Visa tiesa apie gimdos kaklelio eroziją

Gimdos kaklelio vėžys yra antra pagal dažnumą ir trečia pagal mirtingumą moterų vėžinė liga pasaulyje. Lietuvoje situacija nėra kitokia, netgi priešingai – sergamumas gimdos kaklelio vėžiu yra didžiausias, palyginti su visa Europa. Tačiau vėžys neatsiranda per valandą, kelias dienas ar net kelis mėnesius. Jis vystosi palengva, tarsi suteikdamas žmogui laiko patį save nugalėti. Apie galimą vėžio atsiradimą perspėja tam tikros būklės. Todėl būtina jas nustatyti ir gydant užkirsti kelią vėžiui. Būtent apie šias būkles ir kalbėsime.
 

Gimdos kaklelio žaizda (erozija) – visuomenėje plačiai vartojamas terminas. Ši sąvoka yra plati, nes gali apimti ir gimdos kaklelio ektopijų, ir gimdos kaklelio epitelio displaziją ar kitą ikivėžinę būklę. Kad taptų šiek tiek aiškiau, pakalbinome Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoją docentą Bronių DOMŽĄ.

 

Kas tai yra gimdos kaklelio erozija ir ar teisingai šis terminas vartojamas?


Kaip žinome, gimda yra neporinis vidinis moters lytinis organas, esantis apatinėje pilvo dalyje. Viršutinė plačioji gimdos dalis pereina į siaurą apatinę dalį – gimdos kaklelį, kurio viduje yra gimdos kaklelio kanalas. Gimdos kaklelis sudarytas iš dviejų epitelio tipų: vienas jų daugiasluoksnis plokščias epitelis, šviesiai rausvos spalvos. Cilindrinis epitelis dengia gimdos kaklelio kanalą, jis yra ryškesnės raudonos spalvos. Vieta, kur susisiekia šios dvi skirtingų epitelių rūšys, vadinama jungtimi. Šių epitelių pakitimai arba buvimas „ne jiems skirtoje vietoje“ gali nesukelti jokių specifinių simptomų arba ilgainiui progresuoti iki vėžio.
Tam tikros būklės moters organizme nesukelia jokių simptomų ir tikrai nėra ligos, bet gali turėti didesnę įtaką vystantis gimdos kaklelio epitelio pakitimams. Metaplazija – procesas, kurio metu cilindrinis epitelis transformuojasi į daugiasluoksnį plokščią epitelį, ektopija – cilindrinio epitelio išėjimas iš gimdos kaklelio kanalo. Esant šioms būklėms galimi ikivėžiniai pakitimai, vadinami displazijomis.
Matome, kad šias skirtingas būkles sieja tik bendra pasireiškimo vieta – gimdos kaklelis, taigi nėra teisinga šią pakitimų visumą vadinti bendru terminu – „gimdos kaklelio erozija“.
 

Gali sukelti ir rūkymas


Pakitimų atsiradimui turi įtakos nemažai veiksnių, vienas iš svarbesnių – žmogaus papilomos virusas. Jau apie 30 metų žinoma, kad žmogaus papilomos virusas gali sukelti ikivėžines genitalijų ligas, tarp jų ir gimdos kaklelio. Žmogaus papilomos virusas taip pat turi didžiausią reikšmę gimdos kaklelio vėžio išsivystymui.
Yra nustatyta, kad gimdos kaklelio epitelio pakitimai yra dažniau nustatomi moterims, kurios vartoja geriamuosius kontraceptikus su didesne estrogenų koncentracija.
Beveik kiekviena rūkanti moteris žino apie cigarečių įtaką plaučių vėžiui, bet ar daug iš jų girdėjo, kad rūkančios moterys yra priskiriamos gimdos kaklelio vėžio išsivystymo rizikos grupei? Taip yra dėl cigarečių dūmuose esančių kancerogenų, kurie išsiskiria pro gimdos kaklelio epitelį.
Nepamirškime ir genetinių veiksnių, – jie taip pat atlieka svarbų vaidmenį.


