Atpažink ir sustabdyk odos vėžį

Neretai sakome, kad mums, lietuviams, trūksta saulės. Tačiau nesaikingas mėgavimasis jos spinduliais stipriai grasina odos vėžiu ir mūsų šalies piliečiams. Tai kasmet gegužės mėnesį visiems europiečiams primena Euromelanomos dienos akcijos. Šiemet jau šeštą kartą Lietuvoje minimos Euromelanomos dienos šūkis „Atpažink ir sustabdyk odos vėžį“.

Skaudžios netektys

Kiekvienais metais Lietuvoje nustatoma daugiau nei 2 tūkst. susirgimų odos vėžiu, diagnozuojama daugiau nei 200 melanomos atvejų, per metus nuo jos šalyje miršta apie 100 žmonių, dar 50–60 – nuo kitų formų odos vėžio. Šiemet Euromelanomos akcijos reklaminiu veidu tapo sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis. Melanomos tema jam ypač jautri – ši liga pasiglemžė kelis jo artimus žmones. Senas bendražygis iš disidentinių laikų neatpažino melanomos juosmens srityje, patyrė nedidelę traumą, pažeidė tą vietą, prasidėjo kraujavimas, operacijos, komplikacijos ir greita mirtis. Kitas pavyzdys – pažįstamas onkologas, anksti diagnozavęs sau melanomą. Panaudojęs įvairius gydymo būdus, jis išgyveno 15 metų net atsiradus melanomos metastazėms.

„Teko matyti skaudžių ir jaunų, ir senyvo amžiaus žmonių mirčių. Deja, Lietuvoje supratimas apie melanomą yra menkas. Todėl turėtume pagalvoti apie profilaktinę programą, kad žmonės drąsiau kreiptųsi, nebijotų ateiti pas gydytoją dėl paprastos dėmelės, kurios anksčiau nebuvo. Kuo anksčiau pasitikrinsi, kas yra visai nesudėtinga, tuo bus geresni gydymo rezultatai“, – sakė V. Andriukaitis, pats tądien patikrintas ir patikintas, kad visos jo dėmelės nepavojingos.

Kas įtartina

Pasak Euromelanomos komiteto Lietuvoje koordinatorės Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentės dr. Matildos Bylaitės, odos vėžys, kaip ir dauguma, prasideda neskausmingai, bet skiriasi nuo kitų tuo, kad yra lengvai matomas, dažniausiai susiformuoja atvirose odos vietose. Medikė patarė ypač atkreipti dėmesį į greitai kintančius darinius, nes melanoma gali atsirasti ant sveikos odos ir per pusę metų nusinešti žmogaus gyvybę.

„Jei žaizdelė negyja, šerpetoja, būtinai reikia pasitikrinti. Ypač vyresniems nei 50 metų vyrams, nes tokiame amžiuje odos vėžio pavojus padidėja. Šiuo metu situacija šokiruojanti – per paskutinius 30 metų melanomos atvejų patrigubėjo“, – sakė M. Bylaitė.

Svarbi akcijos dalis – lankstinukai apie odos vėžio požymius ir šios ligos prevenciją. Jie skirti ne tik eiliniams žmonėms, bet ir šeimos gydytojams, kirpėjams, grožio specialistams, masažistams, kad jie labiau atkreiptų dėmesį į šiuos darinius ten, kur žmonės patys jų nemato, ir įspėtų žmogų, jeigu pamatė kažką įtartina.

„Svarbiausia, kad žmonės laiku kreiptųsi į odos specialistus, nes tik tuomet galima padėti. Deja, žmogus dažnai nežino, ką odoje turi pamatyti. Kai asmuo ateina įsisenėjus ligai, jau gali būti vėlu. Viską, kas negyja keletą mėnesių, reikia parodyti dermatologui“, – teigė dr. M. Bylaitė.

Svarbu kreiptis kuo anksčiau

Euromelanomos dienos tikslas – skleisti informaciją apie odos vėžio ir melanomos prevenciją ir sudaryti sąlygas visiems, norintiems pasitikrinti. Per penkias akcijas Lietuvoje buvo patikrinti 6234 pacientai, iš jų  35 įtarta odos melanoma, dar apie 200 – odos vėžys (plokščialąstelinis ir bazalinių ląstelių), beveik 500 aptikta atipinių apgamų, kuriuos patarta šalinti.

Kaip teigė Vilniaus universiteto Onkologijos instituto dermatovenerologas ir lazerinės medicinos specialistas dr. Viktoras Sidorovas, pastebima grėsminga tendencija, kad visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, daugėja melanoma sergančių jaunų žmonių. JAV kas valandą nuo melanomos miršta žmogus. Nors gydymas tobulėja, bet pasiekti rezultatų, kokie pasiekiami diagnozavus melanomą ankstyvos stadijos, neįmanoma jokiais gydymo būdais.

„Galima ir pačiam bandyti apžiūrinėti apgamus, tačiau vis dėlto noriu paraginti ateiti pas gydytoją, jis tai padarys geriau, be to, sudarys jūsų patikros planą – kartą per pusmetį ar per metus. Tikrai niekas nešalins apgamų, jei to nereikia daryti“, – tikino gydytojas V. Sidorovas.

