Sveiki. Ilga laika ruosiausi kreiptis i siuos specialistus, taciau pritrugdavo drasos.
Viskas prasidejo pries 1 metus. Buvo labia sunkus laikas. Isgyvenau netekti, neivykusias planuotas vestuves. Po viso sito nespejus atsigauti mano gyvenimo draugas susirgo sunkia depresijos forma. Kadangi gyvename svetur, cia buvo labai sunku. Emociskai isgyvenau sunku laika, bet negalejau pasiduot nes auginu dukryte. Kada viskas pradejo gereti, pasijauciau blogai, galbut del to kad rupesciams sumazejus atsipalaidavau. Pradzioje pradejo svaigti galva. Atrode kad net eiti negaliu. Bijodavau iseiti is namu. Kreipiausi ir cia ir Lietuvoje pas neurologus. Jie itare vestibuliarini neurita, kadangi tyrimai buvo geri. Israse vaistu, bet jie man nepadejo. Taip kentejau apie metus laiko kol neprasidejo dar blogiau darytis. Pradejau perdetai rupintis savo sveikata. Man atrodo kad pastoviai kazkuo sergu. Jauciu baime susirgti sunkiom ligom. Karta isvaziavau su greitaja i ligonine, nes uzejo smarkiai svaigti galva, pradejo tiprti galunes ir pintis kalba. Buvo visi atlikti tyrimai ir jie buvo idealus. Pries kelias savaites pajutau galvos skausma. Jis daugiau susijes su itampa ir pasirodo dazniausiai tada kai susierzinu. O paskutini pusmeti as nuolat del visko pergyvenu, nuolat stresuoju ir mane viskas erzina. Uzejus skaudet galvai pasidarau isterike. Rekiu ant savo vaiko del smulkmenu, pykstu ant draugo del menkniekiu. Dazniausiai galva skauda vakare. Ryte atsikelus jauciuosi puikiai. Is prigimties esu labai jautri. Bet sikart visai saves nesuprantu. Jauciu kad nenoriu bendrauti su zmonemis, jie mane tiesiog erzina. Nuolat bunu irzli, su skaudancia ir svaigstancia galva. Norejau ne karta kreiptis i psichologa ra psichiatra, bet visi mane gazdino kad atims dukryte, del to labai bijojau ir niekur nesikreipiau. Pati suprantu kad tai near normal taip jaustis. Todel noreciau jusu kaip specialistes komentaro. Ar visa tai ka aprasiau, visi patirti isgyvenimai ir mano dabartine busena gali buti kokios nors psichines ligos priezastimi? Nuosirdziai aciu jums uz atsakyma.
Sveiki, Vilmante,
Kaip ir rašote, nėra normalu taip jaustis, ir tikrai neturite kentėti. Greičiausiai niekada tai neprereis į rimtą psichikos ligą (taip jau būtų atsitikę anksčiau, iš karto po stresų), bet gali labai ilgai užsitęsti, pabloginti santykius šeimoje, darbingumą ir gyvenimo kokybę. Tiesiog Jūsų nervų sistema išseko nuo didelio krūvio ir streso. Tokie sutrikimai paprastai pagydomi nesunkiai. Drąsiai kreipkitės ambulatoriškai į psichiatrą, kuris gydo nerimo ir vegetacinius (autonominės nervų sistemos) sutrikimus. Nebijokite, dukrytės tikrai neatims, o geriau jausdamasi Jūs jai galėsite skirti dar daugiau meilės ir dėmesio. Sėkmės Jums.
Pagarbiai,
Zita Alseikienė
){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
