Baltrušaitienė....
Skaityti daugiauManote, kad tai kažkas tolimo, kad jūsų neliečia? Deja, Lietuvoje yra apie 100 sektų. Tik dauguma jų linkusios veikti slaptai, ir joms priklauso nedidelis žmonių skaičius. Kai kurios – gana žinomos, viešumos nebijo. Sektoms priskiriami munistai, scientologijos bažnyčia, satanistai, mormonai, Jahovos liudytojai, Karloso Kastanedos pasekėjai. Ne visos sektos yra vienodai destruktyvios, bet negalima pamiršti, kad net po teismų sektos visada neigia savo nusikaltimus. Be to, nelegalios sektos gali prisidengti kitomis organizacijomis, pvz., labdaringomis, mokslinėmis, meditacinėmis, psichoterapinėmis, ir jų tikrieji tikslai ilgai gali likti neaiškūs....
Skaityti daugiauKą veikia pusseserė užsienyje? Kaip sekėsi bendradarbiui kelionėje į Turkiją? Reikėtų įkelti nuotraukas iš vakarykščio gimtadienio vakarėlio... Tokios ir panašios mintys sukasi daugelio galvose – taip, kalbame apie socialinius tinklus, tapusius neatskiriama mūsų gyvenimo dalimi ir užimančius vis daugiau brangaus laiko. Dėl neįtikėtino jų populiarumo kai kurios darbovietės kompiuteriuose netgi užblokavo priėjimą į šiuos puslapius! Akivaizdu, šalia priklausomybės nuo alkoholių, cigarečių ar narkotikų drąsiai galime rašyti dar vieną – priklausomybę nuo socialinių tinklų. ...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę