Traumos ir jų sukeltų skausmų malšinimas

Minkštųjų audinių, sąnarių ir kaulų lūžių traumų tikimybė tiek šiltuoju, tiek šaltuoju metų laiku maždaug vienoda. Vasarą tikimybę susižeisti nulemia aktyvesnis gyvenimo būdas, kelionės, pramogos. Žiemą tikimybę patirti traumą didina slidi kelio danga. Bet kuriuo metų laiku didesnes ar mažesnes traumas patiriame buityje, fizinio krūvio metu, sportuodami. Trumpai apie galimas traumas, jų sukeliamus simptomus ir gydymo principus.
 

Dažniausiai pasitaikantys sužeidimai


• Patempimas. Minkštųjų audinių pertempimas įvyksta dėl lengvos traumos ar dėl nesunkios pakartotinės traumos. Dažniausiai pasitaiko tam tikro stiprumo raumenų plyšimai.
• Sausgyslių pertempimas. Smarkus minkštųjų audinių, sąnario kapsulės, raiščių, sausgyslių ar raumenų suspaudimas, įtempimas ar plyšimas.
• Subliuksacija ir išnirimas. Subliukcija – nevisiškas ar dalinis išnirimas, kuris dažniausiai sukelia apie išnirimo vietą esančių minkštųjų audinių antrinę traumą.
- Pėdos išnirimas ar panirimas – tai dažniausia buitinė trauma. Deformuojasi čiurnos sąnarys, greitai atsiranda patinimas. Žmogus negali priminti pažeistos kojos, atsiranda skausmas. Kartu su pėdos sąnario išnirimu dažnai patiriami kaulų lūžiai.
- Kelio sąnario išnirimas pasitaiko retai, dažniausiai šokant iš didelio aukščio ar nepatogiai griūvant. Kelio sąnario išnirimas dažniausiai būna kartu su kelio sąnario raiščių pažeidimu. Išnirimas sukelia stiprų skausmą, kelio sąnario deformaciją, kelio sąnario judėjimą į visas puses („klibantis sąnarys“) bei priverstinę blauzdos padėtį.
- Klubo sąnario išnirimas dažniausiai pasitaiko veikiant labai didelei mechaninei jėgai. Dažniausiai atsiranda vairuojant patirtos traumos metu, kai vairuotojas ar keleivis remiasi kojomis į mašinos dugną ir kt. Jaučiamas skausmas klubo sąnario srityje, žmogus negali remtis koja, sąnario judesiai labai riboti, skausmingi, spyruokliuojantys.


- Plaštakos ir pirštų sąnarių išnirimas pasitaiko dažnai, jis gali būti griūvant atsirėmus ranka. Jaučiamas aštrus, maudžiantis skausmas judesių metu, pažeista vieta patinsta.
- Alkūnės sąnario išnirimas dažniausiai pasitaiko griūvant ant rankos ar sporto varžybų metu. Traumos metu deformuojasi alkūnės sąnarys, jis patinsta, judesiai būna riboti, kartais atsiranda spyruokliuojantys judesiai, kartais, sutrikus kraujotakai, tirpsta pirštai.
- Žasto sąnario išnirimas dažniausiai pasitaiko griūvant ir pasiremiant ranka. Deformuojasi peties sąnarys, skauda sąnarį judinant, žmogus stengiasi ranką laikyti nenatūralioje padėtyje, neleidžia prie jos liestis. Kartais galimi kraujotakos ar jutimų sutrikimai – ima tirpti rankų pirštai ar atsiranda deginantys skausmai, sukelti nervų ir kraujagyslių užspaudimo.
• Raumenų ar sausgyslių trūkimas ar plyšimas. Jei trūkimas ar plyšimas yra dalinis, kai raumuo įtempiamas arba kai jis susitraukia su pasipriešinimu, traumos vietoje atsiranda skausmas. Jei yra visiškas trūkimas ar plyšimas, raumuo nebeįtempiamas, taigi raumens susitraukimas ar įtempimas nesukelia skausmo. Dėl trūkusio ir susitraukusio raumens lokaliai padidėja jo apimtis.
• Sutrenkimas, sumušimas. Sukelia mechaniniai veiksniai, sutrikdantys minkštųjų audinių gyvybinę veiklą. Sumušimo vietoje sužalojamos smulkios kraujagyslės, todėl pakinta kraujagyslių sienelių pralaidumas, sumušta vieta patinsta, kinta audinių spalva, kartais atsiranda kraujosruvų. Sutrinka sumuštosios kūno dalies funkcija (žmogus negali judėti, atsistoti, ką nors pakelti, pasilenkti ir t.t.).
- Gyvybiškai svarbių organų sričių sumušimų – galvos, akių, kepenų, inkstų srities – atveju būtina įvertinti, kad gali būti vidaus organų plyšimas, vidinis kraujavimas, galvos smegenų sutrenkimas, sumušimas, sukrėtimas, o akių pažeidimo atveju – tinklainės atšokimas, vidinės akies kraujosruvos.
Daugelis minėtų traumų sukelia kraujavimą, kurio stiprumas priklauso nuo to, kokios kraujagyslės yra pažeistos, ir nuo jų pažeidimo laipsnio.
Beveik visų traumų metu išsivysto uždegimo reakcijos, kurios pagal intensyvumą skirstomos į kelias stadijas.
Ūminė stadija. Per pirmąsias 48 valandas minkštuosiuose audiniuose dominuoja kraujagysliniai pakitimai. Vyksta eksudacija – ląstelių perėjimas iš kraujagyslių į minkštuosius audinius. Esant kraujavimui, formuojasi krešulys. Šiuo periodu neutralizuojamos cheminės ir žalingos medžiagos, aktyviai veikia fagocitai, pradeda formuotis nauji kapiliariai. Paprastai ši stadija trunka 4–6 dienas. Uždegimo požymiai: tinimas, paraudimas, karštis, skausmas, pažeistos vietos, galūnės funkcijos praradimas.
Poūmė stadija. Sumažėjus uždegimui (antrą – ketvirtą dieną), prasideda gijimo stadija. Ji paprastai trunka 10–17 dienų (14–21 dieną po sužeidimo), tačiau gali tęstis iki 6 savaičių. Ši stadija apibūdinama kaip kolageno sintezė. Žaizdai užsitraukti raumenyse ir odoje reikia 5–8 dienų, sausgyslėse ir raiščiuose – 3–5 savaičių. Šio periodo metu nesusiformavęs jungiamasis audinys yra plonesnis, labai silpnas ir lengvai pažeidžiamas spaudimo metu.
Visų traumų metu jaučiamas skausmas, kurio intensyvumas priklauso nuo sužeidimo pobūdžio, lokalizacijos.
 

