Miegas yra viena iš egzistencijos būsenų, kita yra budrumas. Nemigos, užtrunkančios mėnesius, pablogina sveikatą, nes silpnėja imunitetas, dėl organizmo atsparumo sumažėjimo padidėja galimybė susirgti. Sutrikęs miegas pirmiausia rodo, kad yra nervinės sistemos veiklos pakitimų, dažnai tai prasidedančios depresijos ar nerimo sutrikimų simptomas. Neretai miegas sutrinka dėl skausmą sukeliančių ligų, kurios budina iš miego.
Šiandien, esant pašėlusiam gyvenimo tempui, dalis žmonių miega 4-5 val. ir vėl kimba į darbą. Ar miego trukmė svarbi sveikatai, gyvenimo kokybei ir darbingumui?
Kiekvieno asmens miego trukmė, kurios reikia, kad jaustųsi pailsėjęs, skiriasi - nėra recepto, kiek ilgai reikia miegoti. Miegą laikinai galima trumpinti, jei tai suteikia emocinį komfortą, žmogus turi tikslą ir yra motyvuotas ką nors nuveikti miego sąskaita. Ilgai trunkantis miego sutrumpinimas apie dvi valandas, palyginti su įprastine miego trukme, sukelia rimtų sutrikimų.
Kokia optimali miego trukmė?
Taigi optimali miego trukmė yra tokia, kuri suteikia poilsio jausmą ir gerą būdravimo bei darbingumo lygį. Dažnai miego trukmė ilgėja žiemą ir trumpėja vasarą, kai anksčiau švinta.
Ar tiesa, kad per ilgas miegas taip pat kenkia sveikatai?
Kenkia sveikatai ne per ilgas miegas. Pastebėta, kad daugiau nei 2 val. ilgesnė nei įprasta miego trukmė arba mieguistumas visą dieną ar kelis momentus dieną - tai rimtų miego ir budrumo ciklo sutrikimų ženklas, o jie dažnai yra pavojingesni sveikatai nei užmigimo pablogėjimas.
Kada dėl sutrikusio miego reikėtų kreiptis į gydytoją?
Verta kreiptis į gydytoją, kai nemiga atsiranda dėl blogo užmigimo ar dėl miego palaikymo sutrikimo (dažni ilgi nubudimai nakties metu), jei tai trunka ilgiau nei 3 savaites.
Kaip gydoma nemiga? Kada reikia vaistų, o kada galima išsiversti ir be jų?
Nemigos neretai atsiranda dėl blogos miego higienos ar dėl adaptacijos sutrikimų. Visada verta pagalvoti apie tinkamą miegoti vietą ir laiką, apie galimus miego trukdžius, sukeltus aplinkos veiksnių, kūno ligų, kai kurių vaistų vartojimo vakare. Svarbu įsiklausyti į savo organizmą ir jausti, kada “miegas ateina”. Niekada neverta pradėti nuo medikamentų.
Kokiais vaistais gydoma nemiga, kuo jie skiriasi, ar galima priprasti prie migdomųjų tablečių?
Nemigai gydyti geriausiai tinka specifiniai selektyvieji migdomieji vaistai, pvz., zolpidemas (Stilnox), kurie trumpina užmigimo trukmę ir normalizuoja miegą. Nemigai gydyti skiriamas zolpidemas sutrumpina užmigimo trukmę, tačiau nesutrikdo fiziologinės miego struktūros. Per pirmas kelias miego valandas vaistas organizme visiškai suskyla ir sukuria fiziologinį miegą, todėl jis nesukelia mieguistumo, atminties pablogėjimo ar raumenų silpnumo dieną. Ryte žmogus jaučiasi pailsėjęs ir darbingas. Net mėnesiais vartojant stilnokso prie jo nepriprantama. Be to, vaistas nesąveikauja su alkoholiu, neturi įtakos kitų kartu vartojamų vaistų pasisavinimui. Paprastai zolpidemo (stilnokso) skiriama 10 mg 10-15 min. prieš miegą.
Kiti raminamieji vaistai, ypač benzodiazepinai, skiriami nemigos simptomams gydyti, dažniau pasižymi nepageidaujamais poveikiais. Jie gali sukelti mieguistumą bei raumenų silpnumą dieną, o vartojant ilgiau kaip 3 mėn. blogina atmintį ir suvokimą, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Jau po 3-4 sav. gali vystytis pripratimas prie vaistų. Tampa sunku nutraukti jų vartojimą.
[klausimas]Ką daryti, jei nepavyksta užmigti prieš svarbų susitikimą, egzaminą ar kelionę automobiliu, kai svarbu ryte jaustis pailsėjus, tačiau baugu, kad migdomasis vaistų poveikis išliks ir dieną?[/klausimas]
Šiuo atveju padėti gali specifiniai migdomieji vaistai, pvz., zolpidemas (stilnoksas), veikiantys 5-6 val., leidžia lengvai užmigti, nesukelia rytinio mieguistumo, žmogus lengvai prabunda. Jie neslopina judesių koordinacijos ir protinės veiklos dieną.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauMedicinos pasaulyje nerimą sukėlė 2000 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateikti duomenys apie nemigų ir kitų miego sutrikimų išplitimą tarp gyventojų bei su tuo susijusią ekonominę, fizinę ir psichologinę žalą. Pasirodo, kad tik 5 proc. gyventojų kreipiasi į medikus dėl miego sutrikimų. Kiti nežino, koks turi būti normalus miegas ir budrumo laipsnis dieną bei į ką kreiptis pagalbos....
Skaityti daugiauAr jūsų dar neišvarė iš miegamojo, kadangi knarkiate? O gal į kitą kambarį ketina pabėgti jūsų partnerė? Jei taip, laikas susirūpinti. Knarkimas gali būti tik įkyrus nemalonumas, tačiau gali būti ir sunkios ligos požymis. Nustatyta, kad knarkimas yra susijęs su padidėjusia hipertenzijos, insulto ir širdies ligų rizika....
Skaityti daugiauDaugelyje knygų ar kino filmų dažnai sutinkame epizodų, kuriuose apsakomi šiek tiek gąsdinantys, o kartais be galo linksmi vaizdai apie per miegus vaikščiojančius ar šiaip kuo nors kitu užsiimančius personažus. Tačiau filmai lieka filmais, knygos – knygomis. Ar galima tikėti viskuo, kas mums teigiama? Tikriausia neretai pagalvojame: o kas gi iš tiesų yra tas lunatizmas? Mistika, psichikos liga ar kokia kita būsena? ...
Skaityti daugiauMiegas – viena pagindinių sąlygų, kad žmogus jaustųsi žvalus, darbingas ir nestokotų optimizmo. Tačiau įtemptas gyvenimo tempas, stresas, asmeniniai išgyvenimai neretai trukdo užmigti, o žmogus, net ir išmiegojęs visą naktį, jaučiasi irzlus ir pavargęs. Kada verta nerimauti, kokios nemigos pasekmės organizmui – apie tai kalbėjomės su KMU Neurologijos klinikos profesore Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauTai ne liga, o liguistas įprotis. Dažniausiai dantimis griežiama naktį, per miegą, kartais dantimis griežiama ir dieną. Ilgą laiką griežiant dantimis, galima pažeisti dantenas, taip pat galimas žandikaulių pažeidimas....
Skaityti daugiauŽmonių žvilgsnius traukia pailsėjęs, žvalus ir švytintis veidas. Taip pat ir po bemiegės nakties pabrinkę ir pajuodę paakiai, papilkėjęs veidas. Tačiau tai – ne taip malonu kaip sužavėti skaistumu. Kokios yra pagrindinės taisyklės, kurių reikia laikytis prieš einant miegoti, kad kitą dieną spinduliuotumėme gaivumu, gražia oda ir energija? Apie tai pasakoja „Jaunatvės namų“ kosmetikė Indrė Buslienė. ...
