Hepatitas C – liga, ilgai nepranešanti apie save

Ar dažna ši liga?

Šiuo metu hepatitu C pasaulyje užsikrėtę apie 3 proc. žmonių (apie 170–200 milijonų pasaulio gyventojų). Kasmet nustatoma apie 3–4 mln. naujų hepatito C atvejų. Manoma, kad Lietuvoje yra 50 000–70 000 hepatito C nešiotojų (apie 2 proc. gyventojų), tačiau gydymo įstaigose registruota tik 3000 sergančiųjų. Kasmet pacientų skaičius Lietuvoje padidėja apie 15 proc. Užsikrėtusiųjų skaičius didėja todėl, kad tik dabar yra išaiškinami ligoniai, užsikrėtę prieš 20–30 metų.
 

Koks organas pažeidžiamas?

Pažeidžiamos kepenys. Tai yra labai svarbus žmogaus sveikatai organas, atliekantis įvairias funkcijas. Jos dalyvauja medžiagų apykaitoje, gamina ir išskiria tulžį, nukenksmina įvairius toksinus, atlieka apsauginę funkciją, sintezuoja baltymus bei kraujo krešėjimo medžiagas, metabolizuoja hormonus ir t.t. Pažeidus kepenis, žūsta kepenų ląstelės, todėl organas praranda gebėjimą tinkamai atlikti savo funkcijas.

Kepenų veiklos negali pakeisti kitas organas. Kad kepenys išliktų sveikos, reikia gerai maitintis, nevartoti alkoholio, nerūkyti, vengti toksinių medžiagų. Ypač tai svarbu hepatitu C užsikrėtusiems žmonėms.
 

Ar tai pavojinga liga?

Virusinis hepatitas C gali būti ūminis arba lėtinis. Susirgus ūminiu virusiniu hepatitu C, tik 10–15 proc. ligonių pasveiksta. Kitiems 85 proc. (jei liga trunka ilgiau kaip 6 mėnesius) vystosi lėtinis virusinis hepatitas C, kuris komplikuojasi kepenų ciroze ir galiausiai kepenų vėžiu. Lėtinis virusinis hepatitas C JAV ir Europoje yra dažniausia kepenų transplantacijos priežastis.
 

Kaip užsikrečiama virusiniu hepatitu C?

Pagrindinis kelias – per užkrėstą hepatito C virusu kraują. Dažnai šia liga užsikrečia narkotikus vartojantys žmonės, kelis kartus naudodami bendrą nesterilų švirkštą, adatą. Iki 1993 metų, viena dažniausių užsikrėtimo priežasčių buvo hepatito C virusu užkrėsto kraujo ar iš jo pagamintų preparatų perpylimas. Nuo 1993 metų visi Lietuvos kraujo centrai turi aparatūrą, kuria tikrinamas donorų kraujas, todėl tokių užsikrėtimų nebepasitaiko. Tačiau išlieka užsikrėtimo rizika, naudojantis sergančiojo dantų šepetėliu, skutimosi peiliuku, žirklėmis, manikiūro reikmenimis, darant tatuiruotes, akupunktūrą, veriant auskarus higienos reikalavimų neatitinkančiuose salonuose. Retai hepatito C virusu užsikrečiama lytiniu būdu. Gimdymo metu vaikas per motiną užsikrečia taip pat retai. Vaisiaus užsikrėtimo tikimybė padidėja, jei motina be hepatito viruso dar yra ŽIV infekuota. Vis dėlto apie 40 proc. atvejų užsikrėtimo šaltinis lieka nežinomas.
 

Kaip liga pasireiškia?

Jei tai ūminis hepatitas C – ligonis gali pagelsti, jį pykina, praranda apetitą, jo kepenys padidėja. Tačiau lėtinis hepatitas C dažniausiai jokių simptomų neturi. Užsikrėtusieji gali jaustis visiškai gerai, dirbti jiems įprastą darbą. Daugeliu atvejų žmogus net nežino, kad yra užsikrėtęs šiuo virusu ir dėl to kelia pavojų aplinkiniams. Deja, pasireiškus simptomams, dažniausiai liga jau yra smarkiai progresavusi. Daliai pacientų gali būti įvairių ligos požymių, pvz., panašių į gripą simptomų, nuovargis, apetito stoka, pykinimas ir vėmimas, skausmas ar diskomfortas pilvo srityje, karščiavimas, bendras silpnumas, pilvo skausmai, odos ir akių obuolių pageltimas, emocijų sutrikimai, miego sutrikimai.
Pirmiausia liga pasireiškia kepenų fibroze – kepenų randėjimu (kepenų ląstelių vietą užima jungiamasis–randinis audinys). Sunkiausia ligos stadija – kepenų cirozė. 50 proc. sergančiųjų liga išsivysto į kepenų cirozę, kuri apie 50 proc. atvejų komplikuojasi kepenų vėžiu.
Labai didelę reikšmę ligai bei jos eigai turi žmogaus amžius užsikrėtimo metu. Kuo anksčiau žmogus užsikrečia, tuo ilgesnė numatoma gyvenimo trukmė, kadangi kepenų cirozė jauname amžiuje vystosi lėtai (užtrunka net iki 40 metų). Tačiau užsikrėtusiam vyresniam nei 50 metų asmeniui cirozė gali išsivystyti ir per 10 metų. Žinoma, ligos progresavimas priklauso ir nuo suvartojamo alkoholio kiekio, rūkymo, gretutinių ligų.
 

Kaip diagnozuojamas hepatitas C?

Jeigu jūs buvote kraujo donorais, jums piltas kraujas, jums atliktos operacijos iki 1993 m., atliktos grožio procedūros higienos reikalavimų nesilaikančiuose salonuose, būtų tikslinga išsitirti, ar nesate užsikrėtę hepatitu C. Kas 12 žmogus yra potencialus hepatito C viruso nešiotojas.
Pagal simptomus ligos diagnozuoti dažniausiai nepavyksta dėl reto jų pasireiškimo, todėl atliekama laboratorinė diagnostika. Geriausias metodas kepenų pažeidimo laipsniui ar uždegimui įvertinti yra kepenų biopsija. Tai mažo kepenų gabaliuko mikroskopinis tyrimas. Nuo jo priklauso gydymo taktika, trukmė ir ligos prognozė.
 

Kada tikslinga pradėti gydyti?

Labai svarbu pradėti gydyti nedelsiant, nes tik tokiu atveju yra daugiau galimybių visiškai pasveikti ir išvengti sunkių komplikacijų. Gydymo sėkmė priklauso nuo hepatito C viruso genotipo, jo bendro kiekio organizme. Sergantieji gydomi vaistų deriniais.
Europos Sąjungoje 2003 metais buvo patvirtintas pegiliuoto interferono ir ribavirino derinys, kurio efektyvumas priklauso nuo viruso atmainos. 50 proc. užsikrėtusių 1 genotipo virusu ir 80 proc. užsikrėtusių 2 ir 3 genotipo virusu, laikęsi visų gydymo režimo reikalavimų, pasveiko.
Skiriamas gydymas peginterferonu alfa–2a pegiliuotu interferonu (švirkščiamas kartą per savaitę po oda), kartu arba be ribavirino (geriamasis preparatas). Ribavirinas padeda sustiprinti interferono poveikį pašalinant virusą iš jūsų organizmo.
Nuo 2005 m. apie 200 užsikrėtusiųjų hepatitu C pacientų per metus gydomi pegiliuotu interferonu. Tačiau tai yra labai mažas gydomų pacientų skaičius, kadangi užsikrėtusiųjų yra daug daugiau. Lietuvoje kol kas tik kas trečias pacientas gavo efektyviausią šiuo metu esantį gydymą.

Šiuo metu Lietuvoje jau yra patvirtinta nauja hepatito C gydymo metodika, pagal kurią pegiliuotas interferonas yra kompensuojamas. Deja, hepatito C diagnostikai ir gydymui Lietuvoje skiriamas finansavimas yra labai mažas. Per metus skirtų lėšų pakaktų diagnozuoti ir gydyti tik iki 500 sergančiųjų. Tuo tarpu, manoma, kad Lietuvoje yra 50 000–70 000 hepatito C nešiotojų (apie 2 proc. gyventojų).
Laiku pradėjus gydyti, didėja galimybė pašalinti virusą ir išgydyti ligą, mažinama kepenų fibrozė ir uždegimas, stabdomas kepenų ligos progresavimas. Kad visiškai išgytumėte, iš organizmo turi būti pašalinti visi virusai. Jie dauginasi labai greitai, todėl svarbu, kad vaistus vartotumėte visą paskirtą laiką.
 

Ar gydymas gali turėti šalutinių poveikių?

Gydomi asmenys gali ir toliau aktyviai gyventi bei dirbti. Tačiau, ar gydymas turės tam įtakos, priklausys nuo to, kaip toleruojate skirtus medikamentus. Ne visi pacientai patiria šalutinį poveikį, dėl kurio tenka atsisakyti aktyvaus gyvenimo būdo, todėl jums reikės stebėti savo organizmo pokyčius ir atpažinti veiksnius, sukeliančius blogą savijautą. Dažniausiai pastebėti medikamentų, skiriamų hepatitui C gydyti, sukelti šalutiniai poveikiai gali būti panašūs į pačią ligą: tai į gripą panašūs simptomai, nuotaikos svyravimai, depresija, kraujo pokyčiai, nuovargis ir miego sutrikimai, pykinimas, apetito praradimas, raumenų ir sąnarių skausmas, sausa niežtinti oda, plaukų slinkimas. Nereikėtų išsigąsti – tai organizmo reakcija, rodanti, kad vaistas tikrai veikia. Pradėjus gydyti, žmogus turi nenusižengti gydymo režimui: pacientui kategoriškai draudžiama vartoti alkoholį, reikia numesti antsvorį, apriboti riebaus maisto vartojimą, laikytis sveikos gyvensenos normų.
Lietuvoje sergantieji hepatitu C ir kitomis kepenų ligomis yra susibūrę į organizaciją „Vilties atgaiva“. Organizacija rūpinasi savo anrių interesais, jų gyvenimo kokybe. Taip pat „Vilties atgaiva“ vykdo kaupia bei skleidžia naujausią informaciją apie kepenų ligas bei jų profilaktiką.
Daugiau informacijos apie organizaciją ir hepatitą C galima rasti interneto svetainėje www.hepatitas.lt