Gydymas


Mikrotraumos, nesukeliančios didesnio sveikatos sutrikimo, taikant tinkamas priemones, praeina be didesnių komplikacijų, dažniausia užtenka vietinio gydymo.
Sumuštą vietą pirmąsias 24 valandas reikia šaldyti. Ant pažeistos vietos dedami šalti kompresai, tinka susmulkintas ledas polietileniniuose maišeliuose, purškiamas šaltasis aerozolis. Pirmiausia ant pažeistos vietos dedamas tvarstis, odą galima patepti vazelinu (kad nenušaltų), o ant viršaus dedamas šaldomasis maišelis. Šaltis laikomas 10–15 min., po valandos dedamas pakartotinai, ir taip kartojama 6–8 kartus per parą.
Nuėmus ledą, galūnę reikia lengvai, nesukeliant skausmo, pamankštinti – tai apsaugo nuo raumenų spazmo.
Vėliau pažeista vieta tepama uždegimą ir skausmą malšinančiais tepalais, odos purškalais ar geliais. Dažniausiai vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) – ketoprofenas, diklofenakas, indometacinas, naproksenas.
Išoriškai vartojami tepalai ir geliai nuo geriamųjų ar leidžiamųjų formų skiriasi tuo, kad yra beveik nekenksmingi. Kadangi jų veikliųjų medžiagų koncentracija kraujyje nėra didelė, jų galima skirti kartu su geriamaisiais vaistais nuo uždegimo ar skausmą malšinančiais vaistais. Be to, ši vaistų formą tinka žmonėms, kuriuos vargina virškinimo sutrikimai – sergantiems gastritu, opalige.
Paprastai tepama 1–2 kartus per dieną, švelniai įtrinant į odą.
Poveikis atsiranda po 15–30 minučių, tai priklauso nuo pažeidimo. Esant nugaros skausmams, poveikis atsiranda maždaug po 20–30 minučių, klubo sąnario skausmams – po 30 minučių, o alkūnės sąnario, nugaros, rankų ar kojų raumenų skausmas pradeda silpnėti maždaug po 15 minučių.
Praėjus dviem dienoms po traumos, galima taikyti šilumos terapiją – šildomuosius kompresus, šildomąsias procedūras, kad suaktyvintume kraujotaką ir greičiau rezorbuotųsi kraujosruvos.
Patartina apriboti sumuštos kūno dalies judesius ir kiek įmanoma sumažinti fizinį krūvį, kol išnyks skausmo pojūtis.
Jei traumos sritis smarkiai patinusi, yra didelių kraujosruvų, jaučiamas stiprus, geliantis skausmas, sutrikusi pažeistos galūnės funkcija, būtina specialisto pagalba.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai