Eozinofilų kiekis gali būti padidėjęs esant medikamentinei alergijai, sergant alerginėmis ligomis (pvz., bronchų astma, alergine sloga, urtikarija ir kt.), sergant parazitinėmis ligomis, odos ligomis (pvz., paprastąja puslinė, eozinofiliniu celiulitu ir kt.), jungiamojo audinio ligomis (reumatoidiniu artritu, alerginiu arteriitu, Vegenerio granuliomatoze ir kt.), infekcinėmis ligomis (aspergilioze, kokcidiomikoze ir kt.), leukemijomis, hipereozinofiliniu sindromu, piktybiniais navikais, uždegimine žarnyno liga, esant antinksčių nepakankamumui, eozinofilinės mialgijos sindromui, esant imunodeficitinėms būklems ir daugeliui kitų būklių bei ligų.
Taigi galimų priežasčių gali būti daug, todėl gydytojas diagnozuodamas vieną ar kitą ligą visada vertina ne vien tik tyrimus, jie paprastai derinami su klinika. Laboratoriniai tyrimai yra paciento ištyrimo dalis, kurie padeda patikslinti diagnozę, apibendrinus anamnezės, klinikos, objektyvaus ištyrimo duomenis. Suprantu, kad būtinas paciento aktyvus dalyvavimas diagnozės nustatyme, tačiau tik gydytojas sprendžia kokie papildomi tyrimai turi būti paskirti ir kokia tvarka turi vykti paciento ištyrimas, nes sprendžiama individualiai kiekvienu konkrečiu atveju.