ersinioze

Išsamus atsakymas pateiktas puslapyje: http://www.vilniausvsc.lt/ligos/3_jersinijozes.htm Jersinijozės Jūratė LADYGAITĖ gydytoja - epidemiologė Vilniaus visuomenės sveikatos centras Tai grupė infekcinių ligų, kurias sukelia mikrobai, vadinami jersinijomis. Medicininę reikšmę turi 3 rūšys: yersinia pestis sukelia marą, yersinia enterocolitica – žarnyno jersinijozę, o yersinia pseudotuberculosis - pseudotuberkuliozę. Dvi pastarosios ligos, populiariai vadinamos jersinijozėmis, plačiajai visuomenei nelabai girdėtos, tačiau jos pasitaiko ne taip jau retai. Tyrinėti jersinijozes pradėta XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje ryšium su įvairiuose pasaulio regionuose atsiradusiais pavieniais susirgimais, o 8-ajame dešimtmetyje – ir protrūkiais. Egzistuoja šių ligų gamtiniai ir antropurginiai židiniai, nes pagrindinis infekcijos šaltinis yra graužikai, nuo kurių epizootijos metu užsikrečia kiškiai, lapės bei kiti laukiniai gyvūnai, o nuo šių – naminiai gyvūnai (dažniausiai kiaulės, katės, šunys, arkliai, triušiai) bei paukščiai (vištos, žvirbliai, balandžiai ir kiti) - iš viso yra užregistruota apie 60 rūšių žinduolių ir apie 27 rūšis paukščių, iš kurių buvo išskirta jersinijų. Užsikrėtimo kelias – alimentinis, t.y per infekuotų gyvūnų išmatomis užterštą maistą ar vandenį; neatmetama, kad žmogus gali užsikrėsti ir kontakto būdu. Gamtoje jersinijos egzistuoja kaip graužikų parazitai. Žmonės tiesiogiai nuo graužikų neužsikrečia, tačiau kontakto būdu gali užsikrėsti nuo prižiūrimų sergančių naminių gyvulių; miesto vaikai taip pat gali užsikrėsti nuo kačiukų ir šuniukų. Vakarų autorių duomenimis, y. enterocolitica pagrindinis šaltinis yra kiaulės, ypač žiemą. Tarp gyvūnų jersinijozės paplinta kaip gerybinė liga su ilgai trunkančiu užkrato nešiojimu žarnyne. Žmogus šiame procese yra tik atsitiktinis (ir dažniausiai galutinis) šeimininkas. Jersinijos sugeba ne tik parazituoti ir daugintis gyvūno ar žmogaus organizme, bet ir išlikti ilgai gyvybingos aplinkoje: ant produktų – iki kelių mėnesių, o skystoje terpėje (piene, upės ar vandentiekio vandenyje) net daugintis. Graužikų paliktų olų dirvožemyje jų galima aptikti daugiau kaip po 4 metų. Taigi gali būti, kad infekcijos šaltinis yra ir dirvožemis. Skirtingai nuo visų kitų mikrobų, jersinijos mėgsta šaltį – jos puikiai dauginasi žemoje temperatūroje (2 – 4°C). Ši savybė panaudojama laboratorinėje diagnostikoje. Ne veltui šios ligos vadinamos „šaldytuvų“ ligomis. Nustatyta, kad esant pakankamai drėgmės žemoje temperatūroje, jersinijos išlieka gyvybingos, nenustodamos savo patogeniškumo, labai ilgai: pvz., šaldytuve laikomame svieste - 145 paras, piene – 18 parų, o steriliame dirvožemyje šaldytuvo sąlygomis – daugiau kaip 10 metų. Tačiau sausoje aplinkoje, ultravioletiniuose spinduliuose, įprastų koncentracijų dezinfekciniuose skiediniuose jersinijos žūva per 10 minučių, o 100ºC temperatūroje – per 40 sekundžių. Žmogus užsikrečia per gyvūnų išmatomis tiesiogiai ar netiesiogiai (per dirvožemį) infekuotas daržoves, mėsos ar pieno produktus, retais atvejais - per vandenį (šulinių ar atvirų telkinių). Pieno ir mėsos produktai, kaip užsikrėtimo veiksnys, būdingesni žarnyno jersinijozei, o daržovės – pseudotuberkuliozei. Vakarų Europoje ir JAV kaip pagrindinis užsikrėtimo žarnyno jersinijoze veiksnys nurodoma žalia ar nepakankamai termiškai apdorota mėsa (kiauliena, aviena, triušiena, jautiena, paukštiena) ar jos gaminiai (faršas, dešros, dešrelės, šaltiena). Dažniausiai užsikrečiama nuo kiaulienos, kadangi kiaulių ryklė gali turėti daugiausia Y. enterocolitica. Būtent dėl šios priežasties žmonių susirgimų pagausėja rudenį, kai ūkininkai skerdžia kiaules. Dėl jersinijų gebėjimo daugintis šaltyje ir esant mažai oro temperatūrai, didesnė rizika užsikrėsti Y. enterocolitica ir nuo mėsos, laikytos šaltai plastikinėje pakuotėje. Žalias karvės ar ožkos pienas, iš jo pagaminta varškė, sūris irgi gali būti infekuoti, ypač jei gyvuliai dar serga ir mastitu. Užsienio šalyse yra pasitaikę aptikti jersinijų ir leduose, moliuskuose, žuvyse. Dažniausia vilniečių susirgimo priežastis yra žalios morkos ir kopūstai, ypač ilgesnį laiką laikyti saugyklose, iš jų pagamintos salotos, tarkuotos morkos, morkų sultys. O šiaip infekuoti gali būti ir svogūnai (ropiniai ir laiškai), bulvės, burokai, rečiau - vaisiai. Nustatyta, kad net sūriuose raugintuose kopūstuose ar agurkuose gali būti jersinijų. Tai gali būti tiek nuo turguje ar parduotuvėje pirktų daržovių, tiek nuo pačių išaugintų savo soduose ar atsivežtų iš kaimo, kur paprastai jos sandėliuojamos rūsiuose, o morkos kartais tiesiog pakasamos žiemai žemėje,daržovių. Įrodyta, kad pirminis daržovių infekavimas įvyksta dar laukuose vegetacijos metu, taip pat nuimant derlių bei sandėliuojant, tačiau pradinė užkrato koncentracija paprastai būna nepakankama ligai prasidėti. Daržovių saugyklose palaikoma žema temperatūra yra optimali ant daržovių esančioms jersinijoms intensyviai daugintis, ir žiemai baigiantis bei pavasarį jų koncentracija pasiekia maksimumą, sutapdama su sergamumo jersinijozėmis pakilimu. Be to, jei saugyklose yra graužikų, šie papildomai infekuoja daržoves; gali užteršti ir vaisius. (Vilniuje protrūkių metais infekuotų daržovių tokiose saugyklose bei susirgimų židiniuose buvo randama apie 15 - 30 % ėminių). Jersinijos labiausiai pažeidžia pūvančias daržovių vietas. Jei nepakankamai kruopščiai nuvalytos ir nuplautos daržovės ar iš jų pagaminti patiekalai laikomi šaldytuvuose 4-8°C temperatūroje, susidaro palankios sąlygos juose esančioms jersinijoms daugintis. Nesilaikant higienos reikalavimų, virtuvėse gali susidaryti prielaidos užkrėsti jersinijomis gamybos inventorių, ypač to, kuris lietėsi su infekuotomis daržovėmis ar mėsa, o tada sukėlėjai gali patekti ir ant kitų produktų. Pseudotuberkuliozei būdingas ryškus sezoniškumas: labiausiai sergama žiemos ir pavasario mėnesiais; žarnyno jersinijoze dažniau sergama rudenį ir žiemą. Pseudotuberkulioze sergantis žmogus epidemiologinio vaidmens nevaidina (kito užkrėsti negali), o žarnyno jersinijoze, manoma, kad gali. Dažniausiai serga ikimokyklinio amžiaus vaikai, net kūdikiai. Persirgus imunitetas trumpalaikis - po kelių mėnesių galima susirgti pakartotinai. Inkubacijos periodas svyruoja nuo 3 iki 19 dienų (vidutiniškai 5 – 7 dienos). Pasitaiko atvejų, kai žmogus vienu