Ką gi, pradėkime nuo, kas tai yra tinkama burnos higiena.
Na, labai trumpai – tai valyti dantis. Jeigu nevalai dantų, ne tik genda dantys, bet kyla ir dantenų problemų. Vadinasi, burnos higiena iš esmės yra dantų valymas, tai jau atsiliepia ir dantenoms, ir gleivinei.
Be kokių priemonių neišsiversime?
Privalomos priemonės yra dantų šepetėlis, pasta ir tarpdančių siūlas. Skalavimo skysčiai nėra tokie būtini.
Ar kramtomoji guma negali atstoti dantų šepetėlio ir pastos? Juk tik ir girdim esą kramtykit po valgio, ir dantys bus sveiki.
Dalis tiesos yra. Kramtomoji guma keičia burnos pH – iš rūgštinės ji tampa šarminė. Taigi guma neutralizuoja rūgštis, kurios atsiranda pavalgius. Taigi kaip pagalbinė priemonė ji yra veiksminga, bet tikrai niekada neatstos normalios burnos higienos. Ji tinka tada, kai nėra galimybių ar sąlygų pavalgius išsivalyti dantų.
Kas nutinka esant nepakankamai burnos ertmės higienai?
Per dieną danties paviršius pasidengia, mikroorganizmais, maisto likučiais. Visa tai sudaro danties minkštąsias apnašas. Nevalant ar neatidžiai nuvalius dantis, apnašos kaupiasi tarpdančiuose, dantų vagelėse, ties dantų kraštu, taip vystosi dantų ėduonies ir apydančio audinių ligos.
Dažnai žmonės skundžiasi dantų jautrumu, dantenų kraujavimu, jų paburkimu. Ar tai gali būti dėl netinkamos higienos, ar jau ligų pasekmė?
Ligos plyname lauke neatsiranda. Jeigu tinkama prevencija, jos ir nesivystys. O minėti požymiai jau yra liga – parodontozė. Aišku, negali sakyti esą nevalysi dantų, tai būtinai susirgsi parodontoze. Tačiau netinkama burnos higiena yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių. Kraujavimas dažniausiai yra dantenų uždegimo pasekmė, o uždegimą sukelia blogai nuvalyti dantys ir susikaupę akmenys. Jeigu minkštos apnašos ilgą laiką nenuvalomos, jos kalcifikuojasi ir sukietėja, tada virsta vadinamaisiais akmenis, kurie dantenas nuolat dirgina. Dantenų uždegimas plinta gilyn, pereina į kaulą, kaulas pradeda tirpti, ir dantys pradeda judėti ir kristi. Tai ir yra vadinamoji parodontozė.
Pasekmės tikrai nemalonios...
Taip. O reikia tik tinkamai prižiūrėti dantis. Aišku, yra ir kitų rizikos veiksnių, kai žmogus serga kitomis ligomis, kurios atsiliepia ir dantų būklei, tačiau tai jau reti atvejai.
O kodėl dantys tampa jautrūs?
Tai minėtų problemų tąsa. Jei atsirado dantenų uždegimas, prasideda kaulo rezorbcija, apsinuogina danties kaklelis, o toje srityje nėra emalio, todėl dantis pasidaro jautrus. Tai gali būti ne vien dėl blogo dantų valymo, bet ir dėl amžinių pakitimų, netaisyklingos dantų padėties dantų lanke. Per ilgą laiką ima vystytis vadinamoji dantenų recesija, tai yra būklė, kai dėl dantenų atsitraukimo palaipsniui apsinuogina danties kaklelis.
Dantų šepetėlį rekomenduojama keisti kas 2-3 mėnesius, kodėl?
Pirmiausia todėl, kad juose prisikaupia bakterijų, t.y. tiesiog tampa nešvarūs. Kitas dalykas – susidėvi šereliai. Dabar yra visokių rūšių šepetėlių – smailėjančiais galais, turintys skirtingo ilgio šerelius, tai tokie šepetėliai ilgainiui nebegali atlikti savo funkcijos.
O šiaip vis dėlto atlieka? Verta tokį šepetėlį įsigyti?
Taip, tikrai atlieka. Aišku, tarpdančių siūlo gal ir neatstoja, bet prieiti prie visų danties linkių tikrai padeda. Pavyzdžiui, yra specialūs šepetėliai su gale pailgintais šereliais aštuntam dančiui valyti. Šiuos dantis paprastai sunku valyti dėl to, kad jie mažesni, kreivi ir pan.
Sakoma, kad tinkamai prižiūrėti dantis reikia išdygus pirmajam dantukui. Kuo yra ypatinga vaikų burnos higiena?
Kadangi vaikų burna maža, dantys maži, tai ir šepetėlio dydis skiriasi. O pirmuosius dantukus šepetėliu netgi nenuvalysi, juos tėveliai turi valyti marlyte. Kalbant apie pastą, tai esmė ta, jog maži vaikai nemoka burnytės išskalauti, išspjauti pastos, jie ją rija. O suaugusiųjų pastose yra daugiau fluoro. Tad jeigu vaikas kiekvieną dieną pastos nuris, gali išsivystyti fluorozė, kai dėl padidėjusio fluoro kiekio pažeidžiami danties audiniai. Vaikų pastos yra jiems pritaikytos, yra netgi pagal amžiaus grupes – nuo 0 iki dvejų metų, nuo dvejų iki šešerių. Kai pieninius dantis pakeičia nuolatiniai, vaikai jau būna pakankami dideli, moka skalauti. Tada galima ir suaugusiųjų pastas naudoti, tik galbūt mažesnį kiekį.
Ar ypatingesnė priežiūra po procedūrų? Pavyzdžiui, po akmenų pašalinimo?
Jeigu tai elementari procedūra, tai nesiskiria niekuo. Jeigu buvo labai daug akmenų ir matosi, kad vyksta uždegimas, arba akmenys valyti ne tik virš dantenų, bet ir po jomis, tada jau gali reikėti ir medikamentinio gydymo. Šiaip jau viskas tas pats – šepetėlis, pasta, tarpdančių siūlas, bet paskalauti jau reikėtų gydomaisiais tirpalais, o ne tais, kurie tik palaiko burnos higieną.
O ar skiriasi vyresnio amžiaus žmonių dantų priežiūra?
Na, skiriasi dėl to, kad ir dantų būklė ypatinga. Jeigu, sakykim, yra tiltai, tai reikėtų panaudoti irigatorius (kai dantys valomi pulsuojančia vandens srove), kurie labai gerai išvalo po tarpine tilto dalimi, kur šepetėliu pasiekti negalima. Jei įstatyti implantai, priežiūra turi būti ypač kruopšti. Tokia vieta jau priskiriama padidėjusios rizikos, ir jeigu tik liks minkštų apnašų, tuoj ims vystytis uždegimas, ir implantas gali net iškristi. Nes, kaip ir ant natūralių dantų, taip ir ant implantų kaupiasi apnašos, todėl vėlgi gali kilti dantenų uždegimas, kuris pasieks kaulą, o implantas juk yra kaule. Vadinamieji periimplantitai yra pakankamai dažni. Ir iš esmės didele dalimi jie atsiranda dėl to, kad burnos higiena nepakankama.
Skamba gana liūdnai...
Bet pirmiausia reiktų pagalvoti, kodėl to implanto prireikė, tai yra kodėl tu danties netekai. Aišku, negalima viskuo kaltinti tik netinkamos burnos higienos, bet tai tikrai labai svarbu. Be abejo, susideda ir kiti veiksniai, tokie kaip mityba, persirgtos ligos. Jeigu žmogus serga diabetu, sutrinka ir burnos kraujotaka, ir kaulas gali imti irti dėl ligos. Tada tiesiog reikia juos dar kruopščiau prižiūrėti. Jei, sakykim, paprastai pakanka dantis valyti ryte vakare, tai jau tokiu atveju reikia valyti kiekvieną kartą pavalgius.
O kaip dėl rūkalių? Kaip jiems prižiūrėti dantis? Ar veiksmingos yra rūkaliams skirtos pastos?
Na, jei kad ir kokia pasta išsivalę nueis parūkyti, tai dantys ir vėl apsineš. Net ir po profesionalios higienos jeigu daug rūkysi, tai greitai dantys vėl apsineš.
Taigi vienintelė priemonė gražių dantų norintiems rūkaliams – mesti rūkyti?
Taip, tikrai pati pirmiausia.
Neretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauGerybinė prostatos hiperplazija – lėtinė liga, kurios išvengti nepavyksta praktiškai nė vienam vyrui. Nors prostatos didėjimas yra gana natūralus reiškinys, tai nereiškia, kad ligą reikėtų ignoruoti. Negydoma gerybinė prostatos hiperplazija gali pridaryti kur kas daugiau bėdų nei tik šlapinimosi sutrikimai. Nors ir jie vyro gyvenimui „žavesio“ tikrai neprideda. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad pasikartojantis (recidyvuojantis) aftinis stomatitas gali kamuoti net kas penktą planetos žmogų. Neįtikėtina, bet tai gana dažna liga, į kurią neretai tiesiog numojama ranka. Ir visai be reikalo. Juk burnos opelių sukeliamas diskomfortas gali prišaukti kur kas daugiau bėdų – pacientas gali vengti tinkamai išsivalyti dantis ar sočiai ir maistingai pavalgyti, nes jam tiesiog labai skauda. O prasta burnos higiena ir nepakankama mityba sukelia dar daugiau bėdų, ar ne?...
Skaityti daugiauPodagra neretai vadinama „karalių liga“ arba „ponų liga“. Pasirodo, kad toks ligos sinonimas atkeliavęs iš senų laikų, kai skausmingais sąnarių uždegimais dažniausiai susirgdavo papuotauti mėgstantys kilmingieji, ant kurių stalo tikrai netrūkdavo riebios mėsos ar prašmatnių jūros gėrybių. Vis dėlto šios lėtinės ligos aktualumas šiandien tikrai nesumažėjęs. Kas yra podagra ir kokie jos klinikiniai požymiai? Kokie šios lėtinio medžiagų apykaitos sutrikimo gydymo principai? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? O ką pasakysite apie tai, kad vidurinės ausies uždegimas dažniausiai prasideda būtent nuo slogos? Vaikų anatomija tokia, kad nosis ypatingai susijusi su ausies struktūromis ir tinkamai negydoma sloga gali baigtis skausmingu otitu. Taigi ką svarbu žinoti apie mažų vaikų slogą ir kaip teisingai lašinti nosies lašus? ...
Skaityti daugiauĮprasčiausi venų varikozės simptomai, kurie matomi plika akimi – tai išsiplėtusios, sustorėjusios, į odos paviršių iššokusios venos. Tačiau venų varikozė neapsiriboja vien tik estetiniais pokyčiais, kurie paprastai pastebimi vėliau. Jos metu kojas gali skaudėti, jos gali gana stipriai tinti. Nuolatinis kojų nuovargis menkina gyvenimo kokybę, o būtinybė kojas slėpti po kelnėmis ar ilgais sijonais – labai vargina pacientą. Tai nėra tik estetinė problema, kaip mano daugelis. Tai – rimtas kraujotakos sutrikimas, kurį reikia gydyti. ...
Skaityti daugiauGerybinė prostatos hiperplazija – normalus ir daugumos vyrų neaplenkiantis gerybinis procesas, su kuriuo susiduria net iki 90 proc. į devintąją dešimtį įžengusių vyrų. Pirmieji prostatos arba priešinės liaukos histologiniai požymiai jau stebimi 30-40 metų sulaukusiems vyrams, tačiau statistika rodo, kad su įvairiais šlapinimosi sutrikimais vyrai gali susidurti bet kuriuo savo gyvenimo laikotarpiu. Kodėl išsivysto gerybinė prostatos hiperplazija? Kokie rizikos faktoriai didina ankstyvesnio šios ligos pasireiškimo riziką? ...
Skaityti daugiauKai alerginio rinito atvejų nuolat daugėja ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp vaikų, kyla natūralus klausimas – ką būtų galima padaryti, kad ši liga kuo mažiau menkintų gyvenimo kokybę? Ne vienas mokslinis tyrimas rodo, kad reguliarus nosies plovimas jūros vandeniu gali būti labai naudingas tuomet, kai kovojama su varginančiais alerginio rinito simptomais. ...
Skaityti daugiauŠirdies ir kraujagyslių ligų sukeliamos komplikacijos vis dar išlieka viena dažniausių mirties priežasčių. Arterinė hipertenzija – vienas labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių susirgimų, kuri kasmet nusineša labai daug gyvybių visame pasaulyje. ...
Skaityti daugiauNervinė įtampa arba stresas – kasdienis šiandienos palydovas. Vis daugiau žmonių skundžiasi dirgliosios žarnos sindromu, o stresas šio sveikatos sutrikimo atveju vaidina labai svarbų vaidmenį. Ar žinote, kokie procesai organizme vyksta nervinės įtampos metu ir kaip ilgalaikis stresas veikia virškinimo sistemą? ...
Skaityti daugiauApsunkusios, ištinusios ir pavargusios kojos gali griauti laimingą kasdienybę. Todėl pateikiame Jums 10 patarimų, padėsiančių džiaugtis lengvesnėmis kojomis. ...
Skaityti daugiau