Dėl maisto papildų

Aiškumo dėlei keli terminų patikslinimai. Terminu “maisto papildai” priimta vadinti visas medžiagas, būtinas organizmui funkcionuoti, papildančias įprastinį mūsų mitybos racioną. Ši sąvoka labai plati ir apima vitaminus, amino- ir polinesočiąsias riebalų rūgštis bei mineralus. Pastarieji savo ruožtu skirstomi į makroelementus (pvz., magnį, kalcį, fosforą, kalį, natrį) ir mikroelementus, kurių organizme yra nedaug ir dienos poreikis yra mažas (cinkas, jodas, geležis, varis, fluoras ir kt.). Jeigu bet koks maisto papildas vartojamas profilaktikos ir sveikatos stiprinimo tikslu (ne dėl kokios nors ligos), jo reiktų vartoti tiek, kiek nurodo gamintojas. Jeigu preparatu gydoma (pvz., anemijos atveju geležies preparatai), jo reikia vartoti tiek, kiek paskiria gydytojas. Kokiais kursais vartoti preparato, kartais būna pažymėta gamintojo informacijoje. Jeigu to nėra, reiktų pasitarti su gydytoju, todėl, kad skirtingų papildų vartojimo trukmė ir periodiškumas gali labai skirtis. Vitaminų ir mineralų atžvilgiu reiktų vadovautis bendrais principais: šių medžiagų dažniausiai organizmui pritrūksta žiemą, pavasarį bei vasaros pradžioje, kol atsiranda daugiau vaisių ir daržovių. Todėl šiuo metu papildomas vitaminų vartojimas būtų tikslingiausias. Jų galima vartoti kursais po 2-3 mėn. Paskui galima padaryti 2-4 sav. pertrauką. Kai kurie mokslininkai po pertraukos rekomenduoja keisti preparatą kitu. Profilaktiškai geriausia vartoti tokių papildų, kuriuose yra subalansuotas beveik visų organizmui reikalingų medžiagų kiekis visai dienai. Šiuo metu vaistinėse tokių preparatų pasirinkimas gana didelis. Derinant kelis preparatus reikia atsižvelgti į jų sudėtį, kad kurie nors elementai nesidubliuotų. Vartojant kelių preparatų, kuriuose yra to paties elemento, galima perdozuoti.