Šią ligą dažniausiai sukelia I tipo Herpes simplex virusas. Užsikrėtus virusas „gyvena“ žmogaus organizme (nervų mazguose) visą amžių ir, susidarius sąlygoms, t.y. peršalus, sumažėjus organizmo atsparumui, sukelia lėtinį kartotinį herpetinį stomatitą. Plačiau apie vaikų stomatitą pasakoja Kauno medicinos universiteto Vaikų burnos ir dantų ligų klinikos vadovė doc. Simona MILČIUVIENĖ.
Ūminiu pūsliniu (herpetiniu) stomatitu užsikrečiama oro lašeliniu (nuo tėvų ar kitų vaikų) ar tiesioginio kontakto būdu (per žaislus, maisto produktus). Liga gali pasikartoti, persirgus imunitetas nesusidaro.
Ligą gali išprovokuoti imuninės sistemos nepakankamumas, netinkama ar nevisavertė mityba. Dėl šių veiksnių organizmą lengviau pažeidžia pagrindinė ligos priežastis – herpeso virusas.
Sergant stomatitu, gali vystytis ir gingivitas – dantenų uždegimas.
Pirmieji simptomai
Stomatitu serga ir maži vaikai (6 mėn.–3 metų), ir paaugliai, ir suaugusieji.
Vaikams dažnai ligos simptomai pasireiškia dygstant pirmiesiems dantukams – sulaukus maždaug 14 mėnesių. Pastebėta, kad žemesnio socialinio sluoksnio šeimose pūsliniu herpetiniu stomatitu sergama du kartus dažniau.
Inkubacinis ligos laikotarpis (nuo užsikrėtimo iki simptomų pasirodymo) yra 3–5 dienos.
Liga prasideda ūmiai. Vaikas karščiuoja, sustiprėja seilėtekis, iš burnos gali sklisti blogas kvapas, padidėti regioniniai limfmazgiai, kraujuoti iš dantenų. Burnos ertmės, lūpų, liežuvio gleivinėje, aplink lūpas formuojasi pavienės pūslelės, pripildytos skaidraus skysčio, arba tokių pūslelių grupės. Joms plyšus, formuojasi vadinamosios aftos – skausmingos žaizdelės. Jos yra apvalios, negilios, dugnas – gelsvai pilkas ar raudonas. Pūslelės skystyje yra herpeso viruso pažeistų ląstelių, daugiausia – žaizdelės dugne.
Plyšus pūslelėms, žaizdelėse gali atsirasti antrinė infekcija. Jeigu taip įvyksta, gyja lėtai, gleivinė ilgai būna skausminga.
Stomatito formos
Lengva forma
Savijauta patenkinama, temperatūra – 37–37,5oC. Prieš pasirodant bėrimams, vaikas gali skųstis, kad jam „degina“ peršti, skauda burnos vidų – gleivinę. Netrukus susidaro pavienių pūslelių, kurios greitai plyšta, ir susidaro aftos. Pažeidimų gali atsirasti ir veido, galūnių odoje, išoriniuose lytiniuose organuose.
Sergantis vaikas blogai valgo, blogai miega, tampa irzlus.
Vidutinio sunkumo forma
Temperatūra pakyla iki 38–39o C, bendra būklė sunkėja, skauda galvą, pykina (apsinuodijimo požymiai). Seilėtekis tampa intensyvesnis, padidėja regioniniai limfmazgiai. Bėrimų daugiau – iki 20, jų gali atsirasti ne tik burnoje, bet ir ant liežuvio, skruostų, kitų kūno sričių. Dantenos parausta, patinsta, kraujuoja. Žaizdelės vienos užgyja, kitos atsiranda. Po kurio laiko žaizdelės pradeda dengtis epiteliu ir gyti. Jeigu sergantis vaikas vangus, blogai valgo, atsisako gerti, gali išsivystyti dehidratacija (didelio kiekio skysčių netekimas). Tai gali būti grėsminga būklė, tokiu atveju gali prireikti medikų pagalbos – lašelinėmis subalansuoti skysčių kiekį.
Sunki forma
Kūno temperatūra būna iki 39–40o C, bendra būklė sunki, rijimas sutrikęs, vaikas nenori valgyti ir gerti. Gali išsivystyti dehidratacija. Burnos ertmės gleivinėje gali būti iki 100 bėrimo elementų, dantenos išopėjusios, kraujuoja. Iš burnos sklinda blogas kvapas, seilėtekis gausus. Gali išsivystyti komplikacijos (meningitas, meningoencefalitas, herpetinis sepsis). Tokios būklės vaikui reikia pagalbos stacionare, paprastai ji teikiama infekcinių ligų skyriuose.
Vaikams iki trejų metų paprastai būna lengvos formos stomatitas.
Pagalba sergančiajam, gydymo priemonės
Gydoma vaistais karščiavimui slopinti ir skausmui mažinti. Padeda skalavimai antiseptiniais tirpalais. Jeigu vaikas dar mažas ir burnos skalauti nemoka, galima daryti aplikacijas antiseptiniais tirpalais.
Kai ligos forma lengva, bet vargina opelių skausmingumas, jos gydomos tepalu, malšinančiu skausmą. Vėliau tinka gijimą (epitelizaciją) skatinantieji tepalai. Drauge reikia organizmą ir imunitetą stiprinančių priemonių.
Skausmą įveikti galima tepant skausmingas zonas želė ar tepalais, kurių sudėtyje yra benzokaino arba lidokaino – skausmą malšinančiųjų medžiagų. Tepalai su ramunėlėmis ir kitomis dezinfekuojamosiomis medžiagomis ne tik nuskausmina, bet ir skatina gijimą. Taip pat tinka ir aliejiniai tepalai su vitaminais A, E bei. D.
Mažam vaikučiui reikėtų prieš valgį (būtent valgant labiausiai skauda) švelniai, nusiplovus rankas, patepti burnos gleivinę. Vyresnieji gali pasitepti patys.
Kad bėrimai neplistų, gydytojas gali patepti gleivinę vandeniniu anilino dažų (1 proc. fuksino) tirpalu. Šios priemonės džiovina pūsleles.
Kai yra vidutinio sunkumo ligos forma, gijimui skatinti skiriama infekuojamųjų arba geriamųjų acikloviro preparatų. Pradinės stadijos bėrimams burnoje tepti (epitelizacijai skatinti) gali būti naudojamas acikloviro tepalas, kuris yra skirtas herpeso pažeistoms akims gydyti. Antibiotikais negydoma, nebent – išsivysčius komplikacijoms.
Burnos higiena
Burna valoma labai atsargiai. Ligos pradžioje geriau net nevalyti, kad užkratas neišplistų.
Galima skalauti burną, bet nestipriai, nes galima pažeisti dar labiau.
Gijimą skatina ir kai kurios naminės skalavimo priemonės, pavyzdžiui, kiaušinio baltymo ir virinto vandens su trupučiu druskos mišinys. Gerai tinka ramunėlių ar medetkų nuoviras.
Vaistinėje galima įsigyti veiksmingų skalavimo tirpalų su chlorheksidinu (0,05 ar 0,12 proc.). Jie slopina ir uždegimą.
Pasveikus ar tik prasidėjus epitelizacijai, reikia naudotis nauju dantų šepetėliu.
Netinka aštrus maistas
Maistas turėtų būti neaštrus, gėrimai – nerūgštūs, „negraužiantys“. Būtina sugrąžinti skysčių balansą. Tam galima gerti ir pašildyto bei nugarinto („be burbuliukų“) mineralinio vandens arba specialių skysčių.
Imuniteto stiprinimas
Ilgainiui mitybą reikėtų koreguoti, atkreipiant dėmesį į organizmo stiprinimo svarbą: vartoti multivitaminų, taip pat specialių preparatų imunitetui stiprinti. Pastebėta, kad nestabilų imunitetą slopina stresas, infekcinės ligos, apsinuodijimai.
){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
