){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Lunatizmas - gana retas miego sutrikimas, tačiau jis gali būti pavojingas. Paprastai mes aiškiai skiriame miegantį ir pabudusį žmogų. Tačiau kartais pasidaro neaišku - žmogus vaikšto, bet atrodo, kad miega... Štai kaip Šekspyras aprašo ledi Makbet lunatizmą: “Jūs matote, jos akys atmerktos, bet ji be jausmų!”
Lunatizmas - tai pakitusi sąmonės būsena, kai kartu pasireiškia ir miego, ir būdravimo būsenoms būdingi fenomenai. Medicinos tyrimų duomenimis, polinkis į lunatizmą būdingas apie 18 proc. bendros populiacijos, tačiau tik apie 1 proc. gyventojų priepuoliai kartojasi reguliariai. Kas dešimtas žmogus žino apie bent kartą per gyvenimą patirtą lunatizmo priepuolį.
Nakvišumo epizodo metu, dažniausiai pirmąjį miego periodo trečdalį, individas atsikelia iš lovos ir vaikščioja, tuo tarpu jo sąmonės, reaktyvumo ir motorinių įgūdžių lygis yra žemas. Dažniausiai asmuo pats arba švelniai padedant kitiems tyliai sugrįžta į lovą. Nakvišumo priepuolio metu asmuo gali atlikti paprastus veiksmus: atsisėsti lovoje, atsistoti, eiti ratu, tačiau tai gali būti ir sudėtingi veiksmai: prausimasis, apsirengimas ar nusirengimas, valgymas, valgio gaminimas, seksualiniai santykiai, grojimas. nakvišumas kartais net gali išeiti iš namų, pavyzdžiui, vairuoti automobilį.
Nakvišumo epizodo metu individo veido išraiška bereikšmė, nustebusi, akys pusiau atmerktos.
Toks žmogus labai silpnai reaguoja į aplinkinių bandymus jį paveikti ar bendrauti su juo, o jam pažadinti reikia labai didelių pastangų. Ko nors paklaustas, jis kažką neaiškiai sumurma ar atsako vienu žodžiu. Po tokio epizodo ryte pabudęs žmogus paprastai nieko neprisimena arba pasakoja apie miglotai prisimenamas pavojingas situacijas, į kurias buvo patekęs (pvz., gaisrą, kad jį gyvą laidojo, kad jį vaikėsi ant stogo ir pan.).
Epizodai gali būti labai trumpi (keletą sekundžių ar minučių), bet gali trukti ir apie pusvalandį.
Normalus miego ciklas yra sudarytas iš skirtingo gilumo miego fazių - nuo lengvo mieguistumo iki gilaus miego. Pagal miegančio žmogaus EEG (elektroencefalografijos) duomenis ir jo fiziologinių funkcijų pokyčius yra išskiriamos keturios lėtojo miego (LM) fazės ir viena paradoksinio miego (PM) fazė, dar vadinama greitų akių judesių faze. Per naktį pasikeičia keli tokie ciklai. Skirtingų miego fazių metu užrašomos skirtingų tipų EEG kreivės. Giliausiai žmogus miega trečios ir ketvirtos lėtojo miego fazės metu, miegodamas nieko nesapnuoja, būtent tada ir gali pasireikšti lunatizmo priepuoliai (dėl to lunatizmą ir gali išprovokuoti visi miegą gilinantys faktoriai).
Vaikai
Lunatizmas dažniau pasireiškia vaikams negu suaugusiesiems, jis paprastai prasideda ankstyvame amžiuje - iki lytinio brendimo, dažniausiai 6-12 metų vaikams, dažniau berniukams negu mergaitėms. Net 15-30 proc. sveikų vaikų yra ištikę vienas ar keli lunatizmo priepuoliai. Dauguma vaikų, kurie vaikšto miegodami, šią problemą “išauga” paauglystėje.
Suaugusieji
Kai kada vaikystėje prasidėję nakvišumo epizodai kartojasi ir suaugus.
Tarp suaugusiųjų lunatizmas pasireiškia maždaug 1 iš 200 ir yra pavojingesnis nei vaikų. Suaugę tokie žmonės dažniau būna agresyvūs kitų atžvilgiu arba susižaloja patys. Daugelyje šalių jiems neleidžiama tarnauti armijoje, nes miegodami gali neatsakingai pasinaudoti ginklais ir kita karine įranga.
Gilus miegas
Santykinai didelę vaikų miego dalį sudaro gilusis miegas, kai pasireiškia nakvišumo epizodai. Suaugus miegas darosi ne toks gilus ir labiau fragmentuotas, todėl manoma, kad fiziologinis vaikų lunatizmo pagrindas yra ilga gilaus miego trukmė.
Paveldimumas
Daugelis sergančiųjų lunatizmu šį sutrikimą yra paveldėję iš savo tėvų, šis sutrikimas vaikystėje vargino šių žmonių dėdes ar tetas. Tai dar vienas įrodymas, kad vaikų lunatizmas yra labiau priklausomas nuo fiziologinių faktorių negu nuo psichologinių ar cheminių priežasčių.
Psichologinės priežastys
Suaugusiųjų priepuolius dažnai išprovokuoja stresas, nerimas, be to, vaikščiojimas naktimis gali būti psichinės ligos ar epilepsijos požymis.
Kenksmingos cheminės medžiagos
Lunatizmą gali sukelti piktnaudžiavimas alkoholiu, psichoaktyviosiomis medžiagomis, medikamentais.
Nuovargis
Vaikščiojimo naktimis tikimybę taip pat padidina nuovargis, prieš tai buvusios bemiegės naktys, nes pavargęs žmogus paprastai giliau įminga.
Smegenų pažeidimai. Pagyvenusiesiems nakvišumas gali atsirasti dėl organinio smegenų pažeidimo.
Karščiavimas
Priepuolio tikimybę padidina karščiavimas.
Manoma, kad nakvišumą dažniausiai sukelia ne vienas iš minėtų faktorių, bet kelių faktorių derinys.
Psichologinės traumos
Daugeliu atvejų vaikščiojimas naktimis pasireiškia ne dažniau kaip kartą per mėnesį ir nepadaro didesnės žalos pacientams bei kitiems asmenims. Tačiau sunkesniais atvejais tokie epizodai gali kartotis beveik kasnakt ir sutrikdyti žmogaus psichologinę būseną. Žmogus, sužinojęs apie savo elgesį, kurio neprisimena, gali sutrikti, jausti gėdą, pyktį, nerimą, sumišimą, ypač jei apie jį kalbama smerkiamai ar su pašaipa.
Susižeidimai
Paplitusi neteisinga pažiūra - kad per miegus vaikštantis žmogus negali susižeisti. Iš tiesų tokie žmonės dažnai susižeidžia dėl vikrumo stokos ir pusiausvyros sutrikimo. Manoma, kad susižeidžia ne mažiau kaip 1 proc. lunatikų.
Smurtas
Kai kuriais atvejais nakvišumo epizodų metu gali pasireikšti smurtinis elgesys (net žmogžudystė), todėl siekiant to išvengti labai svarbu laiku gauti profesionalią pagalbą ir laikytis gydytojų rekomendacijų.
Vieni specialistai teigia, kad lunatizmo priepuolio ištiktąjį reikia švelniai paimti už alkūnės ir nuvesti atgal į lovą. Kiti, pvz., Bostono vaikų miego sutrikimų gydymo centro specialistai, pataria jokiu būdu tokio žmogaus neliesti, nes tai gali paskatinti išsiveržti viduje sukauptą agresiją ir artimieji gali patekti į pavojų.
Diskutuotina nuomonė - ar priepuolio ištiktą asmenį galima žadinti. Dauguma specialistų teigia, kad juos žadinti nėra pavojinga, nors prabudę jie dar kurį laiką yra sutrikę ir dezorientuoti, kiti pataria geriau to nedaryti.
Lunatikas (ypač jei jis vaikas) turi jausti artimųjų nuostatą: “Tu nesi blogas. Mes tik norime apsisaugoti ir apsaugoti tave nuo tavęs paties”.
Nepykite ant sergančiojo lunatizmu ir nebijokite jo. Nuo jūsų reakcijos priklausys ir jo elgesys. Supratimas ir meilė padės visiems.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauMedicinos pasaulyje nerimą sukėlė 2000 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateikti duomenys apie nemigų ir kitų miego sutrikimų išplitimą tarp gyventojų bei su tuo susijusią ekonominę, fizinę ir psichologinę žalą. Pasirodo, kad tik 5 proc. gyventojų kreipiasi į medikus dėl miego sutrikimų. Kiti nežino, koks turi būti normalus miegas ir budrumo laipsnis dieną bei į ką kreiptis pagalbos....
Skaityti daugiauAr jūsų dar neišvarė iš miegamojo, kadangi knarkiate? O gal į kitą kambarį ketina pabėgti jūsų partnerė? Jei taip, laikas susirūpinti. Knarkimas gali būti tik įkyrus nemalonumas, tačiau gali būti ir sunkios ligos požymis. Nustatyta, kad knarkimas yra susijęs su padidėjusia hipertenzijos, insulto ir širdies ligų rizika....
Skaityti daugiauDaugelyje knygų ar kino filmų dažnai sutinkame epizodų, kuriuose apsakomi šiek tiek gąsdinantys, o kartais be galo linksmi vaizdai apie per miegus vaikščiojančius ar šiaip kuo nors kitu užsiimančius personažus. Tačiau filmai lieka filmais, knygos – knygomis. Ar galima tikėti viskuo, kas mums teigiama? Tikriausia neretai pagalvojame: o kas gi iš tiesų yra tas lunatizmas? Mistika, psichikos liga ar kokia kita būsena? ...
Skaityti daugiauMiegas – viena pagindinių sąlygų, kad žmogus jaustųsi žvalus, darbingas ir nestokotų optimizmo. Tačiau įtemptas gyvenimo tempas, stresas, asmeniniai išgyvenimai neretai trukdo užmigti, o žmogus, net ir išmiegojęs visą naktį, jaučiasi irzlus ir pavargęs. Kada verta nerimauti, kokios nemigos pasekmės organizmui – apie tai kalbėjomės su KMU Neurologijos klinikos profesore Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauTai ne liga, o liguistas įprotis. Dažniausiai dantimis griežiama naktį, per miegą, kartais dantimis griežiama ir dieną. Ilgą laiką griežiant dantimis, galima pažeisti dantenas, taip pat galimas žandikaulių pažeidimas....
Skaityti daugiauŽmonių žvilgsnius traukia pailsėjęs, žvalus ir švytintis veidas. Taip pat ir po bemiegės nakties pabrinkę ir pajuodę paakiai, papilkėjęs veidas. Tačiau tai – ne taip malonu kaip sužavėti skaistumu. Kokios yra pagrindinės taisyklės, kurių reikia laikytis prieš einant miegoti, kad kitą dieną spinduliuotumėme gaivumu, gražia oda ir energija? Apie tai pasakoja „Jaunatvės namų“ kosmetikė Indrė Buslienė. ...
Skaityti daugiauVisi žino, kokie natūralūs ir šilti yra vilnoniai drabužiai, tradiciškai populiarūs ir mėgstami mūsų atšiauraus klimato krašte. Tuo tarpu vilnonė patalynė Lietuvoje vis dar egzotika. Savo unikalių savybių dėka patalynė iš vilnos turėtų tapti įprasta kiekvienuose namuose. ...
Skaityti daugiauVidutiniškai mes „pramiegame“ dvidešimt penkerius savo gyvenimo metus. Atrodytų – laiko švaistymas, ypač esant dabartiniam greitam gyvenimo tempui, tačiau būtent miegant organizmas pasiruošia būdravimo periodui, sureguliuoja vidines funkcijas. Todėl jis labai svarbus mūsų kasdienei veiklai, visaverčiam darbui, imuninės sistemos būklei....
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauNiekas taip neatgaivina pavargusio kūno ir proto kaip geras, kokybiškas miegas. Miegant sulėtėja kvėpavimas, širdies darbas, pertvarkoma per dieną smegenyse susikaupusi informacija. Deja, ne visi gali džiaugtis visaverčiu miegu. Dažniausia blogo miego priežastis – knarkimas. Kenčia ne tik šalia miegantis partneris, bet ir pats knarkiantysis. Tai nėra toks jau nekaltas reiškinys, kaip anksčiau manyta. „Knarkimas – tai rimta liga, kurią nedelsiant būtina gydyti“, – sako Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto prof. Giedrius VARONECKAS. ...
