Man 26m, esu vedęs 30m moterį. Turim susilaukia 1m. sūnelį. Tik va turim problemą kuri pastovei mus pygdo, net iki skirybų. Mano žmona iš ankstesnio savo gyvenimo turi 4m. vaika, jaučiu kad kuo toliau tuo labia pradedu nemėk jo, jis rodo mamai kad labai nuskriaustas jei drasminamas.
Nepastovei bet priekaištauja man kad pradėjau su ja gyvent, turėjau susitaikyti kad ji turi vaika. Šiuo metu ji įrodinėja, kad ji viska darys kad jam būtų geriau. Ji skaito, kad mano 1m. vaikas auga ispaikytas, kuo as priestarauju, nes as dazniausei gryžes vakare matausi tik 2val. ir tuo laiku tik stengiuos pabūt sujuo, ar pažaist.
Stengausi gryst veliau namo ir užsilaikyti ilgau darbe, kad tik nematyti to jos vaiko.
Man ji bandė grasint, kad jei as jos vaiko nemylėsiu tai jis man galva skaldys užauges. Dabar inai sako kad kuo toliau tuo labiau nekenčia menęs, nors laukia grystant. Jinai visko kaskaip nesureiksmina, vakare susipykom, ryte atsikėlia lyk nieko baisaus neįvyko.
As jaučiu kad negaliu gyvent jeigu nesiskaito su manim namie, juo labau kad stengiuosi uzdirbt daugiau pinigų ir įsigyt savo būsta. Tik aš nelabai žinau kaip pradėt gyvent kitaip, dar bijau, kad mano vaiko nenuteiktų prieš mane.
Gal ir nesuprasit mano minšių, nelabai suprantu kodėl jums parašiau.
Kadangi savo gyvenime padarėte du labai svarbius žingsnius, tai yra vedėte ir su žmona susilaukėte bendro vaiko, turite abu pasikalbėti ir pasistengti išsiaiškinti problemas. Jūs neparašėte, už ką ir kaip Jūs drausminate vyresnįjį vaiką. Gerai būtų, jei Jūs abu pasikalbėję nutartumėte, ką daryti, kad būtų geriau visai Jūsų šeimai. Galima raštu surašyti (abiems priimtinas) šeimos taisykles ir žinoma stengtis vykdyti jas. Grįžimas vėliau namo tikrai nepagerins situacijos, kadangi Jūsų žmonai prižiūrėti du mažamečius vaikus tikrai nėra lengva ir Jūs galite būti jai didelė parama. Jeigu daugiau laiko praleisite su vaikais, nebus ko bijoti, kad kas nors gali nuteikti Jūsų vaiką prieš Jus.
){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
