Metabolinis sindromas išsivysto dėl sumažėjusio audinių jautrumo insulinui. Išorinė šio proceso išraiška – besikaupiantys riebalai pilvo srityje, todėl žmogus tampa panašus į obuolį. Tikėtina, kad tokios figūros žmogus serga metaboliniu sindromu. Tuomet jo tyrimai atrodo maždaug taip: cukraus kiekis kraujyje nevalgius didesnis nei 5,6 mmol/l, trigliceridų (riebalų) kraujyje lygis didesnis nei 1,7 mmol/l, kraujospūdis padidėjęs iki 130/85, sumažėjęs didelio tankio (gerojo) cholesterolio kiekis (vyrams < 1,0 mmol/l, moterims < 1,3 mmol/l).
Keistai skambančiam sindromui atsirasti įtakos turi daugybė veiksnių – nuo paveldimumo iki... klimato. Pastebėta, kad dažniausiai metaboliniu sindromu serga žmonės, gyvenantys platumose, kur temperatūrų svyravimai didžiausi t. y. nuo 30 laipsnių šalčio iki 30 laipsnių šilumos (praėjusią vasarą ir šią žiemą puikiausios sąlygos šiam sindromui bujoti!). Grakščios figūros nepadeda išlaikyti sėdimas darbas, tingulys ir nuolatinis persivalgymas. Prisideda ir nuolatinis, ilgalaikis stresas, dėl kurio organizmas pradeda gaminti hormoną, lemiantį riebalų kaupimąsi būtent pilvo srityje.
Metams bėgant, metabolinio sindromo rizika tik didėja: vyrams – tris kartus, moterims – penkis.
Štai jums ir visa sveikatos gadintojo įmantriu pavadinimu atsiradimo abėcėlė – valgome daug, judame mažai, nuolat nervinamės ir organizmas, nepakėlęs šios naštos, sutrinka.
Jei organizme sumažėja audinių jautrumas insulinui, gerokai padidėja nutukimo, diabeto, hipertenzijos ir aterosklerozės rizika, ir metabolinis sindromas gali sutrumpinti žmogaus gyvenimą net 10-20 metų. Ar žinote, kad 20-40 proc. visų gyventojų turi įgimtą polinkį sirgti metaboliniu sindromu, o, juo sergant, vienu metu vargina net 6-8 sveikatos sutrikimai?
Išties, medžiagų apykaitos sutrikimai gali sukelti daugybę nemalonumų. Cukrinis diabetas atsiranda dėl to, kad organizmas nesugeba pasisavinti gliukozės ir padidėja jos koncentracija kraujyje. Aterosklerozė prasideda dėl cholesterolio pertekliaus.
Dėl šlapimo rūgšties šalinimo iš organizmo sutrikimų susergama podagra – šlapimo rūgšties junginiai kaupiasi audiniuose ir pažeidžia sąnarius. Dėl šlapimo druskų pertekliaus inkstų geldelėje atsiranda nuosėdų, kurios kartu su kraujo krešuliais, bakterijomis ir kitais organiniais junginiais inkstuose „subrandina“ akmenis.... Ligų, kurias sukelia medžiagų apykaitos sutrikimai, yra daugybė. Svarbiausia, kad bet kuri liga gali atsirasti dėl medžiagų apykaitos problemų. Ką daryti?
Pirmoji mintis – atsikratyti antsvorio!
Žinoma, atsikratyti anstvorio galima pradėjus sportuoti, pakoregavus mitybą. Tačiau sporto salėje nubraukus net devintą prakaitą, kūno masė nemažėja nors tu ką! Kodėl?
Sporto klubuose terminas „metabolinis sindromas“ dažnai vartojamas kitame kontekste – bandant paaiškinti, kodėl klubo lankytojas nesugebėjo atsikratyti nereikalingų kilogramų. Šiuo atveju terminas „metabolinis sindromas“ neturi nieko bendro su tikrąja jo reikšme ir slepia sporto trenerio nesupratimą ir kai kurių žinių trūkumą. Kai, pavyzdžiui, parenkamas per didelis fizinio krūvio intensyvumas, tai organizmas verčiamas naudoti angliavandenius ir stimuliuoti augimo hormono ir testosterono sintezę, o tai savo ruožtu skatina riebalinio audinio sintezę. Padidinti fizinius krūvius galima tik tuomet, kai svoris liausis kritęs, tačiau dar nebus sumažėjęs tiek, kiek reikia.
Svorio negalima mesti greitai. Kartu su antsvoriu staiga krenta gerojo cholesterolio kiekis kraujyje. Toks lieknumas tampa pavojingas sveikatai: kilogramai iškeliauja, o metaboliniai rodikliai prastėja.
Svorį netinka mesti laikantis griežtos dietos – didelė tikimybė, kad pristigsite valios. Į griežtą dietą organizmas sureaguos kaip į ekstremalią situaciją ir pradės taupyti energiją. Be to, laikantis dietų dažnai sumažėja raumenų masė, o riebalų atsargos lieka tokios, kokios buvo.
Tačiau medikai įsitikinę: vien tik numetus svorio metabolinio sindromo atsikratyti neįmanoma.
Moksliniai tyrimai parodė, kad, be gydymo medikamentais, net 95 procentams pacientų pradinis svoris sugrįžta jau po penkerių metų: sutrikęs jautrumas insulinui ir padidėjęs cukraus kiekis organizme atlieka savo juodą darbą. Kad taip nenutiktų, būtina aktyviai priešintis metabolinį sindromą sukeliantiems veiksniams: didinti audinių jautrumą insulinui, mažinti riebalų kiekį kraujyje ir kraujospūdį.
Per pastarąjį dešimtmetį medžiagų apykaitos sukeltos ligos stipriai pajaunėjo. Metabolinio sindromo, anksčiau laikyto vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių liga, atvejų dabar pasitaiko net tarp paauglių. Nemaloniausia, kad ilgą laiką šiuos procesus sunku pastebėti, ryškesnių simptomų atsiranda tuomet, kai liga būna jau įsisenėjusi.
Tad nedelskite praverti endokrinologo ir/ar kardiologo kabineto duris ir imtis vaistų. Nes rizika vystytis mirtinam kvartetui – diabetui, hipetenzijai, nutukimui ir aterosklerozei – yra pernelyg didelė.
O mes norime gyventi, tiesa?
Primiršusiems, kas yra metabolinis sindromas, priminsiu – tai atsparumo insulinui sukeltų simptomų visuma, lemianti medžiagų apykaitos sutrikimus, padidinančius širdies ir kraujagyslių ligų bei 2 tipo cukrinio diabeto išsivystymo riziką. Šiam sindromui būdinga visa tokie sutrikimai, kaip arterinė hipertenzija, išeminė širdies liga, dislipidemija ir hiperlipidemija, taip pat abdominalinis (juosmeninės dalies) nutukimas ir hiperurikemija (šlapimo rūgšties koncentracijos kraujo plazmoje padidėjimas). Reiktų nepainioti su metaboliniu sindromu, apie kurį kalbama sporto klubuose. Šiame kontekste kalbama apie žmonės, kurie, laikydamiesi tam tikrų rekomendacijų, nesugeba koreguoti kūno masės taip, kaip tikėtasi....
Skaityti daugiauPasaulyje sparčiai daugėja sergančiųjų cukriniu diabetu (CD), didžiąją dalį sudaro 2 tipo CD. Šiems pacientams širdies ir kraujagyslių ligos diagnozuojamos 2–4 kartus dažniau nei CD nesergantiems asmenims. Širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėja esant net nedideliems angliavandenių apykaitos sutrikimams. Metabolinis sindromas – tai rezistencijos insulinui sukeltų simptomų visuma, lemianti medžiagų apykaitos sutrikimus....
Skaityti daugiauDoc. Žaneta Petrulionienė – viena iš nuolatinių TV3 laidos „Sveikas žmogus“ pašnekovių. Apsilankę pas ją, aptariame ne vieną temą. Kiekvieną kartą gydytoja pateikia naujos ir itin įdomios informacijos. Gydytoja Petrulionienė patinka žiūrovams, nes įtaigiai kalba, tačiau kartu ir paprastai bei suprantamai. Šįkart aiškinomės, kodėl medikai vis garsiau kalba apie metabolinį sindromą, kaip paprasčiausiais būdais galėtume padėti savo kraujagyslėms išlikti sveikoms....
Skaityti daugiauMedikai sutartinai tvirtina: žmonės, kurių figūra primena obuolį, turėtų mesti svorį – net ir tie, kurie nelaiko savęs storais! Gydytojai perspėja apie naują epidemiją, kurią gali sukelti metabolinis sindromas. Tai ne atskira liga, o visas galimų ligų rizikos veiksnių kompleksas. Dėl metabolinio sindromo išsivystančios ligos yra lėtinės, pažeidžiančios kelis organus ir organizmo sistemas, todėl sunkiai gydomos. Tačiau, laiku atkreipus dėmesį, sveikatą galima išsaugoti....
Skaityti daugiauMetabolinis sindromas – su nutukimu siejama patologija, išsivysčiusiose šalyse diagnozuojama maždaug kas trečiam gyventojui. Šis sutrikimas aptinkamas 40 proc. vyresnių nei 60 metų žmonių. Tačiau vis dažniau negalavimai, vadinami metaboliniu sindromu, diagnozuojami ir antsvorio turintiems vaikams. „Jie serga ligomis, kuriomis prieš 20 metų sirgdavo tik suaugusieji: arterine hipertenzija, 2 tipo cukriniu diabetu, kepenų suriebėjimu, jų kraujyje padidėjęs cholesterolio kiekis“, – aiškino gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė. ...
Skaityti daugiauŠiuolaikinio gyvenimo ritmo sūkuryje dažnai pamirštame svarbiausią – pagalvoti apie savo sveikatą. Dėl nuolatinio laiko stygiaus bėgte suvalgome eilinį pusfabrikatį pusryčiams, darbe sprendžiame daugybę problemų, negalvodami „praryjame“ pietus ir vėl tęsiame maratoną, susinervinę – užsirūkome, o grįžę vakare palepiname save skania vakariene...ir taip kiekvieną dieną. Deja, žengdami šiuo užburtu ratu, galiausiai susiduriame su daugelių sveikatos problemų, kurios vadinamos metaboliniu sindromu....
Skaityti daugiauPrieš 37-erius metus medicinoje buvo pirmą kartą pavartotas terminas „metabolinis sindromas”. Šis sutrikimas labiausiai suprantamas endokrinologams ir kardiologams, nes būtent jų pacientai dažniausiai išgirsta šią diagnozę. Ir, nors ši liga žmogaus organizme sukelia sudėtingų pokyčių virtinę, daugeliui sergančiųjų ji pasireiškia gana panašiais simptomais. Tad net išoriškai, vien pažiūrėję į žmogų, medikai gali pasakyti, ar jis serga metaboliniu sindromu....
Skaityti daugiauSulaukę 40-ies, daugelis pastebi, kad, rodos, ir valgo ne daugiau nei anksčiau, bet svoris auga. Kodėl? Ar nereikalingi kilogramai nesikaups, jeigu visą dieną nevalgęs žmogus reikiamą kalorijų dozę suvartos vakare? Kokios ligos gali lemti nutukimą? ...
Skaityti daugiauŠirdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirtingumo priežastis išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse. Vystantis urbanizacijai, keičiantis gyvenimo būdui, sergamumas jomis dažnėja. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta 17 mln. žmonių. Tai skatina nagrinėti šių ligų rizikos veiksnius. ...
Skaityti daugiauMetabolinis sindromas gali sutrumpinti gyvenimą 10–20 metų. Apie 20 – 30 procentų visų žmonių turi šį sutrikimą, ir sergamumas šia liga didėja. Jei žmogui nustatyti pirmieji metabolinio sindromo požymiai, tai dar nereiškia, kad jau viskas, žmogus pasmerktas visiems jo nulemtiems sutrikimams. Situaciją pataisyti įmanoma keičiant gyvenimo būdą ir vartojant tinkamus vaistus. Kas yra metabolinis sindromas ir kaip jis gydomas, kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninių Santariškių klinikų Endokrinologijos centro vadovu profesoriumi Vaidotu URBANAVIČIUMI....
Skaityti daugiauMetabolinis sindromas. Šiandien šią diagnozę dažniausiai išgirsta sergantieji endokrininėmis ir širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis visame pasaulyje. Šis sindromas gali sutrumpinti žmogaus gyvenimą net 10–20 metų. Metabolinis sindromas pirmą kartą buvo aprašytas 1923 m. Kuo pasaulis technologijomis ir pramone sparčiai žengia pirmyn, tuo daugiau žmonių kenčia ir kentės nuo šio sindromo, nes didėja nutukusių žmonių skaičius, taip pat daugėja sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu....
Skaityti daugiauGyvenimo ritmas vis greitėja – mes vis dažniau pasirenkame automobilį, užuot pasivaikščioję, dauguma dirbame sėdimą darbą, o laisvalaikį praleidžiame ne gamtoje, bet jaukiai įsitaisę prie kompiuterio ekrano ar televizoriaus. O žiūrint televizorių, lyg netyčia ant stalo atsiranda traškučių pakelis ar kitas skanumynas. Mes kramsnojame, nesusimąstydami, kokį didelį kilokalorijų kiekį gauname. Ar žinote, kad 100 g lazdyno riešutų turi 700 kcal, tai yra dvigubai daugiau, nei 100 g liesos kiaulienos? Mes vis mažiau judame, sportuojame, atrodo, jog tam nėra laiko, na, o vienas kitas kilogramas priaugtas per metus – ne tokia ir didelė bėda. Tačiau tie pora kilogramų laikui bėgant gali virsti dešimtimi ir daugiau, o tuomet gresia rimta liga – nutukimas. ...
Skaityti daugiau