Pasiteirautas, ar nereikia šalinti nepatogioje vietoje esančių apgamų, medikas tikino, kad pašalinus sveiką apgamą žmogus dėl to nepasidarys sveikesnis. Tokius apgamus šalinti patariama tik tada, jeigu jie kuo nors trukdo žmogui, lengvai gali būti traumuoti, pavyzdžiui, juosmens srityje, kur vyrai segi diržus, ar ant kaklo, kur moterys nešioja grandinėles, ir pan.

Medikai pabrėžia, kad laiku diagnozuota melanoma 90 proc. atvejų išgydoma, juolab kad per paskutinį dešimtmetį įvyko revoliucija melanomos gydymo srityje, atsirado vaistų, padedančių esant melanomos metastazėms.

Dermatologų konsultacijos – nemokamos ir be siuntimų

Šiemet akcijoje dalyvaus 40 įstaigų ir per 70 gydytojų. Tačiau tikėtina, kad, kaip ir kasmet, bus žmonių, kuriems nepavyks prisiskambinti, ne visus spės patikrinti. Bet tai ne bėda – akcijos organizatoriai pastebi, kad pasitikrinti pas dermatologus galima ir kitu metu, dermatologų konsultacijos yra nemokamos, jos teikiamos be šeimos gydytojų siuntimų. Euromelanomos dienos organizatoriai pabrėžė, kad visi dermatologai šiandien įvaldę standartinius diagnostikos metodus, tad galima kreiptis į bet kurį iš jų. Akcija yra tik priminimas apie šią problemą.

Nuskambėjo mintis, ar nevertėtų miestuose demonstruoti plakatų su vaizdais, kaip atrodo odos vėžys. Kadangi odos vėžio simptomai nėra skausmingi, gal baisūs vaizdai paskatintų žmones anksčiau ateiti pas gydytoją?

Sveikatos apsaugos ministras V. Andriukaitis palaikė akcijos sumanytojų idėją:

 „Reikia tokios baisios informacijos, nes baisiausios yra ašaros prie kapo duobės, kai žmogus išėjo per anksti, kai laidoja jauną mamą, tėtį arba vaiką, nors tos mirties buvo galima išvengti. Aš vis prisimenu patarlę: kol netrenks perkūnas, tol žmogus nepersižegnos. Jei žmogus nepasinaudoja medicinos laimėjimais, nėra ką kaltinti.“

Dėmesio – pavasario saulės vonios

Anot Euromelanomos komiteto Lietuvoje koordinatorės dr. Matildos Bylaitės, pirmosios saulės vonios turėtų trukti vos 15–20 min. Būtina žinoti, kad kuo baltesnė oda, tuo greičiau ji nudega. Vis dėlto net ir rudesnio atspalvio odos žmonėms nepatartina piktnaudžiauti saulės spinduliais ilgiau nei pusvalandį. Mat oda, veikiama pirmųjų saulės spindulių, pradeda gaminti daugiau melanino, kuris saugo odą, – taip ji ginasi. Kai atsiranda paraudimas, oda pažeidžiama ir praranda gebėjimą apsisaugoti. Taigi žmogui yra daug naudingiau, kad oda paruduotų palaipsniui – tuomet ji pati jau gali atspindėti dalį saulės spindulių ir neleisti jiems neigiamai paveikti odos ląstelių.

Verta atkreipti dėmesį ir į saulės aktyvumą, apie kurį informuoja meteorologai. Mat kuo saulės aktyvesnė, tuo didesnė rizika, kad sukels nudegimą, nes tokiu atveju prasiskverbia daugiau ultravioletinių spindulių.

Tyrimai rodo, kad jei žmogus žino, kas yra odos vėžys, geriau ir apsisaugo nuo jo. Žinoma, odos vėžiui išsivystyti įtakos turi ir genetika, gyvenimo būdas, bet saulė šiuo atveju vis dėlto yra pagrindinis veiksnys, o ultravioletiniai spinduliai pripažinti kancerogenu.

Kaip išvengti ligos?

Saulėkaitos ypač vengti reikėtų nuo 11 iki 15 valandos, kai saulės spinduliai yra intensyviausi.

Didesnė rizika susirgti melanoma yra šviesiaplaukiams, mėlynakiams, strazdanotiems, greitai nudegantiems iki pūslių odą ar daug kartų ją taip nudegusiems (ypač vaikystėje), mėgstantiems atostogauti karšto klimato regionuose.

Rizikos grupei priskiriami asmenys, kurie dažnai būna ir nudega saulėje, turi daugiau nei 100 apgamų.

Būnant saulėkaitoje būtina naudoti asmenines apsaugos priemones: plačiabrylę skrybėlę, akinius nuo saulės, rengtis natūralaus pluošto drabužiais ilgomis rankovėmis, o atviras kūno vietas pasitepti apsauginiu kremu nuo saulės. 

Apsauginius kremus būtina naudoti, jei nuo 11 iki 15 valandos, kai spinduliai intensyviausi, lauke būnate ne mažiau kaip valandą.

Kremais teptis derėtų maždaug 30 minučių prieš einant į lauką, o ne būnant saulėkaitoje.