Skaityti daugiauVisi žino, kokie natūralūs ir šilti yra vilnoniai drabužiai, tradiciškai populiarūs ir mėgstami mūsų atšiauraus klimato krašte. Tuo tarpu vilnonė patalynė Lietuvoje vis dar egzotika. Savo unikalių savybių dėka patalynė iš vilnos turėtų tapti įprasta kiekvienuose namuose. ...
Skaityti daugiauVidutiniškai mes „pramiegame“ dvidešimt penkerius savo gyvenimo metus. Atrodytų – laiko švaistymas, ypač esant dabartiniam greitam gyvenimo tempui, tačiau būtent miegant organizmas pasiruošia būdravimo periodui, sureguliuoja vidines funkcijas. Todėl jis labai svarbus mūsų kasdienei veiklai, visaverčiam darbui, imuninės sistemos būklei....
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauNiekas taip neatgaivina pavargusio kūno ir proto kaip geras, kokybiškas miegas. Miegant sulėtėja kvėpavimas, širdies darbas, pertvarkoma per dieną smegenyse susikaupusi informacija. Deja, ne visi gali džiaugtis visaverčiu miegu. Dažniausia blogo miego priežastis – knarkimas. Kenčia ne tik šalia miegantis partneris, bet ir pats knarkiantysis. Tai nėra toks jau nekaltas reiškinys, kaip anksčiau manyta. „Knarkimas – tai rimta liga, kurią nedelsiant būtina gydyti“, – sako Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto prof. Giedrius VARONECKAS. ...
Skaityti daugiauBeveik kiekvienas žmogus patiria su miegu susijusių problemų. Nemiga vargina 15-35 proc. visų gyventojų, apie 35 proc. žmonių nesijaučia pailsėję nakties miego metu. Nuo seno tebevyrauja nuomonė, kad per parą žmogus turėtų miegoti apie 8 val., tačiau intensyvus gyvenimo ritmas dažnai neleidžia to padaryti. Ar kenkia mūsų sveikatai trumpesnė miego trukmė? Ką daryti, kai nepavyksta užmigti, o vaistų baisu vartoti, nes ryte laukia svarbus susitikimas, egzaminas ar kelionė automobiliu, tad nesinori būti mieguistam? Į šiuos ir kitus klausimus sutiko atsakyti prof. habil. dr. Vanda Liesienė....
Skaityti daugiauTeigiama, kad daugiau kaip 40 proc. suaugusiųjų knarkia, ir tai nėra vien tik knarkiančiojo problema. Šalia tokio žmogaus miegantis partneris kiekvieną naktį vidutiniškai praranda mažiausiai valandą miego. Apie knarkimo priežastis bei gydymo metodus konsultuoja Kauno medicinos universiteto klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos specialistė gydytoja habil. dr. Nora ŠIUPŠINSKIENĖ....
Skaityti daugiauKad miegas – geriausias vaistas ligoniui, o sveikam kartais jis atstoja ir maistą, žinoma daugeliui. Kiekviena iš kartos į kartą perduodama tiesa paprastai paremta daugelio metų patirtimi, kurią šiandien įrodo ir moksliniai tyrimai. Ko reikia, kad miegas būtų kokybiškas ir kiekvieną rytą jaustumėtės tarsi iš naujo gimę?...
Skaityti daugiaunuolatos keliantis tuo pačiu laiku ryte, stiprėja paros ritmas, lengviau...
Skaityti daugiauvaikšto, bet miega… lunatizmas - gana retas miego sutrikimas, tačiau jis...
Skaityti daugiau
vaistinej pasiule prostamol tabletes. nu galvoju, blogiau jau nebus. ir pabandziau. tai man labai greitai padejo, nors sako, reikia pagerti ilgiau, kad poveikis pasijaustu. jums taip nebuvo?