Kūdikių alergija - labai plati sąvoka, tačiau šis terminas pirmiausiai asocijuojasi su odos alergija - atopiniu dermatitu (sin. kūdikių atopinis dermatitas, kūdikių egzema). Šia liga serga 2 - 8 proc. kūdikių. Sergamumo didėjimo tendencijos stebimos visame pasaulyje. Jos siejamos ne tik su genetine predispozicija (paveldimumu), bet ir alergizacija maisto produktais, netaisyklinga mityba bei kitais faktoriais. Ligai būdinga palaipsnė klinikinė eiga. Dažniausiai iš pradžių 2 - 3 mėn. amžiaus kūdikiams atsiranda nežymus skruostų odos paraudimas ir nusausėjimas. Vėliau jis gali išplisti visame veide, kakle, riešo ir plaštakos ir pilvo srityje. Labai būdinga bėrimų lokalizacija tiesiamiuosiuose (užpakaliniuose) galūnių paviršiuose, gali bėrimai išplisti ir į lenkiamuosius (priekinius) paviršius. Bėrimus labai niežti, nukasytos vietos šlapiuoja, būna padengtos gelsvu šašu, gali per pažeistą odą prisidėti ir antrinė infekcija. Labai dažnai ligos paūmėjimas ar net pirmųjų simptomų atsiradimas sutampa su papildomų maisto produktų įvedimu vaiko mityboje arba natūralaus maitinimo krūtmi nutraukimu. Alergizuoja karvės pienas, riešutai, žuvis, kiaušniai, kviečiai ir t.t. Dažniausiai alergija būna polivalentinė - keliems maisto produktams. Ligai būdinga savaimė remisija (pasveikimas) 3 - 5 metų amžiuje, bet tada atsiranda rizika bronchinės atsmos (kvėpavimo takų alergijos ir uždegimo) simptomams atsirasti. Visgi dažniausiai 5 metų amžiaus vaikams atopinio dermatito požymiai išnyksta. Vyresniems vaikams būdinga tokia odos pakitimų lokalizacija: lenkiamijie alkūnės paviršiai, pakinklio sritis, riešas, už ausų, veide ir kakle. Diagnozę nustato specialistas (pediatras, bendrosios praktikos gydytojas, alergologas). Papildomos diagnozę patvirtinačios infrormacijos suteikia IgE nustatymas serume (labai dažnai jų koncentracija būna padidėjusi), odos alerginiai mėginiai (jie ne visada būtini diagnostikai, bet naudingi gydymui). Be abejo, visais sudėtingais ir neaiškiais atvejais būtina specialisto alergologo konsultacija, kuriai siuntimą turėtų parašyti Jūsų vaiko gydytojas/a. Bendrieji gydymo principai yra šie: - sumažinti ir nutraukti organizmo sensibilizaciją (alergizaciją) maisto produktais - palaipsniui ar po alerginių odos mėginių stengiamasi iš raciono pašalinti maisto produktus, nuo kurių vartojimo ryškėja bėrimai odoje - antihistamininiai (antialerginiai) preparatai - vietiniam odos gydymui skirti preparatai Vaistų yra įvairių, ir tik specialistas gali rekomenduoti, kuris vaistas konkrečiam ligoniui yra tinkamiausias. Tėveliai turėtų prisiminti, kad visada geriausia gydymo priemonė yra profilaktika. Aiškiai įrodyta ir visame pasaulyje šiai nuomonei pritariama, kad natūraliai krūtimi maitinami vaikai rečiau serga daugeliu infekcinių ligų, žymiai retesnė ir alergija. Be to ne kiekvienas odos paraudimas ir niežėjimas yra alergija, gali būti ir niežai, ir kitoks (nealerginis) dermatitas, ir kiti susirgimai. Todėl visada būtina konsultuotis su šeimos gydytoju ar pediatru, neaiškiais atvejais - su dermatologu ir alergologu, kitais specialistais. Įvairios informacijos (straipsniai, nuorodos) apie alergiją galite rasti interneto svetainėje www.aai.lt, o norėdami konsultuotis, galite kreiptis į didžiųjų respublikos miestų poliklinikose dirbančius alergologus, Kauno medicinos universiteto klinikų (Eivenių g. 2) vaikų alergologijos skyrių, tel. (8*27) 73 35 41 arba Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės (Antakalnio g. 124) vaikų alergologijos skyrių, tel. (8*22) 74 38 11.