Skaityti daugiauBeveik kiekvienas žmogus patiria su miegu susijusių problemų. Nemiga vargina 15-35 proc. visų gyventojų, apie 35 proc. žmonių nesijaučia pailsėję nakties miego metu. Nuo seno tebevyrauja nuomonė, kad per parą žmogus turėtų miegoti apie 8 val., tačiau intensyvus gyvenimo ritmas dažnai neleidžia to padaryti. Ar kenkia mūsų sveikatai trumpesnė miego trukmė? Ką daryti, kai nepavyksta užmigti, o vaistų baisu vartoti, nes ryte laukia svarbus susitikimas, egzaminas ar kelionė automobiliu, tad nesinori būti mieguistam? Į šiuos ir kitus klausimus sutiko atsakyti prof. habil. dr. Vanda Liesienė....
Skaityti daugiauTeigiama, kad daugiau kaip 40 proc. suaugusiųjų knarkia, ir tai nėra vien tik knarkiančiojo problema. Šalia tokio žmogaus miegantis partneris kiekvieną naktį vidutiniškai praranda mažiausiai valandą miego. Apie knarkimo priežastis bei gydymo metodus konsultuoja Kauno medicinos universiteto klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos specialistė gydytoja habil. dr. Nora ŠIUPŠINSKIENĖ....
Skaityti daugiauKad miegas – geriausias vaistas ligoniui, o sveikam kartais jis atstoja ir maistą, žinoma daugeliui. Kiekviena iš kartos į kartą perduodama tiesa paprastai paremta daugelio metų patirtimi, kurią šiandien įrodo ir moksliniai tyrimai. Ko reikia, kad miegas būtų kokybiškas ir kiekvieną rytą jaustumėtės tarsi iš naujo gimę?...
Skaityti daugiaunuolatos keliantis tuo pačiu laiku ryte, stiprėja paros ritmas, lengviau...
Skaityti daugiauvaikšto, bet miega… lunatizmas - gana retas miego sutrikimas, tačiau jis...
Skaityti daugiau
Daznai is savo brolio girdziu kadper miegus kalbu, dainavau ne karta, keikiuosi, kalbu nesuprantamomis kalbomis, karta mate kaip miegodama lovoje atsisedau pasakiau kazka neaiskaus atsiguliau ir toliau miegojau...kai jis tai pasakoja mane ima juokas, taciau jei taip ira turbut kazkas negerai? as noreciau isiaiskinti kodel as per miegus tai darau.
Kazkaip lunatiku agresyvumas siame straipsnyje pernelyg akcentuojama. Gal padarykite daugiau tyrimu, pries rasydami apie agresijas? Juk vaikai nebuna agresyvus savaime, o lunatizma sukelia dideles baimes..., kuriomis vaikas tiesiog nesugeba atsikratyti patys arba tevai nesupranta, kad po nelaimiu, kurios vaika labai isgasdino, reiktu tartis su specialistais, gal kuri laika net vartoti vaistus ir dar - tevai neturi siepti vaiku del baimiu, o juos suprasti ir paguosti, daugiau su vaikais kalbetis. meno mama pas gydytojus nesikreipe, o galderejo. tiesa, mantie lunatizmai nebuvo dazni, tik trys ankstyvoje paauglysteje, bet papassakojau del ko. kai vaiksciojau - buvau rami, tiesiog tevams apsirode, kad lavai noriu kazkur nueiti, nes sulaike mane prie buto laukuju duru beisienancia laukan ziemos metu - tik su naktiniais... Kai sokas del baimiu ir mnelaimiu praejo - neliko ir lunatizmo. Taigi, savo artimuosius turite suprasti ir padeti issiaiskinti ju baimes, ir jokiu budu to nepasakoti kitiens - kad nepradetu saipytis. Visuomeneje dar tik po truputi pradedama suprasti, kad psichologine pagalba kartais butina ir tikrai yra veiksminga, kad seimas reikia mokyti bendravimotarpusavyje, ypac auklejant vaikus - ne visi tas ziniais gauna savaime...