Tam tikrų autorių duomenimis, neigiamos įtakos gali turėti praeityje persirgtos lytiškai plintančios ligos, tokios kaip herpes viruso infekcija, chlamidiozė ar trichomonos sukeltas uždegimas.
 

Požymių gali ir nebūti


Esant ikivėžiniams ar net ankstyviems vėžiniams gimdos kaklelio epitelio pakitimams, moteris nejaučia jokių specifinių ar nerimą keliančių simptomų ir retai kuri kreipiasi į gydytojus. Todėl yra labai svarbi profilaktinė ginekologinė apžiūra, kurios metu gydytojas nesunkiai pastebės gimdos kaklelyje vykstančius pokyčius bei nustatys šių pakitimų laipsnį.
Nedidelei moterų daliai šie pakitimai gali pasireikšti pagausėjusiomis, gleivingomis, gelsvai pilkšvomis išskyromis. Kartais gali atsirasti nedaug kraujo po lytinių santykių ar ginekologinių tyrimų. Pastebimas polinkis dažniau sirgti uždegiminėmis ligomis.
 

Svarbiausia diagnostikos dalis – profilaktinė patikra


Kaip jau minėjome, labai svarbi yra profilaktinė apžiūra, jos metu gydytojas pastebės esančius gimdos kaklelio pakitimus ir galės spręsti apie gydymo taktiką.
Vienas tyrimo būdų – kolposkopija. Jos metu su specialiai pritaikytu instrumentu, vadinamu kolposkopu, yra apžiūrimas gimdos kaklelis ir nustatoma pakitimų vieta.
Toliau atliekamas citologinis tyrimas, dar vadinamas Pap testu, tai vienas pagrindinių tyrimų. Jo metu šepetėliu ar mentele imamos gimdos kaklelio paviršinės ląstelės ir uždedamos ant specialaus stiklelio, kuris, tinkamai paruošus, siunčiamas į laboratoriją, ten yra vertinami pakitimai. Šio tyrimo metu yra nustatomos pakitusios ląstelės. Kadangi citologinio tyrimo rezultatai neretai gali būti klaidingai teigiami, būtina atlikti biopsiją ir histologinį medžiagos tyrimą. Biopsijos metu imamas mažas gabalėlis audinio ir atliekamas histologinis tyrimas.
Atlikus šiuos tris tyrimus, moteris tikrai galės būti rami dėl savo sveikatos, žinoma, jei kita ginekologinė apžiūra nebus po kelerių ar daugiau metų.
 

Gydymas. Kiekvienu atveju kitoks


Gydymo taktika priklauso nuo daugelio veiksnių: pačios moters savijautos, amžiaus, ar moteris yra gimdžiusi ir, žinoma, nuo gimdos kaklelio pakitimų laipsnio.
Jeigu yra nedidelio laipsnio pakitimų, moteris yra stebima. Būtinas reguliarus citologinio tepinėlio kartojimas, stebinti, ar pakitimai progresuoja. Pacientei taip pat patariama išsitirti, ar nėra žmogaus papilomos viruso. Pakitimams progresuojant, gali būti gydoma tokiais būdais: pakitusi vieta užšaldoma specialiu prietaisu naudojant skystą azotą, išgarinama lazeriu, rečiau prideginama.
Nustačius didelio laipsnio pakitimus, – gydoma. Gali būti išpjaunamas gimdos kaklelis (diatermokonizacija) – pakitęs plotas išpjaunamas specialiu elektrodu arba jis pašalinamas chirurginiu skalpeliu (konizacija).
Pasirinkus vieną ar kitą gydymo būdą, pacientė turėtų reguliariai lankytis pas gydytoją, kad šis galėtų stebėti jos būklę ir nuspręsti apie gydymo efektyvumą.
Pabaigus paskirtą gydymą, nereikėtų pamiršti gydytojų ginekologų, kadangi pakitimai gali atsinaujinti. Todėl savimi besirūpinanti moteris neturėtų pamiršti profilaktinės apžiūros bent kartą per metus!

 

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai