Labas vakaras,
Rasau jums si laiska klausdama patarimo.
Mano situacija tokia. Mano draugas , kuris greitai bus mano vyras, buvo vedes ir sukures seima , taciau pries keturis metus issiskyre.
Tai suzinoti man buvo begalo skaudu.
Jis turi dvi dukras , kurios buvo visiskai nelauktos. Jo buvusi zmona - is dalies juo pasinaudojo. Nenoriu net gilintis i ta istorija.
Musu santykiai idealus , jis -- rupestingas , darbstus ir saunus.Jauciuosi laiminga su juo.
Ir jam as lyg normalaus ir grazaus gyvenimo pradzia jo ateitis.
Taciau mane kas neramina --- jo santykiai su dukromis. Ar tai atsilieps musu santykiams. Musu busimai seimai. Kiek demesio jis joms gali skirti ir kur toji riba?
VIENAI - 14METU , KITAI 9.
As tiesiog pastebejau , kad mane erzina net tariami ju vardai ar kitokie su jomis susije dalykai.
Man atrodo , kad as esu antoje vietoje jau ir jam nebus idomu su manimi patirti tuos dalykus , kuriuos jis atrado pirmoje , nors ir nelaimingoje santuokoje.
Mes su juo jau aptareme viska - jis mane tikina tvirtai , kad ne, viskas gerai ir jam tas jokios itakos nedaro, juolab mums.
Nezinau, bet viduje tuo klausimu , nors ir uztikrinta esu , kad jis mane myli , taciau neislaikau pusiausvyros ir man atrodo , kad jos ji is manes " paims".
Kaip tureciau su jomis elgtis?
gal ju nematyti?
ar teisinga reikalauti , kad namuose musu nebutu ju daiktu?
ar teisinga man buti su jais trimis?
kokia mano vieta?
kaip daznai "leisti" savo busimam vyrui jas matyti?
tai mane tikrai slegia.
nesu ziezula , taciau noriu ramaus gyvenimo , o patarimo nezinau pas ka klausti , ir kas mane galetu tokiu atveju nuraminti?
Aciu Jums uz pagalba,
Gero vakaro ,
Nuosirdziai Jusu --- Jolanta
Klausimas komplikuotas ir įdomus, tačiau nesijaučiu turįs pakankamai kompetencijos į jį atsakyti. Bet keletą samprotavimų iš bendražmogiškų ir santykių psichologijos pradmenų galiu pateikti ne kaip rekomendaciją, o kaip savo požiūrį. Rekomendacijų reikia kreiptis į šeimos santykių psichologą.
Pirmiausia, jei save nutarete susieti su tuo žmogumi, reikia jį priimti tokį, koks jis yra, su visa jo praeitimi. Jei žmogus lengvai jos išsižada (ypač verčiamas) - jis arba nemąsto, arba apgaudinėja kitus ir save.
Antra, paklauskite savęs, kodėl jo dukros Jums kelia tiek antipatijos. Galbūt už to slypi Jūsų baimė ir netikrumas prarasti tą žmogų. Tokia pozicija ydinga ir santykiams nepadės tikrai.
Trečia, iš esmės, Jūs beveik reikalaujate išsižadėti savo vaikų. Neišku, kokio stiprumo saitai tarp jų yra, tačiau su tokiais reikalavimais gali viskas pradėti griūti bet kuriuo momentu. Manau, kad Jūs neturėtumėte kelti tokio klausimo, "kiek jam leisti matytis su dukromis".
Reikia įsisąmoninti, kad abu esate savarankiški ir neoriklausomi žmonės, susiėję dėl to, kad vienas kitam tinkate. Todėl reikia gerbti vienam kito interesus. O jei pasikeistų Jūsų požiūris į dukras, dėl to sulauktumėte tik jo pagarbos ir dėkingumo. Jei bus priešingai - smarkiai rizikuojate.
Prašau tai vertinti kaip asmeninę nuomonę, o ne psichologinę konsultaciją.
){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
