){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Šiuo metu nuotaikos sutrikimai po gimdymo skirstomi i tris kategorijas.
Švelniausias yra moters nuotaikos sutrikimas, kurį patiria dauguma moterų iš karto po gimdymo (net iki 85 proc.). Angliškai tai vadinama „baby blues“. Jo požymiai: depresiška nuotaika, irzlumas, nerimas, nuotaikos kintamumas, miego, apetito sutrikimai. Šių simptomų pikas – trečia penkta diena po gimdymo. Jie praeina per 24–72 val. Kadangi šis nuotaikos sutrikimas yra toks dažnas, jis laikomas normalia būsena.
Sunkiausias sutrikimas yra pogimdyminė psichozė, kuri pasitaiko retai.
Tarp šių dviejų sutrikimų yra pogimdyminė depresija. Dažniausiai prasideda per pirmąsias šešias savaites po gimdymo. Dauguma sergančiųjų nuo jos kenčia ilgiau negu šešis mėnesius, o, jei negydoma, tai ir ilgiau, iki metų. Kas trečia paauglė, pagimdžiusi vaikelį, patiria pogimdyminę depresiją.
Jei depresija prasidės, kai vaikui bus metukai, ji nebus vadinama „pogimdymine“, tai jau bus depresija. „Pogimdyminė depresija“ atsiranda per šešis mėnesius po gimdymo.
· Nusivylimas gimdymu ir savimi. Jeigu nepasitvirtino lūkesčiai dėl idealaus gimdymo, gali pradėti manyti, jog su tuo tiesiog nesusidorojo.
· Prislėgtumas dėl naujos padėties. Ankstesnis nerūpestingas intensyvesnis profesinis gyvenimas baigėsi – bent jau kol kas.
· Moteris jaučiasi nelaiminga dėl pasikeitusios išvaizdos.
· Negalėjimas džiaugtis, verksmo be jokios priežasties priepuoliai, nesidomėjimas, motyvacijos stoka.
· Sunku susikaupti, priimti sprendimus.
· Kaltės jausmas, jog nesugeba būti tobula mama.
· Baimė sužaloti kūdikį arba nesidomėjimas juo.
· Seksualinio potraukio praradimas.
· Nuovargis, irzlumas.
· Miego sutrikimai.
· Mitybos sutrikimai (apetitas per didelis arba per mažas).
Šie požymiai turi trukti ilgiau negu dvi savaites, kad būtų laikomi pogimdyminės depresijos simptomais. Jie turi būti ryškūs, akivaizdūs, juos moteris turi jausti didžiąją dienos dalį, beveik kasdien.
Pogimdyminės depresijos priežastys nėra tiksliai žinomos, bet jų yra daug. Pagrindinėmis dažniausiai laikomos šios:
- Patiriamas stresas, susijęs su vaiko poreikiais, negalėjimu patenkinti savo poreikių. Didžiąją dalį laiko reikia skirti mažytei būtybei, pasikeičia režimas, valgymo ir miego laikas, neegzistuoja jokios taisyklės, trūksta bendravimo, mama nebegali daryti tik to, ko pati nori.
- Hormonų pasikeitimai. Lengviausią pogimdyminės depresijos formą sukelia moteriškų lytinių hormonų trūkumas. Po gimdymo sparčiai mažėja estrogenų ir progesterono kiekis ir maždaug trečią dieną po gimdymo jis būna mažiausias.
- Gyvenimo aplinkybės (be vaikelio gimimo, dar gali būti įtampa dėl darbo, būsto, nesutarimai šeimoje ir pan.)
- Asmenybės savybės – iki gimdymo buvęs gana neigiamas požiūris į save, kitus, pasaulį, žemas savo vertės jausmas ir neharmoningi santykiai.
Nors įrodyta, kad pirmas vaikas sukelia daugiau streso negu antras, tačiau negalima teigti, kad tos motinos dažniau suserga depresija. Tačiau, jeigu moteris sirgo po pirmo gimdymo, tai daug didesnė tikimybė jai susirgti dar kartą, palyginti su moterimi, kuri nesirgo.
Kelių mėnesių kūdikis, augantis su tokia mama, bus psichologiškai pažeistas. Tokiems vaikams labai dažnai būna bendravimo sunkumų, elgesio sutrikimų, jie nepasitiki savimi. Jei motina sirgo pogimdymine depresija, vaikų net intelektas gali būti žemesnis. Dažnai tokių motinų vaikai taip pat serga depresija. Jei mama serga depresija, labai svarbu, kad su vaikučiu bendrautų ir artimieji, nesergantys depresija, kad vaikas patirtų sveiko žmogaus emocines reakcijas į savo emocijas (juk depresija serganti mama retai šypsosi, mažai kalba, negali džiaugsmingai reaguoti į vaiko šypseną, gugavimą). Svarbu, kad mama kuo greičiau gydytųsi depresiją, nes žala vaikeliui bus mažesnė.
