Dėl dermatomiozito

Dermatomiozitas – tai sisteminė autoimuninė jungiamojo audinio liga, labiausiai pažeidžianti raumenis bei odą. Dažniausiai dermatomiozitas yra savarankiška liga, kuri išsivysto sutrikus organizmo imuniniam atsakui – kaip ir kitų autoimuninių ligų atveju, organizmo ląstelės, atsakingos už imunitetą, reaguoja į savas ląsteles ir audinius kaip į svetimus ir sukelia tų audinių (šiuo atveju odos ir raumenų) uždegimą, o ilgainiui – sunykimą. Kokios priežastys paskatina organizmą taip reaguoti, nėra žinoma. Yra teorijų, kad „paleidžiamuoju faktoriumi” gali būti virusinė infekcija, tačiau tai neįrodyta. Apie 10% atvejų dermatomiozitas būna susijęs su piktybiniais augliais – iškreiptas organizmo imuninis atsakas atsiranda kažkur vystantis piktybiniam procesui. Neretai kartu su dermatomiozitu gali atsirasti ir kitų autoimuninių ligų (reumatoidinio artrito, sisteminės raudonosios vilkligės, kt.) simptomų. Dermatomiozito pradžia dažniausiai būna apgaulinga, užmaskuota, liga progresuoja palengva. Liga gali prasidėti bet kokiame amžiuje, tačiau dažniausiai suserga 5-15 ir 45-60 metų žmonės. Pirmieji simptomai gali sutapti su kvėpavimo takų ar kita infekcija, tačiau dažnai simptomai atsiranda iki tol visiškai sveikam žmogui. Sergantysis ima skųstis galūnių raumenų silpnumu, ypač šlaunų, žastų – darosi sunku atsistoti iš sėdimos ar klūpimos padėties, pakelti rankas virš horizontalios padėties, vėliau – lipti laiptais, eiti, nešti sunkius daiktus. Didžioji dalis sergančių jaučia raumenų, dažniausiai sėdmenų, šlaunų skausmą, gali skųstis sąnarių skausmais. Raumenų silpnumas ilgainiui progresuoja – apimami veido, kaklo, sprando raumenis, gerklas ir ryklę (atsiranda prikimimas, rijimo sutrikimai), liemens raumenis, diafragmą. Rečiau pažeidžiami akių, dilbių, plaštakų, blauzdų ir pėdų raumenys. Odos bėrimai gali atsirasti prieš, po ar kartu su raumenų silpnumo požymiais. Odos pokyčiai būna labai įvairūs. Dermatomiozitui būdingas violetinės spalvos plaštakės formos (išsidėstęs ant nosies nugarėlės ir skruostų) veido bėrimas, akių vokų paraudimas ir patinimas. Tačiau gali būti ir įvairiausių kitų bėrimų. Dermatomiozitui, susijusiam su piktybiniais augliais, būdinga, kad raumenų skausmai ir silpnumas gali atsirasti 1-2 metus prieš pasireiškiant pirmiesiems paties auglio požymiams. Tinkamai dermatomiozitą gydant, apie pusė ligonių visiškai pasveiksta, apie 30% lieka nedidelis raumenų silpnumas. Sunkios ar mirtinos dermatomiozito komplikacijos būna retai. Dažniausiai tai – plaučių uždegimas. Jam atsirasti susidaro sąlygos tuomet, kai dėl nusilpusių kvėpavimo raumenų ir diafragmos žmogaus kvėpavimas pasidaro nepakankamas. Būklę dar labiau pablogina ligonio nejudrumas bei užspringimai (jų metu maistas ar skysčiai patenka į plaučius, dėl to gali kilti uždegimas, vadinamas aspiracine pneumonija). Tokie plaučių uždegimai neretai būna atkaklūs, sunkiai pasiduodantys gydymui, gali baigtis ligonio mirtimi. Kitos galimos komplikacijos – širdies nepakankamumas dėl širdies raumens pakenkimo, inkstų nepakankamumas. Tai neužkrečiama liga.