„Pastaraisiais metais, – aiškina Kauno medicinos universiteto klinikų gydytoja kardiologė Olivija GUSTIENĖ, – buvo pateikti keli metabolinio sindromo apibrėžimai. Plačiausiai iki šiol vartoti du sindromo vertinimai – pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Nacionalinės cholesterolio mokymo programos (NCEP ATP III) parengtas programas.
Šių apibrėžimų autoriai sutinka, kad pagrindiniai metabolinio sindromo komponentai yra pilvinio tipo nutukimas, hipertenzija, atsparumas insulinui ar hiperglikemija, dislipidemija, tačiau jose pateiktos skirtingos vertinimo ribos. Plačiausiai remiamasi NCEP ATP III klasifikacija.
Kol kas naujausią metabolinio sindromo klasifikaciją pasiūlė 2005 m. Berlyne įvykusioje konferencijoje Tarptautinė diabeto federacija. Vienas iš įdomesnių ir svarbesnių dalykų buvo tai, kad federacija siūlė liemens apimtį vertinti pagal etnines ypatybes (atsižvelgiant į tai, ar tai kinai, japonai, Pietų Azijos, Amerikos ar Europos gyventojai).
Išsivysčius šiam sindromui, dažnai pasireiškia keletas jam būdingų sutrikimų, tokių kaip 2 tipo cukrinis diabetas, išeminė širdies liga, hiperurikemija (padidėjusi šlapimo rūgšties koncentracija kraujo plazmoje), protrombozinė būklė, mikroalbuminurija (nedidelis baltymo kiekio išsiskyrimas su šlapimu). Metabolinį sindromą jau galima vadinti prediabetu.
Apskritai įvairiose šalyse metabolinio sindromo klasifikacijos yra labai panašios.
„Spartus gyvenimo tempas, stresas bei naujausios technologijos taip palengvino žmonių buitį, kad nebesugebama „išvaikščioti“ per dieną suvartoto maisto“, – pastebi gyd. O. Gustienė. Lygindama dabartį ir laiką prieš 20 metų, gydytoja pastebi, kad mitybos įpročiai nedaug tepakito, o fiziniai krūviai ir judrumas pastebimai sumažėjo. Jei anksčiau daugiau buvo vaikščiojama pėsčiomis, reikėdavo labiau pasistengti norint gauti ar pasigaminti maisto, dabar jo turima daugiau nei galima suvartoti, o jam gaminti bei gauti sunaudojama kur kas mažiau energijos.
Pavyzdžiui, jeigu atkreiptume dėmesį, kiek ir kokio maisto valgo stambesnis žmogus, pastebėtume, kad daugiau sveriančių ir porcijos kur kas didesnės, o maistas lėkštėse – riebesnis. Netinkamai maitinantis, didėja cholesterolio kiekis kraujyje, kalkėja kraujagyslių sienelės, formuojasi aterosklerozė, didėja kraujospūdis.
Vis dėlto manoma, kad pagrindinį vaidmenį metabolinio sindromo patogenezėje vaidina rezistencija (atsparumas) insulinui. Tai – sutrikęs biologinis atsakas į endogeninio (pagaminto organizme) ir egzogeninio (pavartoto vaisto forma) insulino veikimą audiniuose taikiniuose: kepenyse, skeleto raumenyse ir riebaliniame audinyje.
Gydytoja kardiologė sako, kad diagnozuoti metabolinį sindromą pakanka, kai yra pilvinio tipo nutukimas ir dar du iš paminėtųjų požymių, be to, reikia atlikti ir įvertinti kraujo tyrimų rezultatus.
Atlikti tyrimai liudija, kad net trečdalis Lietuvos gyventojų yra nutukę.
2002–2004 m. gydytoja su bendraautoriais atliko tyrimą, kuriuo siekė įvertinti metabolinio sindromo paplitimą tarp vidutinio amžiaus Kauno gyventojų. Buvo ištirti 433 žmonės, 39 metų amžiaus (192 vyrai ir 241 moteris). Rezultatai, anot gydytojos, buvo neguodžiantys – 22 proc. vidutinio amžiaus Kauno gyventojų buvo diagnozuotas metabolinis sindromas. Tai tikrai nėra mažai.
Gydytoja pasakoja, kad Europoje, tiriant 30–89 metų asmenis, metabolinis sindromas nustatytas 15 proc. tiriamųjų: 15,7 proc. vyrų ir 14,2 proc. moterų. JAV metabolinis sindromas diagnozuojamas 24 proc. 20–70 metų asmenų ir, paskutiniais duomenimis, net 9,1 proc. 12–19 metų vaikų bei jaunuolių. Palyginti su Lietuva, tyrimų rezultatai gana panašūs, nes ir Lietuvoje jau vis daugiau vaikų diagnozuojamas metabolinis sindromas.
Tyrimų duomenimis, apie 25 proc. sveikų žmonių, 60–75 proc. tų, kuriems yra gliukozės tolerancijos sutrikimas, ir 85 proc. sergančiųjų 2 tipo CD asmenų nustatyta rezistencija insulinui. Metabolinio sindromo dažnis populiacijoje svyruoja nuo 10 proc. iki 25 proc. Metams bėgant dažnis didėja ir, sulaukus daugiau nei 60 metų, pasiekia 50 proc. Prancūzų atlikto D.E.S.I.R (Data from an Epidemiological Study on the Insulin Resistance) tyrimo duomenimis, šis sindromas buvo nustatytas 17 proc. vyrų ir 10 proc. moterų.
Gyd. O. Gustienė sako, kad atpažinti ligonį, kuriam pasireiškia metabolinis sutrikimas, praktiškai galima jau šiam įžengus pro kabineto duris: matomas pilvinio tipo nutukimas, pamatavus kraujospūdį nustatoma arterinė hipertenzija.
Vienu metu sergantįjį metaboliniu sindromu, neskaitant nutukimo, vargina net keli sveikatos sutrikimai. Pats sindromas didina širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo riziką 1,5–3 kartus, 2 tipo CD išsivystymą 5 kartus, padidina ankstyvų mirčių dažnį (kaip minėta, gali sutrumpinti gyvenimą net 10–20 metų), palyginti su tais, kuriems šio sindromo nėra. Tačiau, laiku diagnozavus metabolinį sindromą ir skyrus agresyvų patogenezinį bei simptominį gydymą, sėkmingai sumažinama grėsmingų komplikacijų rizika.
Gydytojai žino: jei išsivysto aterosklerozinė širdies ir kraujagyslių liga, dažna pasekmė – širdies ir kraujagyslių komplikacijos: aritmijos, širdies nepakankamumas, trombozės epizodai. Sergantiesiems CD vėliau gali išsivystyti daugybė komplikacijų, įskaitant inkstų funkcijos nepakankamumą, diabetinę kardiomiopatiją, įvairias neuropatijas. Kai kartu yra ir širdies–kraujagyslių patologija, ir diabetas, yra labai didelė širdies ir kraujagyslių ligų sukelto mirtingumo rizika.
Pacientams, kuriems išsivysto metabolinis sindromas, gali pasireikšti daugybė būklių, kurios gali komplikuoti gydymą: suriebėjusios kepenys, cholesteroliniai tulžies akmenys, miego apnėja, podagra. Keletui šių būklių pasireiškiant kartu, reikia vartoti daug vaistų. Didelis vaistų kiekis lemia įvairias šalutines vaistų sąveikas, taip pat daug kainuoja.
• X sindromas
• Rezistencijos insulinui sindromas
• „Mirtinas kvartetas“
• Širdies ir kraujagyslių metabolinis sindromas
• Metabolinių ligų sindromas
• Dismetabolinis sindromas
• Pliurimetabolinis sindromas
„Spartus gyvenimo tempas, stresas bei naujausios technologijos taip palengvino žmonių buitį, kad nebesugebama „išvaikščioti“ per dieną suvartoto maisto“, – pastebi gyd. O. Gustienė. Lygindama dabartį ir laiką prieš 20 metų, gydytoja pastebi, kad mitybos įpročiai nedaug tepakito, o fiziniai krūviai ir judrumas pastebimai sumažėjo. Jei anksčiau daugiau buvo vaikščiojama pėsčiomis, reikėdavo labiau pasistengti norint gauti ar pasigaminti maisto, dabar jo turima daugiau nei galima suvartoti, o jam gaminti bei gauti sunaudojama kur kas mažiau energijos.
Pavyzdžiui, jeigu atkreiptume dėmesį, kiek ir kokio maisto valgo stambesnis žmogus, pastebėtume, kad daugiau sveriančių ir porcijos kur kas didesnės, o maistas lėkštėse – riebesnis. Netinkamai maitinantis, didėja cholesterolio kiekis kraujyje, kalkėja kraujagyslių sienelės, formuojasi aterosklerozė, didėja kraujospūdis.
Vis dėlto manoma, kad pagrindinį vaidmenį metabolinio sindromo patogenezėje vaidina rezistencija (atsparumas) insulinui. Tai – sutrikęs biologinis atsakas į endogeninio (pagaminto organizme) ir egzogeninio (pavartoto vaisto forma) insulino veikimą audiniuose taikiniuose: kepenyse, skeleto raumenyse ir riebaliniame audinyje.
Gydytoja kardiologė sako, kad diagnozuoti metabolinį sindromą pakanka, kai yra pilvinio tipo nutukimas ir dar du iš paminėtųjų požymių, be to, reikia atlikti ir įvertinti kraujo tyrimų rezultatus.
Atlikti tyrimai liudija, kad net trečdalis Lietuvos gyventojų yra nutukę.
2002–2004 m. gydytoja su bendraautoriais atliko tyrimą, kuriuo siekė įvertinti metabolinio sindromo paplitimą tarp vidutinio amžiaus Kauno gyventojų. Buvo ištirti 433 žmonės, 39 metų amžiaus (192 vyrai ir 241 moteris). Rezultatai, anot gydytojos, buvo neguodžiantys – 22 proc. vidutinio amžiaus Kauno gyventojų buvo diagnozuotas metabolinis sindromas. Tai tikrai nėra mažai.
Gydytoja pasakoja, kad Europoje, tiriant 30–89 metų asmenis, metabolinis sindromas nustatytas 15 proc. tiriamųjų: 15,7 proc. vyrų ir 14,2 proc. moterų. JAV metabolinis sindromas diagnozuojamas 24 proc. 20–70 metų asmenų ir, paskutiniais duomenimis, net 9,1 proc. 12–19 metų vaikų bei jaunuolių. Palyginti su Lietuva, tyrimų rezultatai gana panašūs, nes ir Lietuvoje jau vis daugiau vaikų diagnozuojamas metabolinis sindromas.
Tyrimų duomenimis, apie 25 proc. sveikų žmonių, 60–75 proc. tų, kuriems yra gliukozės tolerancijos sutrikimas, ir 85 proc. sergančiųjų 2 tipo CD asmenų nustatyta rezistencija insulinui. Metabolinio sindromo dažnis populiacijoje svyruoja nuo 10 proc. iki 25 proc. Metams bėgant dažnis didėja ir, sulaukus daugiau nei 60 metų, pasiekia 50 proc. Prancūzų atlikto D.E.S.I.R (Data from an Epidemiological Study on the Insulin Resistance) tyrimo duomenimis, šis sindromas buvo nustatytas 17 proc. vyrų ir 10 proc. moterų.
Gyd. O. Gustienė sako, kad atpažinti ligonį, kuriam pasireiškia metabolinis sutrikimas, praktiškai galima jau šiam įžengus pro kabineto duris: matomas pilvinio tipo nutukimas, pamatavus kraujospūdį nustatoma arterinė hipertenzija.
Vienu metu sergantįjį metaboliniu sindromu, neskaitant nutukimo, vargina net keli sveikatos sutrikimai. Pats sindromas didina širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo riziką 1,5–3 kartus, 2 tipo CD išsivystymą 5 kartus, padidina ankstyvų mirčių dažnį (kaip minėta, gali sutrumpinti gyvenimą net 10–20 metų), palyginti su tais, kuriems šio sindromo nėra. Tačiau, laiku diagnozavus metabolinį sindromą ir skyrus agresyvų patogenezinį bei simptominį gydymą, sėkmingai sumažinama grėsmingų komplikacijų rizika.
Gydytojai žino: jei išsivysto aterosklerozinė širdies ir kraujagyslių liga, dažna pasekmė – širdies ir kraujagyslių komplikacijos: aritmijos, širdies nepakankamumas, trombozės epizodai. Sergantiesiems CD vėliau gali išsivystyti daugybė komplikacijų, įskaitant inkstų funkcijos nepakankamumą, diabetinę kardiomiopatiją, įvairias neuropatijas. Kai kartu yra ir širdies–kraujagyslių patologija, ir diabetas, yra labai didelė širdies ir kraujagyslių ligų sukelto mirtingumo rizika.
Pacientams, kuriems išsivysto metabolinis sindromas, gali pasireikšti daugybė būklių, kurios gali komplikuoti gydymą: suriebėjusios kepenys, cholesteroliniai tulžies akmenys, miego apnėja, podagra. Keletui šių būklių pasireiškiant kartu, reikia vartoti daug vaistų. Didelis vaistų kiekis lemia įvairias šalutines vaistų sąveikas, taip pat daug kainuoja.
• X sindromas
• Rezistencijos insulinui sindromas
• „Mirtinas kvartetas“
• Širdies ir kraujagyslių metabolinis sindromas
• Metabolinių ligų sindromas
• Dismetabolinis sindromas
• Pliurimetabolinis sindromas
Primiršusiems, kas yra metabolinis sindromas, priminsiu – tai atsparumo insulinui sukeltų simptomų visuma, lemianti medžiagų apykaitos sutrikimus, padidinančius širdies ir kraujagyslių ligų bei 2 tipo cukrinio diabeto išsivystymo riziką. Šiam sindromui būdinga visa tokie sutrikimai, kaip arterinė hipertenzija, išeminė širdies liga, dislipidemija ir hiperlipidemija, taip pat abdominalinis (juosmeninės dalies) nutukimas ir hiperurikemija (šlapimo rūgšties koncentracijos kraujo plazmoje padidėjimas). Reiktų nepainioti su metaboliniu sindromu, apie kurį kalbama sporto klubuose. Šiame kontekste kalbama apie žmonės, kurie, laikydamiesi tam tikrų rekomendacijų, nesugeba koreguoti kūno masės taip, kaip tikėtasi....
Skaityti daugiauPasaulyje sparčiai daugėja sergančiųjų cukriniu diabetu (CD), didžiąją dalį sudaro 2 tipo CD. Šiems pacientams širdies ir kraujagyslių ligos diagnozuojamos 2–4 kartus dažniau nei CD nesergantiems asmenims. Širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėja esant net nedideliems angliavandenių apykaitos sutrikimams. Metabolinis sindromas – tai rezistencijos insulinui sukeltų simptomų visuma, lemianti medžiagų apykaitos sutrikimus....
Skaityti daugiauDoc. Žaneta Petrulionienė – viena iš nuolatinių TV3 laidos „Sveikas žmogus“ pašnekovių. Apsilankę pas ją, aptariame ne vieną temą. Kiekvieną kartą gydytoja pateikia naujos ir itin įdomios informacijos. Gydytoja Petrulionienė patinka žiūrovams, nes įtaigiai kalba, tačiau kartu ir paprastai bei suprantamai. Šįkart aiškinomės, kodėl medikai vis garsiau kalba apie metabolinį sindromą, kaip paprasčiausiais būdais galėtume padėti savo kraujagyslėms išlikti sveikoms....
Skaityti daugiauMedikai sutartinai tvirtina: žmonės, kurių figūra primena obuolį, turėtų mesti svorį – net ir tie, kurie nelaiko savęs storais! Gydytojai perspėja apie naują epidemiją, kurią gali sukelti metabolinis sindromas. Tai ne atskira liga, o visas galimų ligų rizikos veiksnių kompleksas. Dėl metabolinio sindromo išsivystančios ligos yra lėtinės, pažeidžiančios kelis organus ir organizmo sistemas, todėl sunkiai gydomos. Tačiau, laiku atkreipus dėmesį, sveikatą galima išsaugoti....
Skaityti daugiauMetabolinis sindromas – su nutukimu siejama patologija, išsivysčiusiose šalyse diagnozuojama maždaug kas trečiam gyventojui. Šis sutrikimas aptinkamas 40 proc. vyresnių nei 60 metų žmonių. Tačiau vis dažniau negalavimai, vadinami metaboliniu sindromu, diagnozuojami ir antsvorio turintiems vaikams. „Jie serga ligomis, kuriomis prieš 20 metų sirgdavo tik suaugusieji: arterine hipertenzija, 2 tipo cukriniu diabetu, kepenų suriebėjimu, jų kraujyje padidėjęs cholesterolio kiekis“, – aiškino gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė. ...
Skaityti daugiauŠiuolaikinio gyvenimo ritmo sūkuryje dažnai pamirštame svarbiausią – pagalvoti apie savo sveikatą. Dėl nuolatinio laiko stygiaus bėgte suvalgome eilinį pusfabrikatį pusryčiams, darbe sprendžiame daugybę problemų, negalvodami „praryjame“ pietus ir vėl tęsiame maratoną, susinervinę – užsirūkome, o grįžę vakare palepiname save skania vakariene...ir taip kiekvieną dieną. Deja, žengdami šiuo užburtu ratu, galiausiai susiduriame su daugelių sveikatos problemų, kurios vadinamos metaboliniu sindromu....
Skaityti daugiauPrieš 37-erius metus medicinoje buvo pirmą kartą pavartotas terminas „metabolinis sindromas”. Šis sutrikimas labiausiai suprantamas endokrinologams ir kardiologams, nes būtent jų pacientai dažniausiai išgirsta šią diagnozę. Ir, nors ši liga žmogaus organizme sukelia sudėtingų pokyčių virtinę, daugeliui sergančiųjų ji pasireiškia gana panašiais simptomais. Tad net išoriškai, vien pažiūrėję į žmogų, medikai gali pasakyti, ar jis serga metaboliniu sindromu....
Skaityti daugiauSulaukę 40-ies, daugelis pastebi, kad, rodos, ir valgo ne daugiau nei anksčiau, bet svoris auga. Kodėl? Ar nereikalingi kilogramai nesikaups, jeigu visą dieną nevalgęs žmogus reikiamą kalorijų dozę suvartos vakare? Kokios ligos gali lemti nutukimą? ...
Skaityti daugiauŠirdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirtingumo priežastis išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse. Vystantis urbanizacijai, keičiantis gyvenimo būdui, sergamumas jomis dažnėja. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta 17 mln. žmonių. Tai skatina nagrinėti šių ligų rizikos veiksnius. ...
Skaityti daugiauMetabolinis sindromas gali sutrumpinti gyvenimą 10–20 metų. Apie 20 – 30 procentų visų žmonių turi šį sutrikimą, ir sergamumas šia liga didėja. Jei žmogui nustatyti pirmieji metabolinio sindromo požymiai, tai dar nereiškia, kad jau viskas, žmogus pasmerktas visiems jo nulemtiems sutrikimams. Situaciją pataisyti įmanoma keičiant gyvenimo būdą ir vartojant tinkamus vaistus. Kas yra metabolinis sindromas ir kaip jis gydomas, kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninių Santariškių klinikų Endokrinologijos centro vadovu profesoriumi Vaidotu URBANAVIČIUMI....
Skaityti daugiauMetabolinis sindromas. Šiandien šią diagnozę dažniausiai išgirsta sergantieji endokrininėmis ir širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis visame pasaulyje. Šis sindromas gali sutrumpinti žmogaus gyvenimą net 10–20 metų. Metabolinis sindromas pirmą kartą buvo aprašytas 1923 m. Kuo pasaulis technologijomis ir pramone sparčiai žengia pirmyn, tuo daugiau žmonių kenčia ir kentės nuo šio sindromo, nes didėja nutukusių žmonių skaičius, taip pat daugėja sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu....
Skaityti daugiauGyvenimo ritmas vis greitėja – mes vis dažniau pasirenkame automobilį, užuot pasivaikščioję, dauguma dirbame sėdimą darbą, o laisvalaikį praleidžiame ne gamtoje, bet jaukiai įsitaisę prie kompiuterio ekrano ar televizoriaus. O žiūrint televizorių, lyg netyčia ant stalo atsiranda traškučių pakelis ar kitas skanumynas. Mes kramsnojame, nesusimąstydami, kokį didelį kilokalorijų kiekį gauname. Ar žinote, kad 100 g lazdyno riešutų turi 700 kcal, tai yra dvigubai daugiau, nei 100 g liesos kiaulienos? Mes vis mažiau judame, sportuojame, atrodo, jog tam nėra laiko, na, o vienas kitas kilogramas priaugtas per metus – ne tokia ir didelė bėda. Tačiau tie pora kilogramų laikui bėgant gali virsti dešimtimi ir daugiau, o tuomet gresia rimta liga – nutukimas. ...
Skaityti daugiau