· Nepasiduokite nuovargiui, pasinaudokite kitų siūloma pagalba, miegokite, kai miega vaikelis.
· Atsipalaiduokite, pasiklausykite mėgstamos muzikos.
· Išeikite kur nors prasiblaškyti, palikusi mažylį vyrui, seneliams, draugei. Bet tai irgi darykite protingai: Atsipalaiduokite ir negalvokite, kaip ten vaikas, ar viskas gerai, neišgyvenkite, namiškiai puikiai susitvarkys.
· Neužmirškite rūpintis savo išvaizda ir jausitės daug geriau.
· Bendraukite su kitomis jaunomis mamomis, o, jei esate linkusi daugiau būti viena, taip ir darykite, bet neužsisklęskite nuo vyro. Judviejų artumas ypač svarbus.
· Nervinei įtampai sumažinti naudinga ilgesnį laiką pavartoti magnio preparatų . Jo poveikį sustiprina B grupės vitaminai.
· Jeigu depresija nepraeina ilgiau nei dvi savaites, būtinai reikia kreiptis į specialistą.
Vyrams taip pat sunku prisitaikyti prie pokyčių, gimus vaikeliui. Daugeliui sunku suprasti žmonos pasikeitimą: irzlumą, verkimą be priežasties, lytinį šaltumą. Bet dažnai sakoma, kad labiausiai pogimdyminę depresiją gali išgydyti vyras. Kokie patarimai būtų tėčiams?
Būti šalia jaunos mamos, daug bendrauti, padėti jai buityje: pagaminti valgyti, sutvarkyti namus, prižiūrėti vaikelį, kad mama galėtų kuo daugiau ilsėtis. Suprasti pasikeitusią situaciją.
Sausis laikomas vienu liūdniausių mėnesių. Po malonaus švenčių maratono tenka grįžti į darbus bei į mokslus, o kitos atostogos, saulė ir šiluma, atrodo, kažkur toli, už kalnų. Nieko tokio, jei slogi nuotaika pasitaiko tik retkarčiais, tačiau jei prislėgta nuotaika užsitęsia – galbūt tai vienas pirmųjų depresijos signalų? ...
Skaityti daugiauMūsų skaitytojas teiraujasi: „Mano žmona serga depresija nuo tada, kai gimė mūsų dukrytė (jai dabar penki mėnesiai). Atrodo, kad jokios priemonės, kurių mes ėmėmės, kurias siūlė šeimos gydytoja, nedavė naudos – žmona jaučiasi vis blogiau, o tai labai sunkina visos šeimos gyvenimą. Šeimos gydytoja siūlo kreiptis į psichiatrą, nes mano, kad ją reikia gydyti vaistais. Žmona atsisakinėja, teigdama, kad nenori tapti priklausoma nuo vaistų; (ar tai tiesa?), be to, ji vis dar maitina dukrytę. Gal yra kitų pagalbos būdų?” Gydytojos psichiatrės Alvydos Pilkauskienės prašome atsakyti mūsų skaitytojui bei papasakoti plačiau apie pogimdyminę depresiją. ...
Skaityti daugiauŠiuo metu depresija – vyraujanti psichikos liga. Mūsų geografinėje platumoje iki 70 proc. pacientų, besiskundžiančių įvairiais negalavimais, serga būtent depresija. Bent kartą šią būseną išgyvena apie 25 proc. moterų ir 10–15 proc. vyrų....
Skaityti daugiauSkaitytojai jau pastebėjo, kad pastaruoju metu labai daug rašoma ir kalbama apie depresijas. Neretai tenka išgirsti nuomonę, kad ši problema pernelyg sureikšminta ir išpūsta, tačiau specialistų žiniomis, apie 70 proc. sergančiųjų depresija yra iš viso negydomi, o kiti nurodo, kad negydoma dar didesnis skaičius sergančiųjų. Taip yra dėl to, kad pacientai nesikreipia pagalbos bei dėl to, kad ne visada tinkamai gydomi. Pvz., 2002 m. užsienyje atlikto tyrimo duomenimis (ištirta 18 679 gyventojų), tik 7 proc. depresijų atvejų buvo gydoma tinkamai - t.y. antidepresantais....
Skaityti daugiauPastaruoju metu apie depresiją nemažai kalbama bei rašoma. Nors specialistai tvirtina, kad depresija vis dar nepakankamai diagnozuojama ir gydoma, tenka išgirsti ir tokią nuomonę: “depresija sirgti dabar madinga”, “depresijos problema pernelyg sureikšminta ir išpūsta”....