metu užsikrečia abiem ligomis – ir pseudotuberkulioze, ir žarnyno jersinijoze. Kas vyksta jersinijomis užsikrėtusio žmogaus organizme? Užsikrėtęs žmogus gali ir nesusirgti – tai priklauso nuo organizmo atsparumo, užkrato dozės, sukėlėjų patogeniškumo ir pan. Ligos atveju pro burną patekusios jersinijos, jų toksinai prasiskverbia pro ryklės gleivinę (dėl to formuojasi faringitas, kaklo limfmazgių uždegimas), toliau patenka į skrandį, žarnyną , vietinius limfmazgius – išsivysto mezadenitas, dėl to stipriai skauda pilvą. Šiame periode sukėlėjai gali patekti į kraują ir pažeisti įvairius organus. Sunkiais atvejais gali išsivystyti sepsis. Infekcinio proceso fone vyksta alerginis organizmo atsakas, pasireiškiantis bėrimais, sąnarių uždegimais. Kliniškai jersinijozės pasireiškia kaip ūmi žarnyno infekcija su viduriavimu, karščiavimu, žarnų pasaito limfmazgių uždegimu, imituojančiu apendicitą (ypač paaugliams ir suaugusiems). Iš šių dviejų ligų žymiai sunkesnė yra pseudotuberkuliozė (pavadinimas kilo dėl panašumo į tuberkuliozės sukeltus patanatominius pakitimus vidaus organuose, bet su tuberkulioze ši liga neturi nieko bendra). Dabar vartojamas pavadinimas – ekstraintersticinė jersinijozė yra tikslesnis, bet senasis yra prigijęs ir paprastesnis. Liga pasireiškia labai įvairiai. Būdingas simptomas - stiprūs pilvo skausmai. Skiriamos abdominalinė, skarlatininė, artralginė, rečiau – geltinė ir generalizuota ligos formos. Paprastai ligoniai skundžiasi šalčio krėtimu, pakilusia temperatūra, pilvo skausmais. Apie 30 - 50% atvejų būna į skarlatiną panašus odos bėrimas su po to sekančiu lupimusi ir pigmentacija (tai neretai suklaidina diagnozuojant). Rečiau pakenkiami sąnariai arba kepenys. Kartais pasitaiko generalizuota forma, kuriai būdinga sunki recidyvuojanti eiga. Žarnyno jersinijozė pasireiškia ūmia pradžia, gausiu viduriavimu su gleivėmis ar net krauju, pilvo skausmais dešinėje pusėje, aukšta temperatūra. Iš pradžių dažniausiai įtariamas enterokolitas, dizenterija, kartais – apendicitas. Kaip ir pseudotuberkuliozės atveju, galutinė diagnozė paaiškėja, gavus išmatų bakteriologinio tyrimo atsakymą (tyrimas užtrunka ilgiau kaip savaitę). Diagnozei patikslinti taikomi ir serologiniai tyrimo metodai, padedantys nustatyti specifinius antikūnus ligonių kraujyje. Lietuvoje jersinijozės oficialiai pradėtos registruoti 1985 m., kai pradėta tirti ligonius dėl jersinijų. 1986 m. Lietuvoje buvo užregistruota 75 susirgimai, iš jų 10 - Vilniuje. Iki 1990 m. sergamumas didėjo (Lietuvoje tais metais užregistruoti net 336 atvejai, Vilniuje - 76), vėliau po truputį mažėjo iki 1996 m. (užregistruota atitinkamai 58 ir 11 atvejų), o paskui vėl ėmė didėti. Per laikotarpį nuo 1987 iki 1991 metų Vilniuje buvo 8 jersinijozių protrūkiai 4-iose mokyklose ir 4-iuose vaikų lopšeliuose-darželiuose. Šiuose židiniuose užregistruota nuo 4 iki 13 susirgimų jersinijozėmis, sukeltomis tiek y. enterocolitica, tiek y. pseudotuberculosis. Visais atvejais užsikrėtimo veiksnys buvo vietoje pagamintos žalių kopūstų ir morkų salotos. Daugeliui susirgusiųjų iš pradžių buvo įtarta skarlatina. Daržovės šioms įstaigoms buvo tiekiamos iš bendro sandėlio. Kai kuriose mokyklose buvo rasta pelių. Dėl sergamumo pakilimo Lietuvoje nuo 1987 m. buvo pradėta tirti graužikų užkrėstumą jersinijomis. Per 4 metus rasti 87 infekuoti graužikai (1,8 % tirtųjų skaičiaus). Nuo 1992 m. Vilniuje jersinijozių protrūkių daugiau nebuvo - registruojami tik pavieniai susirgimų atvejai. Rykus Lietuvos ir Vilniaus gyventojų sergamumo jersinijozėmis kreivės kritimas nuo 1992 metų sutapo su graužikų skaičiaus mažėjimu, kai jiems naikinti pradėta taikyti naujus importuotus preparatus. Pasikeitė ir šių infekcijų santykis: jei protrūkių metais dominavo pseudotuberkuliozė, tai vėliau iš lėto ją išstūmė žarnyno jersinijozė. Vilniuje 1999 m. iš 44 užregistruotų jersinijozių atvejų tik 3 buvo nustatyta pseudotuberkuliozė. Ši tendencija išlieka ir 2000 m. Gal tradiciškai pagrindine susirgimų jersinijozėmis priežastimi laikomos žalios daržovės užleido pozicijas kitiems veiksniams – mėsos ir pieno produktams, sukeliantiems žarnyno jersinijozę? Tai nustatyti įmanoma tik bakteriologiškai tiriant produktus, tačiau profilaktiškai juos tirti neįmanoma dėl visuomenės sveikatos centrų bakteriologijos laboratorijų finansinių galimybių, o susirgimų židiniuose įtariami produktai būna jau seniai suvalgyti ( diagnozė nustatoma negreitai, o ir inkubacijos periodas ilgas). Kaip išvengti užsikrėtimo jersinijozėmis? Svarbų vaidmenį vaidina keletas momentų, kuriuos turėtų įsidėmėti tiek daržovių ir gyvulių augintojai bei prekiautojai, tiek jų vartotojai: nuimant derlių, negalima nakčiai palikti daržovių ir šakniavaisių laukuose, kad jų savo išmatomis neužkrėstų graužikai ir paukščiai; mašinų kėbulai daržovėms pervežti turi būti dažnai valomi nuo žemių bei daržovių likučių ir plaunami; ištuštėjusias daržovių saugyklas būtina išvalyti, pašalinant pūvančius daržovių likučius, šiukšles ir purvą (geriausia sudeginti arba užpylus 20% chlorkalkių skiediniu užkasti už teritorijos ribų); prieš 2 – 3 savaites iki naujo derliaus sandėliavimo reikia dezinfekuoti patalpas 3% chlorkalkių arba chloramino skiediniu; svarbu, kad daržovių sandėliuose nebūtų graužikų (rudenį jų gali patekti per atviras duris ar langus, jei jie be tankaus apsauginio tinklo); daržoves saugyklose ne rečiau kaip kaip kartą per mėnesį reikia perrinkti, pašalinant apipuvusias, nes jos labiausiai pažeistos jersinijų; produktus, kurie bus vartojami be šiluminio apdorojimo, sandėliuose būtina laikyti sandariai įpakuotus. Šiluminis apdorojimas (virimas, kepimas) jersinijas sunaikina;. prieš gamindami žalių daržovių salotas, kruopščiai jas nuplaukite, paskui nuvalykite ir pakartotinai nuplaukite tekančiu vandeniu. Kopūstų 3-4 viršutinius lapus pašalinkite. Pagamintų salotų nepalikite kitai dienai šaldytuve, kad jose galbūt esančios jersinijos nepasidaugintų; vartokite tik gerai termiškai apdorotą mėsą ir jos produktus; pieno ir jo produktų pasterizavimas jersinijas sunaikina; svarbu saugoti dirvožemį ir vandens šaltinius nuo užteršimo gyvulių ir žmonių fekalijomis; paskerdus kiaulę, galvą ir sprandą reikia atskirti nuo likusios skerdienos, kad būtų išvengta jos užteršimo jersinijomis nuo gausiai infekuotos ryklės. Laikydamiesi šių nesudėtingų taisyklių, valgykite be baimės.