Skaityti daugiauTamsūs rytai, tamsūs vakarai ir apniukusios dienos ne vienam sugadina nuotaiką, o dažnam sukelia sunkiai nuvejamą liūdesį, pasyvumą ir melancholiją. Juk rudens ir žiemos nelaukiama ne tik dėl šaltų orų, bet ir dėl tarsi ore tvyrančio sąstingio, kuris ir lemia minėtus sunkius jausmus, vadinamus sezonine depresija. Lapkričio „Sveiko žmogaus“ numeryje kalbame apie ją ir tai, kaip nuo jos apsisaugoti....
Skaityti daugiauDepresijos priežastys vis dar nėra iki galo aiškios, o kartais pastebimos priežasties gali ir nebūti. Manoma, kad kai kurie žmonės jau gimsta turėdami polinkį susirgti depresija. Kitiems tam tikrų medžiagų disbalansą smegenyse ir depresiją gali sukelti sukrečiantys įvykiai, ligos, vaistai ir kiti veiksniai. Vieni iš tokių reikšmingų veiksnių yra lėtinės somatinės ligos, tokios kaip diabetas, vėžys, artritas, širdies yda, ŽIV ar lėtinis skausmas ir kt. Kartais depresija, beviltiškumo jausmas ir neviltis priverčia sergančiuosius depresija galvoti apie gyvenimo nutraukimą. Todėl ją pastebėti būtina....
Skaityti daugiauDepresija – sunki, varginanti liga, kurios našta dažnai užgriūva ne tik patį sergantįjį, bet ir šeimos narius. Taigi kiekvieną sergantįjį šia klastinga liga reikia vertinti labai dėmesingai ir ypač tuomet, jei depresija serga mama, auginanti mažus vaikučius. Liga moters jėgas dažnai pakerta taip, kad ji negali tinkamai pasirūpinti vaikais. Negana to, kaip rodo tyrimai, lėtine depresija, nerimo ir kitais sutrikimais sergantys tėvai formuoja neteisingą vaikų požiūrį į sveikatą, taip skatindami „somatizaciją“*. Taip pat tėvų psichikos sveikata, psichologinė būsena yra svarbus veiksnys, nulemiantis, ar vaikas bus vedamas pas gydytoją ir kaip dažnai....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauVyrauja nuomonė, kad pogimdyminė depresija prasideda tuoj pat po gimdymo ir trunka tik kelias dienas, tačiau vis daugiau jaunų mamų skundžiasi užsitęsusiu prislėgtumu, irzlumu, nuolatiniu nuovargiu, motyvacijos stoka bei seksualinio potraukio praradimu. Apie pogimdyminės depresijos priežastis, požymius ir gydymą kalbamės su Vilniaus Antakalnio poliklinikos Psichikos sveikatos centro medicinos psichologe-psichoterapeute LINA KALINAUSKIENE....
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauKaip ir širdies bei kraujagyslių ligos, depresija tampa viena iš labiausiai paplitusių ligų. Skirtingų tyrėjų duomenimis, ja serga iki 20 proc. išsivysčiusių šalių gyventojų. Todėl labai svarbu, kad gydytojai gebėtų įtarti šią ligą, žinotų jos gydymo metodus bei laiku nusiųstų pacientą pas specialistą. Juk dažnai depresija tiek pačių ligonių, tiek aplinkinių vertinama kaip tingulys, blogas charakteris, išglebimas, egoizmas arba pesimizmas. Verta atsiminti, kad depresija - tai ne paprasčiausiai bloga nuotaika, o liga, turinti pakankamai aiškų biologinį pagrindą, kurią galima efektyviai išgydyti, nes žinomi veiksmingi jos gydymo būdai bei priemonės. Kuo anksčiau bus nustatyta diagnozė ir kuo greičiau pradėta tinkama terapija, tuo daugiau šansų, kad pacientas greitai pasveiks, liga nesikartos ir neįgaus sunkios formos, smarkiai sutrikdančios sergančiojo darbingumą, pabloginančios gyvenimo kokybę, dažnai lydimos noro nusižudyti. Taigi kokie yra depresijos diagnostikos kriterijai?...
Skaityti daugiauPavasarinis nuovargis – šiuo laiku ypač dažnai girdima frazė. Kas tai – kasmet pasireiškiantis sveikatos sutrikimas ar kitų ligų simptomas? Konsultuoja psichologė Vita ČIORAITIENĖ....
Skaityti daugiauAtrodytų, kad pavasaris neša gerą nuotaiką, džiaugsmingą laukimo jausmą, bet, pasirodo, ne visiems. Psichiatrai žino, kad šiuo metų laiku pagausėja pacientų, sergančių depresija....
Skaityti daugiauDauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauSenėjimas tampa vis aktualesne tema, nes pagyvenusių ir senų žmonių populiacija didėja. Dažnam kyla klausimai: ar įmanomas sveikas senėjimas? Ar psichikos sutrikimai vyresniame amžiuje susiję su normaliu senėjimo procesu, ar tai liga? ...
Skaityti daugiauDalis žmonių prisipažįsta, kad jie visiškai nelaukia švenčių, nes jos teikia daugiau nemalonių nei gerų emocijų, be to, vargina ir ...trukdo dirbti. Kartais tokios mintys ima kirbėti nė neprasidėjus šventiniam šurmuliui. Populiariai tokia nuotaika vadinama švenčių depresija. Ar tai tik terminas šventės nelaukimo nuotaikai (nenuotaikai) apibūdinti, o gal – dvasinė liga? Į šį klausimą atsakė Medicinos centro „Neuromeda“ gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Zita Alseikienė....
Skaityti daugiauDaugelis įvairaus sunkumo psichikos ligų (psichozės, depresija, neurozės ir kt.) turi biologinį pagrindą, t.y. sergant jomis atsiranda biocheminių pakitimų tam tikrose smegenų struktūrose. Sutrinka nervinį impulsą pernešančių medžiagų – neuromediatorių – pusiausvyra (vienų santykinai padaugėja, kitų – sumažėja). Būtent dėl to pasireiškusių vegetacinės nervų sistemos sutrikimo simptomų ar psichikos sutrikimų, pvz., depresijos, nerimo, įkyrumų ir pan., nepavyksta įveikti vien tik valios pastangomis. Norint jų atsikratyti, dažniausiai tenka vartoti vaistų. Jei pagal ligos simptomus galima įtarti, kad labiau pažeista tik vieno neuromediatoriaus sistema (tokiu atveju pasireiškia palyginti nedaug simptomų ir liga trunka neilgai), pakanka gydyti vienu medikamentu ir galima tikėtis, kad būklė gana greitai pagerės? Jeigu simptomai yra įvairialypiai (pvz., ir nerimas, ir bloga nuotaika, ir vegetacinės nervų sistemos funkcijos sutrikimas, ir nemiga), taip dažniausiai ir pasitaiko klinikinėje praktikoje, tada veiksmingiausia gydyti kelių vaistų deriniu....
Skaityti daugiauPasaulinė sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad iki 2020 m. depresija bus labiausiai paplitusi liga pasaulyje. Būtent ji lems daugiausiai mirčių. Jau šiandien daugiau kaip pusę savižudybių įvykdo žmonės, sergantys depresija. Statistika leidžia suvokti problemos mastą, tačiau ji nepajėgi atspindėti depresiją sergančio žmogaus nevilties, liūdesio, nerimo, baimės, skausmo ir kitų simptomų. Ar iš tiesų būtina kentėti, o gal yra veiksmingų ir saugių būdų šiai ligai įveikti? ...
Skaityti daugiauTuo metu, kai vieni žmonės depresiją vadina „madinga“ liga, o kiti mano, kad tai žmogaus silpnumo požymis, specialistai atranda vis daugiau įrodymų, kurie leidžia depresiją priskirti prie lėtinių, visą gyvenimą trunkančių ligų. Tai iš esmės keičia ir požiūrį į gydymą: jis turi būti ilgalaikis, o kai kuriais atvejais - tęstis ir visą gyvenimą. Priešlaikinis gydymo nutraukimas ar vaisto vartojimas nepakankamomis dozėmis skatina užtrukusių, gydymui atsparių depresijos formų atsiradimą. Tai sutrikdo žmogaus šeimyninius santykius, darbinę ir socialinę veiklą bei padidina savižudybės riziką. Planuojant depresijos, kaip lėtinės ligos, gydymą, svarbu parinkti tokį medikamentą, kurį būtų patogu vartoti ilgą laiką, užkertant kelią atkryčiui. ...
Skaityti daugiaugyvenimo istorija 38 m. amžiaus moteris kreipėsi dėl konfliktų šeimoje. jos...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauDalis žmonių patiria sunkios depresijos epizodus, kai apie prasidėjusią ligą supranta tiek jie patys, tiek aplinkiniai: vargina bloga nuotaika, nerimas, nenoras bendrauti, sumažėjęs darbingumas, mintys, kad neverta gyventi. Tačiau yra ir kitokia depresijos forma, dėl kurios sergantieji pas specialistus dažnai patenka atsitiktinai, nes nelaiko to liga. Tai - distimija....
Skaityti daugiauŠią istoriją aprašyti leido joje dalyvavę asmenys, tikrieji jų vardai neskelbiami....
Skaityti daugiau
